Mėnuo: 2015 liepos

Knyga prancūzams apie lietuvius ir ne tik

knygaltPrancūzų kalba išleista knyga „Les Lituaniens“ („Lietuviai“) – daug metų Lietuvoje gyvenančios žurnalistės Marielle Vitureau kūrinys, išleistas prancūzų leidyklos ir pirmą kartą pristatytas šių metų Vilniaus knygų mugėje. Autorė leidinį pristato kaip reportažų rinkinį, kuriame per keturias temas – istoriją, emigraciją, globalizaciją ir Vilnių – siekia atskleisti lietuviškąją tapatybę ir papasakoti  Lietuvos istoriją.

Žurnalistės reportažai iliustruoja jos pasirinktas temas. Marielle rašė apie „Misiją Sibiras“, LUNI ekskursijas, švedą Joną Ohmaną, kuris domisi Lietuvos istorija, sukūrė dokumentinį filmą apie partizanus ir kt. Skyriuje „Emigracija“ Marielle kalbino pusiau prancūzę, pusiau lietuvę Caroline Paliulis, kuri daugeliui lietuvių nėra žinoma. Šią knygą galite rasti Lituanikos skaitykloje. Kviečiame užsukti!

Daugiau apie Marielle Vitureau staipsnyje > > > http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/apie-lietuvius-knyga-parasiusi-prancuze-kartais-pasidaro-nejauku-kiek-daug-zinau.d?id=67582706

Interviu > > >

Išleistas Baltic Heritage Network biuletenis

untitled-001Ką tik pasirodė Baltic Heritage Network biuletenis, kuriame apie antrąjį  jaunųjų diasporas tyrinėtojų seminarą ir dr. Lauros Laurušaitės monografijos  „Tarp nostalgijos ir mimikrijos. Lietuvių ir latvių pokario išeivijos romanai“ pristatymą Nacionalinėje bibliotekoje, rašo Lituanikos skyriaus vyr. tyrėja Dalia Cidzikaitė. Taip pat pristatoma virtuali paroda, parengta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25 metų sukakčiai paminėti. Parodos pavadinimą įkvėpė 1990 m. kovo pabaigoje viename didžiausių JAV dienraščių „The New York Times“ paskelbta išeivijos menininko Jono Meko esė „No, my friends, we won’t go slow“ („Ne, mano draugai, mes nesulėtinsime žingsnio“). Skaitytojų dėmesiui pateikiami tekstai iš 14 šalių spaudos. Cituojami įvairūs rašiniai: nuo garsiausių žurnalistų straipsnių iki vedamųjų regioninėje spaudoje. Iškarpas apie Lietuvą ir tuometinę jos politinę situaciją kruopščiai rinko ir kaupė užsienio lietuviai bei Lietuvos bičiuliai, gyvenę svetur.

Taip pat biuletenyje supažindinama su naujausiais estų bei latvių diasporos tyrinėjimais. Kviečiame skaityti! >> http://www.balther.net/public/documents/Newsletters/BHN_2_11_2015.pdf

Rygoje įvyko BaltHerNet konferencija

balt1Birželio 30 – liepos 1 d. Rygoje, Latvijoje, įvyko Baltijos šalių paveldo tinklo (The Baltic Heritage Network, BaltHerNet), kuriam priklauso Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, konferencija Tracing the Baltic Road to Independence in Diaspora Archives. Latvijos mokslų akademijoje iš viso pasaulio susirinkę tyrėjai aptarė lietuvių, latvių ir estų diasporų vaidmenį Baltijos šalių kelyje į nepriklausomybę. Įvairiuose archyvuose bei muziejuose saugoma medžiaga liudija išeivių pastangas išsaugoti tautinę tapatybę, kalbėti pasaulio bendruomenei apie okupaciją ir sovietines represijas, skatinti paramą atgimstančiam Baltijos šalių valstybingumui.

Toliau skaityti „Rygoje įvyko BaltHerNet konferencija”

Vystomas bendradarbiavimas su Latvijos nacionaline biblioteka

Liepos 1 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė ir vyresnioji tyrėja Valdonė Budreckaitė kolegų kvietimu lankėsi Latvijos nacionalinės bibliotekos Letonikos ir Baltijos centre. Susitikime mokslinių tyrimų veiklos koordinatorius dr. Viesturs Zanders pristatė atnaujinto centro struktūrą, organizuojamos veiklos kryptis. Diskusijose buvo aptartos Letonikos ir Lituanikos padalinių ateities bendradarbiavimo perspektyvos inicijuojant dokumentinio paveldo kaupimo, išsaugojimo ir mokslo tiriamuosius projektus.

Letonikos departamente saugoma spaudinių kolekcija pradėta formuoti nuo bibliotekos įkūrimo, šiuo metu ją sudaro daugiau nei 145 tūkst. vienetų dokumentų. Svarbi dalis šiame spaudos archyve tenka Baltijos centrinės bibliotekos rinkiniui, kurį Latvijos nacionalinei bibliotekai jos savininkas žinomas kolekcionierius Otto Bongas padovanojo 1994 m. Tai išsamiausias literatūros apie Latviją ir kitas Baltijos šalis bei šių šalių diasporas rinkinys.

Letonikos ir Baltijos centras siekia aktyviai bendradarbiauti su šalies akademine bendruomene, mokslo darbuotojais, studentais ir visais, kurie domisi ir tyrinėja Baltijos šalių istoriją, kultūrinį paveldą.

Iš kairės: Lituanikos skyriaus vyresnioji tyrėja Valdonė Budreckaitė ir skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė
Iš kairės: Lituanikos skyriaus vyresnioji tyrėja Valdonė Budreckaitė ir skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė