Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Ar žinojote, kad rašytojas Marius Katiliškis rašė ne tik prozą, bet ir poeziją? 2004 m. Šiaulių leidykla Saulės delta išleido M. Katiliškio ankstyvosios poezijos rinkinį Mano žodžiai. Knyga saugoma M. Mažvydo bibliotekos Bendruosiuose fonduose. Rašytojas gimė 1914 m. rugsėjo 15 d. Sukakties proga dalijamės eilėraščiu, paskelbtu žurnale Metmenys, 1965, Nr.10, p. 3.
Marius Katiliškis
Akmenys
Skaityti daugiau >> http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=205653&biRecordId=37208
Rugsėjo 16 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriuje lankėsi svečias iš Latvijos − Nacionalinės bibliotekos Letonikos ir Baltijos centro bendradarbis, Latvijos universiteto prof. dr. Viesturs Zanders. Toliau skaityti „Latvijos nacionalinės bibliotekos eksperto vizitas Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriuje”
Knygoje „The land of weddings and rain: nation and modernity in post-socialist Lithuania“ („Lietaus ir vestuvių žemė: tauta ir modernybė šiuolaikinėje Lietuvoje“) Gediminas Lankauskas, Reginos universiteto Kanadoje Antropologijos katedros profesorius, susitelkia į miestiečių vestuves šiuolaikinėje Lietuvoje. Prie modernybės sąvokos tyrėją nukreipė kalbinti lietuviai, dažnai vartoję žodžius „modernybė“, „moderniškas“, „modernizacija“ ir pan. Nors vestuvėse daugėja vakarietiškų elementų, organizatoriai neatsisako ir tradicinių, per kuriuos išreiškiama lietuvybė, t.y., priklausymas tautai. Pasak knygos autoriaus, tyrinėti vestuves šiuolaikinėje Lietuvoje reiškia įžengti į didžiulę ir klaidžią etnografinę teritoriją, užklystant į švenčiausias tautai vietas. Vestuvės tebėra ritualas, perteikiantis biologinio ir socialinio atsinaujinimo vizijas, leidžiantis pamatyti ar bent jau įsivaizduoti ateitį.
Rugsėjo 12 d. Šveicarijos lietuvių bendruomenė (ŠLB ) šventė 65-ių metų įkūrimo jubiliejų. Renginiui, sukvietusiam daugiau nei šimtą bendruomenės narių (iš viso ŠLB registruota 150), parengtoje išsamioje programoje buvo nušviesta ir pirmųjų lietuvių šioje šalyje kūrimosi istorija, ir šiandieninės emigracijos veiklos bruožai. Istorinį renginio kontekstą puikiai iliustravo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kilnojamoji paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952 m.“
Supažindindama su parodos idėja, Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė akcentavo, jog parodos turinys sukurtas remiantis Nacionalinėje bibliotekoje saugomu „Lietuvių DP spaudos rinkiniu“, 2011 m. UNESCO pripažintu ypatingos reikšmės objektu ir įtrauktu į programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą. Tarp gausių Vokietijos DP stovyklose leistų spaudos pavyzdžių renginio dalyviai galėjo išvysti ir Šveicarijos lietuvių leidybos bandymų.
Kilnojamosios parodos rengimą ir sklaidos programą iš dalies finansavo Kultūros ministerija, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijai rekomendavus. Pervežant parodą maloniai talkino Užsienio reikalų ministerija.
Įdomybės . . .
Vilnius, kaip ir kiti Europos ar pasaulio didmiesčiai, kenčia nuo didelių transporto kamščių. Daugiausiai kamščių mieste susidaro rytinio ir vakarinio piko metu. Miesto valdžia, spręsdama transporto kamščių problemą, pateikia naujų transporto spūsčių sprendimo būdų. O štai kokią alternatyvą siūlo Amerikos lietuvių išeivijos leidinys „Pensininkas“. Naujas susisiekimo būdas – vienračiu! Ar toks keliavimo būdas prigytų Lietuvoje?
Daugiau skaitykite E-pavelde —>– http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=196287&biRecordId=112650
Šiemet suėjo 170 metų nuo rašytojos Julijos Žemaitės gimimo. Šia proga supažindiname su literatūros tyrinėtojos Dalios Noreikaitės-Kučėnas knyga „Žemaitė Amerikoje“. Ši knyga parašyta remiantis Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedroje autorės apgintos daktaro disertacijos pagrindu.
Seniai nebeveikiančioje „Naujienų“ redakcijoje, Čikagoje, dar 1990 m. tebestovėjo apdaužtas, dulkių apneštas stalas, prie kurio Žemaitė dirbo ir rašė. Nupustę metų dulkes ir pravėrę stalčius, galėtume pažvelgti, koks juose palikimas.
Knygą sudaro penki skyriai, kuriuose nagrinėjama Žemaitės įvairiapusė veikla, kūryba, rašytojos sąmoningumo poslinkiai, kurie vargu ar būtų išryškėję, jei ji nebūtų atvykusi į Ameriką. Monografijos autorė D. Noreikaitė-Kučėnas siūlo į Žemaitę pažvegti naujai ir atveria skaitytojui mažai žinomą jos gyvenimo Amerikoje laikotarpį. Knyga saugoma Lituanikos skyriaus fonduose.