Žyma: Tomas Venclova

Tomo Venclovos „Vilniaus vardai“: iškilių vilniečių enciklopedija

2017 m.  R. Paknio leidykla išleido naują poeto, intelektualo Tomo Venclovos knygos „Vilniaus vardai“ laidą: pirmoji išėjo 2006 m., 2013 m. knyga buvo išleista Varšuvoje, lenkų kalba. „Tai biografijų rinkinys, savotiška įžymių vilniečių enciklopedija. Dabar siūlau pataisytą ir trečdaliu papildytą šios enciklopedijos laidą“, – taip naująją knygą pristato pats autorius.

Skoningai išleistus „Vilniaus vardus“ sudaro beveik aštuoni šimtai biografijų, į knygą pateko tik jau mirę asmenys (autoriaus žodžiais: „tie, kurių nebebuvo gyvų 2016 metų gruodžio 31-ąją“). Taikant šį kriterijų, į naująją „enciklopedijos“ laidą įtraukta ir šviesaus atminimo filosofo Leonido Donskio biografija. Visi įtrauktieji glaudžiai susiję su Vilniumi: jame gimę, ilgokai gyvenę arba kitaip virtę „sostinės paveldo dalimi“. Vilniaus vardai – tiek garbių, tiek „labai nesimpatingų“ asmenybių – aprėpiami nuo Viduramžių. T. Venclova teigia, kad vienas iš knygos sudarymų principas – grynai subjektyvus: „Įtraukiau tuos asmenis, apie kuriuos rašyti man buvo įdomu“.

Mums labai džiugu, kad T. Venclova nepamiršo įtraukti Silvijos Vėlaviečienės (1941-2011): ilgametės Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojos, Lituanistikos (vėliau – Lituanikos) skyriaus vedėjos. Ji rinko išeivijos spaudą, glaudžiai bendradarbiavo su užsienio lietuviais. Kaip T. Venclova mini biografijoje, jau po S. Vėlavičienės mirties pasirodė reikšminga jos knyga „Draustosios spaudos pėdsakais“ (Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2011). S. Vėlavičienės tekstuose užfiksuoti esminiai politinių procesų nulemti spaudos, leidybos pokyčiai, susiję su žodžio laisvės atvėrimu, spaudos cenzūros griūtimi, bibliotekų specfondų naikinimu, laisvojo pasaulio literatūros pažinimu, lietuvių išeivijos kultūrinio paveldo grįžimu. Knygą sudarė S. Vėlavičienės kolegė Jolanta Budriūnienė – dabartinė Dokumentinio paveldo tyrimų departamento, kuriam priklauso Lituanistikos skyrius, direktorė.

Žurnale „Literatūra ir menas“ – dialogas su Tomu Venclova

Šį savaitgalį siūlome atsiversti naujausią  „Literatūros ir meno“ numerį: jame publikuojamas fragmentas iš rugsėjį, poeto Tomo Venclovos 80-mečio dieną, Nacionalinėje bibliotekoje vykusios diskusijos  „Apie laiką, viltį ir poeziją. Dialogas su Tomu Venclova“.  Į renginį suplaukė minia žmonių!

Priminsime, kad diskusijoje dalyvavo pats poetas T. Venclova, portalo „Bernardinai“ vyr. redaktorius Donatas Puslys, literatūros kritikė Virginija Cibarauskė, „15min“ žurnalistas, apžvalgininkas Paulius Gritėnas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantas Saulius Vasiliauskas ir kultūros istorikas, publicistas Aurimas Švedas.

Diskusijos įrašą rasite čia: http://bit.ly/2l4Af5y

„Tomas Venclova: taip artėja žodis“ – 80-mečiui skirta fotografijų ir poezijos leidinių paroda

Nuo spalio 3 d. Vilniaus centrinėje bibliotekoje (Žirmūnų g. 6), I a. ir III a., kviečia pamatyti fotografijų ir poezijos leidinių parodą „Tomas Venclova: taip artėja žodis“, skirtą Tomo Venclovos, vieno žymiausių šiuolaikinių lietuvių poetų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, pasaulyje žinomo intelektualo, Jeilio universiteto profesoriaus, 80-mečiui.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, viena iš partnerių, parodai parengė poeto poezijos leidinių rinkinį, kuriame, be T. Venclovos eilių lietuvių kalba, lankytojai galės išvysti ir poezijos vertimus į daugiau nei 20 kalbų, kaip antai, rusų, lenkų, anglų, slovėnų, čekų, prancūzų, italų, portugalų, kinų, japonų, korėjiečių ir kitas. Didžioji dauguma parodoje eksponuojamų leidinių yra iš Nacionalinėje bibliotekoje saugomos Tomo Venclovos kolekcijos.

Parodoje eksponuojamos Algimanto Aleksandravičiaus, Arūno Baltėno, Audronio Žygavičiaus, Gedimino Zemlicko, Džojos Gundos Barysaitės, Jono Jakimavičiaus, Juozo Budraičio, Mariaus Baranausko, Ramūno Danisevičiaus, Ramūno Katiliaus, Vlado Braziūno fotografijos.

Po Tomo Venclovos jubiliejinio vakaro-diskusijos: atgarsiai žiniasklaidoje

Rugsėjo 11 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvykusi diskusija „Apie viltį, laiką ir poeziją. Dialogas su Tomu Venclova“, surengta minint T.  Venclovos 80-metį,  sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Dalinamės  pirmaisiais jubiliejaus-diskusijos atgarsiais: daugelio pageidautu renginio įrašu, reportažais bei įvairaus pobūdžio tekstais.

Jubiliejinis Tomo Venclovos renginys: video įrašas

LRT, Panorama:  Venclova jubiliejų šventė sausakimšoje bibliotekos salėje

Pirmadienio vakarą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kur vyko poeto jubiliejinis vakaras, buvo sausakimša. Visi norintieji pasiklausyti T. Venclovos netilpo salėje ir klausėsi pokalbio bibliotekos vestibiulyje.

Reportažas >>

 

15min: Justina Rimkutė. Tomas Venclova: „Iš dviejų pilietybių, kurias turiu, labiau didžiuojuosi lietuviškąja“

Poetas T.Venclova, diskusijos pradžioje sakė: „Susirinko daugiau žmonių, nei tikėjausi. 80 metų nėra pats linksmiausias amžius, jei kartais bus 90 metų jubiliejus – bijau, kad būsiu blogesnės fizinės ir psichologinės būklės. O dabar – rašau diena iš dienos. Dalyvauju literatūros vakaruose ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.“

Visas tekstas  >> 

Bernardinai: Donatas Puslys. Tomas Venclova kaip paribio žmogus

Portalo „Bernardinai“ vyr. redaktorius Donatas Puslys.

 

Vaikštinėjant po Nobelio premijos laureatą Czeslawą Miloszą menantį Krasnogrūdos dvarą, galima užtikti alėją, kurioje įamžintos tokios asmenybės kaip Arvo Partas, Jerzy Ficowskis, Claudio Magris, Bohdanas Osadčukas. Tarp jų ir Tomas Venclova. Visi jie – Paribio žmogaus titulo laureatai, savo veikla įkūniję pastangą tiesti tiltus tarp skirtingų tautų, kultūrų, religijų, socialinių grupių.

Visas tekstas >> 

Bernardinai: Tomo Venclovos 80-mečio vakaras

BFL/Vyginto Skaraičio nuotraukos >>

Delfi.ru: Наталия Зверко. Томас Венцлова: я очень рано начал не любить советскую власть

„В Литве ситуация лучше, чем в Польше, Венгрии, России, Беларуси или даже в Америке. Из двух гражданств, которые у меня есть, я больше горжусь литовским”, – сказал на литературном вечере в Вильнюсе выдающихся литовский поэт, переводчик, литературовед, эссеист, диссидент и правозащитник Томас Венцлова, который 11 сентября отметил свое 80-летие.

Visas tekstas >>  

 

Tomo Venclovos jubiliejinis vakaras-diskusija

Minint Tomo Venclovos aštuoniasdešimties metų sukaktį, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengta diskusija „Apie viltį, laiką ir poeziją. Dialogas su Tomu Venclova“ kvietė apmąstyti T. Venclovos – poeto, akademiko, publicisto, visuomenės veikėjo – indėlį į kultūrą, jo darbų bei minties tęstinumą šiandieninėje Lietuvoje. Diskusijoje dalyvavo T. Venclova, Paulius Gritėnas, Virginija Cibarauskė, Donatas Puslys ir Saulius Vasiliauskas. Diskusiją moderavo dr. Aurimas Švedas.

Iš kairės: Virginija Cibarauskė, Donatas Puslys, Saulius Vasiliauskas, Tomas Venclova, Paulius Gritėnas, Aurimas Švedas. Daugiau renginio nuotraukų >>

Tomo Venclovos 80-mečiui

Tomą Venclovą, kuris šiais metais mini 80-ąją gimimo sukaktį, pažįstame kaip poetą, publicistą, vertėją, literatūros ir kultūros kritiką, akademiką, jau keletą dešimtmečių mums pasiūlantį savo eilių ar kitų poetų eilėraščių vertimų, visada kritiškai žvelgiantį į šių dienų Lietuvą ir jos visuomenę, jos vaidmenį, vietą ir namuose, ir pasaulyje. Pasak kultūros istoriko doc. dr. Aurimo Švedo, T. Venclovos keliami ir sprendžiami klausimai yra universalaus pobūdžio, laiko tėkmėje nepraradę savo aktualumo. Todėl, A. Švedo įsitikinimu, T. Venclovos idėjas reikia kartkartėmis priminti ir vėl iš naujo joms suteikti reikšmę.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka poeto gimimo dieną, rugsėjo 11-ąją, rengia jo jubiliejinį vakarą „Apie laiką, viltį ir poeziją. Dialogas su Tomu Venclova“. Renginio dalyviai – portalo „Bernardinai“ vyr. redaktorius Donatas Puslys, literatūros kritikė Virginija Cibarauskė, „15min“ žurnalistas, apžvalgininkas Paulius Gritėnas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantas Saulius Vasiliauskas ir kultūros istorikas, publicistas Aurimas Švedas – dalijasi mintimis, ką jiems reiškia Tomo Venclovos asmenybė bei jo idėjos.

