Išleistas Baltic Heritage Network biuletenis

untitled-001Ką tik pasirodė Baltic Heritage Network biuletenis, kuriame apie antrąjį  jaunųjų diasporas tyrinėtojų seminarą ir dr. Lauros Laurušaitės monografijos  „Tarp nostalgijos ir mimikrijos. Lietuvių ir latvių pokario išeivijos romanai“ pristatymą Nacionalinėje bibliotekoje, rašo Lituanikos skyriaus vyr. tyrėja Dalia Cidzikaitė. Taip pat pristatoma virtuali paroda, parengta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25 metų sukakčiai paminėti. Parodos pavadinimą įkvėpė 1990 m. kovo pabaigoje viename didžiausių JAV dienraščių „The New York Times“ paskelbta išeivijos menininko Jono Meko esė „No, my friends, we won’t go slow“ („Ne, mano draugai, mes nesulėtinsime žingsnio“). Skaitytojų dėmesiui pateikiami tekstai iš 14 šalių spaudos. Cituojami įvairūs rašiniai: nuo garsiausių žurnalistų straipsnių iki vedamųjų regioninėje spaudoje. Iškarpas apie Lietuvą ir tuometinę jos politinę situaciją kruopščiai rinko ir kaupė užsienio lietuviai bei Lietuvos bičiuliai, gyvenę svetur.

Taip pat biuletenyje supažindinama su naujausiais estų bei latvių diasporos tyrinėjimais. Kviečiame skaityti! >> http://www.balther.net/public/documents/Newsletters/BHN_2_11_2015.pdf

Rygoje įvyko BaltHerNet konferencija

balt1Birželio 30 – liepos 1 d. Rygoje, Latvijoje, įvyko Baltijos šalių paveldo tinklo (The Baltic Heritage Network, BaltHerNet), kuriam priklauso Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, konferencija Tracing the Baltic Road to Independence in Diaspora Archives. Latvijos mokslų akademijoje iš viso pasaulio susirinkę tyrėjai aptarė lietuvių, latvių ir estų diasporų vaidmenį Baltijos šalių kelyje į nepriklausomybę. Įvairiuose archyvuose bei muziejuose saugoma medžiaga liudija išeivių pastangas išsaugoti tautinę tapatybę, kalbėti pasaulio bendruomenei apie okupaciją ir sovietines represijas, skatinti paramą atgimstančiam Baltijos šalių valstybingumui.

Toliau skaityti „Rygoje įvyko BaltHerNet konferencija”

Vystomas bendradarbiavimas su Latvijos nacionaline biblioteka

Liepos 1 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė ir vyresnioji tyrėja Valdonė Budreckaitė kolegų kvietimu lankėsi Latvijos nacionalinės bibliotekos Letonikos ir Baltijos centre. Susitikime mokslinių tyrimų veiklos koordinatorius dr. Viesturs Zanders pristatė atnaujinto centro struktūrą, organizuojamos veiklos kryptis. Diskusijose buvo aptartos Letonikos ir Lituanikos padalinių ateities bendradarbiavimo perspektyvos inicijuojant dokumentinio paveldo kaupimo, išsaugojimo ir mokslo tiriamuosius projektus.

Letonikos departamente saugoma spaudinių kolekcija pradėta formuoti nuo bibliotekos įkūrimo, šiuo metu ją sudaro daugiau nei 145 tūkst. vienetų dokumentų. Svarbi dalis šiame spaudos archyve tenka Baltijos centrinės bibliotekos rinkiniui, kurį Latvijos nacionalinei bibliotekai jos savininkas žinomas kolekcionierius Otto Bongas padovanojo 1994 m. Tai išsamiausias literatūros apie Latviją ir kitas Baltijos šalis bei šių šalių diasporas rinkinys.

Letonikos ir Baltijos centras siekia aktyviai bendradarbiauti su šalies akademine bendruomene, mokslo darbuotojais, studentais ir visais, kurie domisi ir tyrinėja Baltijos šalių istoriją, kultūrinį paveldą.

Iš kairės: Lituanikos skyriaus vyresnioji tyrėja Valdonė Budreckaitė ir skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė
Iš kairės: Lituanikos skyriaus vyresnioji tyrėja Valdonė Budreckaitė ir skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė

Architektas Edmundas Arbas-Arbačiauskas

Edmundas Arbas-Arbačiauskas su savo tapybos darbais
Edmundas Arbas-Arbačiauskas su savo tapybos darbais

Edmundas Arbas-Arbačiauskas gimė 1915 m. birželio 26 d. Karsakų kaime, Žaslių valsčiuje. Arbas laikomas vienu iš žymiausių išeivijos architektų, dailininkų.

