2019-ųjų
pabaigoje mus pasiekė naujas Simono Daukanto bibliofilų klubo laikraščio „Žemaičių
bibliofilas“ numeris (Nr. 9). „Trisdešimt penktus metus Plungės Simono Daukanto
bibliofilų klubas verčia bibliofilijos ir knygos kultūros vagą Žemaitijoje. Tai
viena iš trijų (Vilniaus Martyno Mažvydo bibliofilų klubas, XXVII knygos mėgėjų
draugija) bibliofilų organizacijų, šiuo metu veikiančių Lietuvoje. Sutelkęs
bendraminčius, Simono Daukanto bibliofilų klubas rengia konferencijas „Žemaičių knyga“, knygų parodas, skaitytojų
konkursus, viktorinas, susitikimus su knygos žmonėmis, leidžia laikraštį“, –
taip klubas pristatomas „Redakcijos žodyje“.
Pirmąją lietuvių spaustuvę Argentinoje 1913 m. atidarė Juozas Pauga. Savo spaustuvėje jis išspausdino lietuvių liaudies dainyną, paties parengtą „Lietuvos istoriją“ (Historia antiqua de los Lithuanos), lietuvių bei ispanų kalbos žodynų ir vadovėlių.
Pirmasis lietuviškas periodinis leidinys Argentinoje pasirodė 1917 m. Tai buvo lietuvių emigrantų reikalams skirtas laikraštis „Žvaigždutė“, kurį redagavo Jonas Padvalskis. Vėliau pasirodė ir kitų leidinių: mėnesinis laikraštis „Argentinos lietuvių balsas“ (iki 1930 m. „Balsas“), leistas 1927–2001 m., savaitraštis „Argentinos naujienos“ (nuo 1930 m. „Pietų Amerikos naujienos“), leistas 1929–1931 m., „Darbininkų tiesa“, 1929–1938 m. ir kt.
Apie XX a. 4-tą dešimtmetį lietuvių organizacijos pradėjo
leisti ir daugiau periodinių leidinių, kuriuose išryškėjo leidėjų pažiūros bei
įsitikinimai. Argentinos lietuvių spauda siekė prisidėti prie lietuvių
bendruomenės Argentinoje formavimosi ir tautinio identiteto išsaugojimo bei puoselėjimo.
Lietuviai Argentinoje: 1918-1968 Lietuvos laisvės kovos metai / [paruošė ir redagavo Jonas Papečkys]. – Rosario : Rosario lietuvių bendruomenės leidinys, 1968, p. 110.
Laikraščiui „Draugas“ skirtą apdovanojimą priėmė dabartinė vyriausioji redaktorė Ramunė Lapas (nuotraukoje antra iš dešinės), priedo „Kultūra“ redaktorė Renata Šerelytė–Mendeikienė (pirma dešinėje), buvusi vyriausioji redaktorė Dalia Cidzikaitė (antra iš kairės) ir žurnalistas Vitalius Zaikauskas (pirmas kairėje).
Gruodžio 27 dieną Prezidentūroje įteikti „Globalios
Lietuvos apdovanojimai 2019“. Apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus gavo
Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojams puikiai
žinomas laikraštis „Draugas“ (JAV), šiemet švenčiantis 110 metų
(!!!) nepertraukiamos veiklos sukaktį.
„Draugas“ buvo bene populiariausias laikraštis senojoje Lituanikos skaitykloje, per rekonstrukciją veikusioje Nacionalinės bibliotekos priestate (į šią skaityklą lankytojai ateidavo užsienyje išleistų, tačiau su Lietuva vienaip ar kitaip susijusių knygų bei periodikos); nauji tuometinio Lituanikos skyriaus darbuotojai pirmiausia sužinodavo „Draugo“ komplektų saugojimo vietą fonde (jie, žinoma, buvo sukrauti patogiai – netoli įėjimo). Laikraštyje laiks nuo laiko publikuojami ir Lituanistikos skyriaus darbuotojų tekstai. – Šiemet knygų recenzijas „Draugo“ priede „Kultūra“ aktyviai skelbė lituanistė Deimantė Žukauskienė.
Senesni laikraščio numeriai suskaitmeninti ir prieinami čia
: http://www.draugas.org/rodykle-index/
Naujesnius kviečiame pasklaidyti Nacionalinėje bibliotekoje!
Regis, Kalėdos neįsivaizduojamos be dainos „Kalėdų eglutė“. Nors kūrinys nuo savo gimimo skaičiuoja jau ne vieną dešimtmetį, populiarumas ir gerbėjų gretos nemenksta. Muzikinį šios dainos kūną sukūrė Lietuvos roko grupės „Kardiofonas“ lyderis Rimantas Giedraitis. Dainos tekstas gimė iš poeto Antano A. Jonyno eilėraščio „Kalėdų eglutė“, kuris dar 1981 m. publikuotas knygoje „Atminties laivas“.
Kviečiame dar kartą pasimėgauti legendine daina!
Antanas A. Jonynas, Kalėdų eglutė, in: Antanas A. Jonynas, Atminties laivas, Vilnius: Vaga, 1981, p. 102–103.
Buvusi Lietuvos Respublikos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Rita Valiukonytė perdavė Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės Londone kultūros atašė veiklos dokumentus. Šis archyvas apima laikotarpį nuo 1991 m. iki 2016 m., tačiau daugiausia jame sukaupta dokumentų per kultūros atašė Daivos Parulskienės (2008–2012) ir Ritos Valiukonytės (2012–2016) veiklos laikotarpius.
Archyvas
atspindi Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Karalystės kultūrinių ryšių
plėtojimą, diplomatinės atstovybės pastangas supažindinti Jungtinės Karalystės visuomenę
su žymių lietuvių menininkų kūryba bei lietuvių mokslininkų pasiekimais. Jame
galima rasti įvairių meno renginių programas, dalyvaujančių menininkų
pristatymus, susirašinėjimą renginių organizavimo klausimais, atsiliepimų apie
renginius spaudoje, straipsnių apie lietuvių menininkus, žinomus lietuvius,
gyvenančius ir dirbančius Jungtinėje Karalystėje, Lietuvos meno ir istorijos raidą.
Atskirą fondo dalį sudaro Lietuvos ir kitų šalių žydų istorijos ir kultūros
pristatymai.
Kultūros
atašė Daivos Parulskienės veiklos laikotarpiu renginių gausa išsiskyrė 2009
metai, skirti paminėti Lietuvos vardo tūkstantmečiui bei Vilniaus paskelbimui
Europos kultūros sostine.
Kultūros
atašė Ritos Valiukonytės darbo metu paminėtini renginiai: 2012 m. vykusi Jono
Meko darbų paroda bei jo filmų retrospektyva, taip pat Eimunto Nekrošiaus
spektaklio „Hamletas“ pasirodymai Šekspyro festivalyje Londone. 2013 m.
Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai proga Lietuvos menininkai pristatė
Lietuvos kultūrą Europai: vyko renginiai Velse, Lietuvos fotografija išsamiai
pristatyta fotografijos sezone Škotijoje.
Šis
išsamus ir gausus dokumentų archyvas papildė Nacionalinės bibliotekos Retų
knygų ir rankraščių skyriaus fondą ir nuo šiol yra prieinamas besidomintiems
skaitytojams.
