Rugsėjo 12 d. Šveicarijos lietuvių bendruomenė (ŠLB ) šventė 65-ių metų įkūrimo jubiliejų. Renginiui, sukvietusiam daugiau nei šimtą bendruomenės narių (iš viso ŠLB registruota 150), parengtoje išsamioje programoje buvo nušviesta ir pirmųjų lietuvių šioje šalyje kūrimosi istorija, ir šiandieninės emigracijos veiklos bruožai. Istorinį renginio kontekstą puikiai iliustravo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kilnojamoji paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952 m.“
Supažindindama su parodos idėja, Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė akcentavo, jog parodos turinys sukurtas remiantis Nacionalinėje bibliotekoje saugomu „Lietuvių DP spaudos rinkiniu“, 2011 m. UNESCO pripažintu ypatingos reikšmės objektu ir įtrauktu į programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą. Tarp gausių Vokietijos DP stovyklose leistų spaudos pavyzdžių renginio dalyviai galėjo išvysti ir Šveicarijos lietuvių leidybos bandymų.
Kilnojamosios parodos rengimą ir sklaidos programą iš dalies finansavo Kultūros ministerija, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijai rekomendavus. Pervežant parodą maloniai talkino Užsienio reikalų ministerija.
Šiemet suėjo 170 metų nuo rašytojos Julijos Žemaitės gimimo. Šia proga supažindiname su literatūros tyrinėtojos Dalios Noreikaitės-Kučėnas knyga „Žemaitė Amerikoje“. Ši knyga parašyta remiantis Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedroje autorės apgintos daktaro disertacijos pagrindu.
Lietuvos krepšinio istorija prasideda nuo 1920 m. Maždaug iki ketvirt. dešimtmečio jis nebuvo itin populiarus. Vėliau, iš JAV atvykę Lietuvos išeiviai smarkiai pakeitė Lietuvos krepšininkų supratimą apie žaidimą. Iki 1937 m. Lietuvos vyrų rinktinė nebuvo iškovojusi nei vienos tarptautinės pergalės, tačiau tai nesutrukdė Rygoje lietuviams tapti Europos čempionais. 1939 m. Kaune lietuviai apgynė titulą. Po II pasaulinio karo Lietuvą okupavo Tarybų Sąjunga, tad geriausi šalies krepšininkai buvo priversti atstovauti TSRS rinktinei. Į pasaulio krepšinį Lietuva grįžo 1992 metais. Grįžo iš tiesų įspūdingai – Barselonos olimpiadoje buvo iškovoti bronzos medaliai.
Lauryno Radziukyno mokyklos Kurnėnuose, netoli Alytaus, statyba pradėta 1934 m., po dvejų metų, 1936 m. mokykla jau pastatyta. Kurnėniškis L. Radziukynas emigravo į JAV, prasigyveno ir nutarė palengvinti gimtojo kaimo vaikų kasdienybę (artimiausia mokykla buvo labai toli). 1936 m. spalio mėnesį pamokas pradėjo lankyti 51 mokinys. Visus statybos darbus finansavo čia gimęs ir augęs Laurynas. Jis paaukojo 160 tūkst. litų, o apskrities valdyba pridėjo 11 tūkstančių litų. Visos statybinės medžiagos, mokykliniai suolai, lentos, stiklai langams buvo atvežti iš Čikagos, kur gyveno L. Radziukynas. Statybinė medžiaga ir inventorius buvo gabenami iš Čikagos į Niujorką, iš Niujorko plukdomi į Klaipėdą. Už atplukdytą krovinį reikėjo sumokėti 41 tūkst. litų muito mokestį. Iš Klaipėdos į Alytų inventorius atvežtas traukiniais, toliau į Kurnėnus – arklių traukiamais vežimais. Buvo atgabenti suolai, durys, langai, parketas, radiatoriai, čiaupai. Visos statybinės medžiagos amerikietiškos, mokyklos projektas taip pat buvo amerikietiškas.
Ksana Dauguvietytė-Šniukštienė – Lietuvos teatro aktorė, Australijos lietuvių teatro aktorė ir režisierė. Aktorė gimė 1912 m. rugpjūčio 19 d. Sankt Peterburge.