Portalo „Bernardinai“ vyr. redaktorius Donatas Puslys:

Portalo „Bernardinai“ vyr. redaktorius Donatas Puslys.

„Tomas Venclova man yra paribio žmogaus idealas. Žmogus, tvirtas savoje tapatybėje, tačiau kartu tiesiantis tiltus per sienas, kurios mus padalijo dėl istorijos, ideologijų, religijos, tautybės ar kitų priežasčių. Kitame matyti ne karikatūrą, ideologijos atspindį, kraujo grupę, kalbą, o visų pirma žmogų – tai yra visos jo kūrybos esencija. Prisimindamas Tomą Venclovą, visada grįžtu prie jo lūžinio eilėraščio „Hidalgo“, bylojančio apie donkichotišką pareigą nesirinkti atsargių žodžių liudijant tiesą, mylėti netausojant savęs. Ir nesvarbu, kad už visa tą didį vargą galbūt tebus atlyginta purvina planetos pakele.“

Literatūros kritikė Virginija Cibarauskė.

Literatūros kritikė Virginija Cibarauskė:

„Tomas Venclova man pirmiausia – poetas, kurio kūryboje paradoksaliu būdu dera skaidrios klasikinės (norisi sakyti – apoloniškos) formos ir nuolatinis abejojimas jomis, jų tvarumu, o aukštosios kultūros ženklai persipina su nuorodomis į asmeninę biografiją, intymias patirtis. Skaitant kaskart kyla klausimas – kaip galima suderinti tokius, atrodo, skirtingus polius? Ir tik vėliau, jau studijuodama doktorantūroje, sužinojau, kad Tomas Venclova taip pat yra ir vienas pirmųjų semiotikų Lietuvoje, jo dėka čia apsilankė ir paskaitą apie struktūrinės meninio teksto analizės principus skaitė garsusis Jurijus Lotmanas.“

„15min“ žurnalistas, apžvalgininkas Paulius Gritėnas.

„15min“ žurnalistas, apžvalgininkas Paulius Gritėnas:

„Tomas Venclova yra vienas didžiausių autoritetų ne tik poetiniame pasaulyje, bet ir Lietuvos socialinėje, kultūrinėje kritikoje. Jo kritinis mąstymas buvo ir yra paguoda lietuviui, reginčiam Lietuvą pasauliniame kontekste, norinčiam atrasti Lietuvos kultūros vietą Europos kultūros kloduose. T. Venclova mane išmokė matyti kultūrinį horizontą ir nepasiduoti pagundai šlovinti tik tai, kas šiapus pačių baimingai pasistatytų sienų, ginančių nuo kitokio požiūrio, kitokios patirties, abejonės.“

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantas Saulius Vasiliauskas.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantas Saulius Vasiliauskas:

„Koncentruota, nugludinta rašytojo dėmesį žodžio semantikai, teksto kompozicijai ir vidiniam ritmui liudijanti Tomo Venclovos poezija įgyja papildomo aktualumo šiandien, kai vis dažniau tenka vaduotis iš informacijos perviršio, fragmentiškumo ir populizmo spąstų. Skaitydamas ją (ar ne mažiau svarbius poezijos vertimus) tarytum naujai (at)pažįstu kalbą, imu kreipti dėmesį į tuos aspektus, kurių pasigendu dalies kitų šiuolaikinių poetų kūryboje.“

Kultūros istorikas, publicistas Aurimas Švedas.

Kultūros istorikas, publicistas Aurimas Švedas:

„Aš nuolat grįžtu ties Tomo Venclovos tekstais. Man labai svarbus šio poeto, kultūros tyrinėtojo ir publicisto raginimas vertinti šiuolaikinį pasaulį ne kaip grėsmę, o kaip kultūrų polilogą, į kurį privalo įsitraukti ir Lietuvos visuomenė; nuolatinis poreikio žvelgti į Lietuvoje vykstančios procesus iš tam tikros perspektyvos deklaravimas; būtinybės užsiimti kritine įvairių visuomenės ir kultūros provincialumą signalizuojančių reiškinių refleksija aktualinimas; pagaliau – persergėjimas neiškelti tautos kategorijos aukščiau už žmoniškumą, tiesą ir laisvę.“