Edmundo Arbo darbų diapazonas labai platus. Jis projektavo bankų ir universitetų pastatų kompleksus, skirtus Amerikos visuomenei, pažymėtus internacionalinės architektūros ženklu ir Kalifornijos gyvenamuosius namus, turinčius būdingų organiškosios architektūros bruožų, lietuvių išeivijai skirtus pastatus, kuriuose kartais nostalgiškai naudojami tautinės architektūros elementai ir ornamentika, surenkamus ekonomiškus pastatus, kuriuose dominuoja technologija, monumentus ir paminklus, kur nevaržo užsakovo poreikiai, kūrybiškai parenkamos plastinės išraiškos priemonės.

Arbas ne tik talentingas architektas, jis rašo straipsnius į profesinę ir lietuvių išeivijos spaudą, skaito paskaitas apie dailę savo tautiečiams, taip pat Amerikos architektų instituto (AIA) seminaruose, dirba organizacinį darbą PLIAS/ ALIAS (Amerikos ir Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjunga) ir piešia.

Paruošta pagal: Architektas Edmundas Arbas-Arbačiauskas: architektūra, tapyba, piešiniai. Vilnius: Vaga, 1992, p. 3.

Lietuvių bendruomenės centro Los Andželo konkursinis projektas
Lietuvių bendruomenės centro Los Andželo konkursinis projektasia.

 

Artėjančių Joninių proga…

papartis-prie-vandensJoninės arba dar kitaip vadinamos Rasos švenčiamos naktį iš birželio 23-osios į 24-ąją. Tuo metu šiauriniame pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Joninės Lietuvoje švenčiamos jau keletą šimtmečių. Ši šventė simbolizuoja žmogaus ir gamtos susijungimą. Ypač reikšmingi vandens, ugnies, žolynų elementai ir su jais susijusios apeigos: laužo deginimas, vainikų pynimas, plukdymas, įvairių žolelių rinkimas ir paparčio žiedo ieškojimas. Paparčio žiedas simbolizuoja pažinimą, laimę ir turtus. Nuo 2003 m. Joninės paskelbtos valstybine švente. Joninės jau keletą dešimtmečių švenčiamos ir išeivijoje. Vainikai Jonams ir Janinoms pinami JAV, Joninių laužai šviečia Pietų Amerikoje, paparčio žiedo ieškoma Australijoje, o lietuvių liaudies dainos skamba Europos atokiausiuose kampeliuose. Pasveikinkite visas Joanas, Džaninas, Janius, Ivanus, Žanas, Džonus, Hansus, Chuanus!

Apie Joninių tradicijas galite skaityti : http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=318341&biRecordId=104209 (Lithuanian heritage, 2006, Nr. 3, p. 26)

Vertinga knyga apie retrospektyvųjį teisingumą Baltijos šalyse

Transitional JusticeŠių metų pradžioje Kembridžo universiteto leidykla išleido tiesos ir teisingumo klausimams Baltijos šalyse skirtą studiją „Transitional and Retrospective: Truth and Justice Processes in the Baltic States“, kurios autoriai – estų mokslininkai Eva-Clarita Pettai ir Vello Pettai. Knygos viršeliui autoriai išrinko Lukiškių aikštės sovietmečiu nuotrauką, kurioje matyti Lenino skulptūra ir tuometiniai KGB rūmai. Šiame carizmo epochos pastate turėjo veikti teismas, todėl rūsiuose nuo pat pradžių buvo įrengtos kalėjimo kameros. 1940-1991 m. čia nusikaltimus planavo ir vykdė tiek nacių gestapas, tiek sovietų KGB. Dabar rūmuose veikia Genocido aukų muziejus.

Knygos autorių nuomone, tiesos ir teisingumo procesai visuomenėse, kurios neseniai išgyveno represijas, turi daugelį dimensijų. Plačiausia prasme, šioje knygoje analizuojama tiesos ir teisingumo politika, į kurią tyrėjai stengiasi pažvelgti nauju kampu.

Studijos struktūra:

http://assets.cambridge.org/97811070/49499/toc/9781107049499_toc.pdf