Poetiškasis Aloyzas Baronas

Aloyzas BaronasŠiandien pristatysime vieną produktyviausių romanų, novelių, eilėraščių knygų autorių išeivijoje – Aloyzą Baroną. 1917 gruodžio 12 dieną gimęs Biržų rajone, Vabalninke, 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, čia studijavo Frankfurto prie Maino universitete. 1949 m. atvyko į JAV, dirbo fabrikuose. Rašytojas Aloyzas Baronas su savo nemažu kūrybos bagažu – dvidešimt šešiomis knygomis – priklauso išeiviškąjam mūsų literatūros sparnui, nes būtent ten prasidėjo kūrybinis jo kelias. A. Baronas yra parašęs trylika romanų, penkis novelių rinkinius, humoristinių eilėraščių, knygų vaikams, dvi monografijas. Nuo 1955 metų prisidėjo prie laikraščio „Draugas“ redakcijos.  Toliau skaityti „Poetiškasis Aloyzas Baronas“

Lietuviškasis „Grafas Montekristas“ – Zigmantas Mineika

Paskutiniame žurnalo „Lithuanian Heritage“ numeryje (2012, Nr. 5, p. 12-16) pasirodė graikų-lenkų istoriko, scenaristo Miltiades Varvounis (gim. 1980 m. Atėnuose) straipsnis apie inžinierių Zigmantą Mineiką (Zygmunt Mineyko).

Z. Mineika gimė 1840 metais Ašmenos apskrityje, gimnaziją baigė Vilniuje, tėvų buvo auklėjamas lietuviško patriotizmo dvasia. Jis studijavo karo inžinerijos mokykloje Sankt Peterburge, kur 1859 metais įsijungė į besirengiančių sukilti patriotų gretas. Sužinojęs apie tai, kad carinė ochranka susekė būsimojo sukilimo rengėjus, Z. Mineika sugebėjo pabėgti į užsienį, kur Genujoje 1861-1862 metais lankė būsimojo sukilimo karininkų mokyklą. Prasidėjus 1863 metų sukilimui, atvyko į buvusią LDK teritoriją ir buvo paskirtas Ašmenos apskrities komendantu ir vadovavo keliasdešimties sukilėlių būriui. Vietinių rusų ir baltarusių caro valdžios rėmėjų suimtas, buvo perduotas rusų karinei vadovybei, kalintas Ašmenoje ir Vilniuje. Iš pradžių, kaip ir kiti sukilimo vadai, rusų ypatingojo karo lauko teismo buvo nuteistas mirti pakariant, tačiau netrukus mirties bausmė buvo pakeista 12 metų katorgos Sibire. 1864 metais varomas etapu į Tobolską, sugebėjo pabėgti (persirengęs mirusio nelaimės draugo rūbais ir pasiėmęs jo dokumentus), kurį laiką gyveno Tomske, paskui pabėgo į Prancūziją.  Toliau skaityti „Lietuviškasis „Grafas Montekristas“ – Zigmantas Mineika“

Lietuvos karių diena

Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena. 1918 metų vasario 16 dieną buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, o tų pačių metų lapkričio 23 dieną – sukurta Lietuvos kariuomenė.

1919 metais Kaune pradėtas leisti kariuomenės žurnalas „Kariškių žodis“, skirtas kariams, jaunimui, visuomenei. Okupacijos laikotarpiu leidinys buvo atkurtas New Yorke, nuo 1950 m. „Karys“ leistas kaip Pasaulio lietuvių karių žurnalas . Nuo 1991 m. žurnalą leidžia Krašto apsaugos ministerija.

Šia proga dalinamės keliais išeivijoje leisto „Kario“ viršeliais. Na, o visą žurnalą galite paskaityti epavelde arba Lituanikos skaitykloje. Naujausi „Kario“ žurnalo numeriai >>>Toliau skaityti „Lietuvos karių diena“

Pasaulio lietuviui – 75 metai

Jau 1937 metais, dar prieš antrąją išeivijos bangą, lietuviai jautė poreikį burti po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Todėl tuometinėje Lietuvos sostinėje Kaune susikūrusi Pasaulio lietuvių sąjunga nusprendė leisti žurnalą, skirtą puoselėti lietuvių kalbos ir kultūros tradicijas tarp užsienyje gyvenančių tautiečių. Taip 1937 metų lapkričio 15 dieną pasirodė pirmas žurnalo „Pasaulio lietuvis“ numeris. Leidinys informavo apie įvairiose pasaulio šalyse gyvenančius lietuvius, svarstė klausimus, susijusius su lietuvybės išlaikymu.

Deja, kartu su bolševikų okupacija, 1940 metais žurnalo leidyba nutrūko. Darbus pratęsė Pasaulio lietuvių bendruomenės žurnalas tuo pačiu pavadinimu, imtas leisti 1963 metais Klyvlende ir tebeleidžiamas iki šiol. Šiandien „Pasaulio lietuvis“ yra siunčiamas net į 40 šalių. Pilną žurnalo komplektą galite rasti ir Lituanikos skaitykloje.  Toliau skaityti „Pasaulio lietuviui – 75 metai“

Šiaurės šalių bibliotekų savaitė

Lapkričio 12 dieną prasidėjo Šiaurės šalių bibliotekų savaitė. Tai tradicinė šviesos ir knygos šventė, kuri skatina prisiminti senąją pasakojimų tradiciją, skaitymą balsu ir susipažinti su Šiaurės šalių literatūra. Šiaurės šalių bibliotekų savaitė šiemet Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse rengiama penkioliktą kartą, o Šiaurės šalyse ji jau šešioliktoji. Šių metų Šiaurės šalių bibliotekų savaitės tema – „Įvairialypė Šiaurė“.

Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinis bendradarbiavimas atsispindi literatūros vertimuose – ne tik skandinavų rašytojų kūryba pasiekia mus lietuvių kalba, bet ir lietuvių literatūra, poezija ir net liaudies pasakos yra verčiamos į suomių, norvegų, švedų, danų kalbas. Šios knygos yra saugomos Lituanikos skyriaus fonduose, prieinamos ir skaitytojams.

O jei šios savaitės proga nuspręsite perskaityti „šiaurietišką“ romaną, lai jis būna lituaninis. Siūlome Norvegijos literatūros karaliene tituluotos rašytojos Herbjørg Wassmo „Stiklinę pieno“. Tai prieštaringai vertinama istorija apie naivią mergaitę iš Lietuvos kaimo.

Maironio 150-ąsias gimimo metines pažymint: mokslinė konferencija Kaune (papildyta)

Spalio 11 d. Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejuje įvyko mokslinė konferencija „Maironis: „Gyvenimas eina ratu“,  skirta poeto 150-osioms gimimo metinėms.

Pranešėjai – dvasininkai, muziejininkai, bibliotekininkai, mokslininkai  gilinosi į iki šiol mažiau tyrinėtus poeto gyvenimo ir kūrybos faktus, nagrinėjo Maironio kūrybinio palikimo išsaugojimo problematiką.

Konferencijoje pranešimą „Maironio kūrybos sklaida lietuvių DP leidybos kontekste“ pristatė Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė.

Pranešimas publikuotas krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštyje XXI amžius bei Kauno dienoje. Kviečiame skaityti!