LS – Puslapis 150 – Lituani(sti)ka

Vasario 16-osios gimnazijai 65-eri

jpg487 II pasaulinio karo pabaigoje daugiau kaip 65 000 lietuvių pasitraukia į Vakarų Vokietiją. Čia pradedama vystyti kultūrinė veikla, leidžiami laikraščiai ir knygos, steigiamos mokyklos. 1948-aisiais Vokietijoje veikia 158 lietuviškos mokyklos, iš kurių 26 – gimnazijos, tačiau jų skaičius palaipsniui pradėjo mažėti. Iki šių dienų neišliko nei latvių, nei lenkų, nei vengrų mokyklos. Išliko Vasario 16-osios gimnazija.

1950 m. Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) valdyba Diepholzo kareivinėse įsteigia gimnaziją su bendrabučiu. 1951 m. gimnazijai Lietuvos nepriklausomybės šventės metu suteikiamas laisvės – Vasario 16-osios – vardas. Iškilmėse dalyvavo garbės svečias Vilhelmas Storostas-Vydūnas. 1954 m. Tėvo Alfonso Bernatonio iniciatyva gimnazija perkeliama į Hüttenfeldą, kuriame VLB įsigijo 5 ha sklypą su Rennhofo pilimi. Didelės pasaulio lietuvių paramos sulaukusi gimnazija remontuojama, pilis pritaikoma klasėms ir bendrabučiui. Laikui bėgant pastatomas klasių ir administracijos pastatas, 1972 ir 1987 metais – mergaičių ir berniukų bendrabučiai. 1999 m. Gimnazijai suteikiamas Vokietijos valstybės pripažintos gimnazijos statusas. jpg488

Šiandien gimnazija yra dvikalbė mokykla, kurioje dirbama pagal Vokietijos valstybinę mokymo programą, ji papildyta lituanistinio ugdymo programa: lietuvių kalba ir literatūra, Lietuvos istorija, lietuviškai mokomasi religijos, geografijos, veikia tautinių šokių kolektyvas, vokiečių vaikai lanko lietuvių kalbos būrelį. Gimnazijoje mokosi 187 mokiniai, dirba 30 mokytojų, 10 administracinių-ūkinių darbuotojų, mokoma penkių kalbų: lietuvių, vokiečių, anglų, rusų, prancūzų, veikia 23 neformaliojo ugdymo būreliai.

Paruošta pagal: VLB informacijos 2015, nr. 2, p.4-5

Nuotraukos iš Gimazijos/VLB archyvo

Pradedamas vykdyti edukacinis projektas „Pokalbiai apie emigraciją“

Partnerių projekto pradžios susitikimo akimirka

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyrius kartu su partneriais Ukmergės A. Smetonos gimnazija, Ukmergės rajono savivaldybės V. Šlaito viešąja biblioteka ir NVO „Global Lithuanian Leaders“ pradėjo vykdyti Lietuvos kultūros tarybos dalinai finansuotą projektą „Edukacinių renginių ciklas „Pokalbiai apie emigraciją“. Š.m. rugsėjo 17 d. Ukmergės A. Smetonos gimnazijoje įvyko partnerių projekto pradžios susitikimas, kurio metu aptarta penkis mėnesius numatytų vykdyti priemonių eiga, partnerių atsakomybės, pristatyti siektini rezultatai. Toliau skaityti „Pradedamas vykdyti edukacinis projektas „Pokalbiai apie emigraciją“”

Vienas Mariaus Katiliškio eilėraštis

Ar žinojote, kad rašytojas Marius Katiliškis rašė ne tik prozą, bet ir poeziją? 2004 m. Šiaulių leidykla Saulės delta išleido M. Katiliškio ankstyvosios poezijos rinkinį Mano žodžiai. Knyga saugoma M. Mažvydo bibliotekos Bendruosiuose fonduose. Rašytojas gimė 1914 m. rugsėjo 15 d. Sukakties proga dalijamės eilėraščiu, paskelbtu žurnale Metmenys, 1965, Nr.10, p. 3.

Marius Katiliškis

Akmenys

untitled

Skaityti daugiau >> http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=205653&biRecordId=37208

Latvijos nacionalinės bibliotekos eksperto vizitas Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriuje

2471_4569_zoomed_img_0998_ Rugsėjo 16 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriuje lankėsi svečias iš Latvijos − Nacionalinės bibliotekos Letonikos ir Baltijos centro bendradarbis, Latvijos universiteto prof. dr. Viesturs Zanders. Toliau skaityti „Latvijos nacionalinės bibliotekos eksperto vizitas Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriuje”

Lietaus ir vestuvių žemėje

Lankauskas Knygoje „The land of weddings and rain: nation and modernity in post-socialist Lithuania“ („Lietaus ir vestuvių žemė: tauta ir modernybė šiuolaikinėje Lietuvoje“) Gediminas Lankauskas, Reginos universiteto Kanadoje Antropologijos katedros profesorius, susitelkia į miestiečių vestuves šiuolaikinėje Lietuvoje. Prie modernybės sąvokos tyrėją nukreipė kalbinti lietuviai, dažnai vartoję žodžius „modernybė“, „moderniškas“, „modernizacija“ ir pan. Nors vestuvėse daugėja vakarietiškų elementų, organizatoriai neatsisako ir tradicinių, per kuriuos išreiškiama lietuvybė, t.y., priklausymas tautai. Pasak knygos autoriaus, tyrinėti vestuves šiuolaikinėje Lietuvoje reiškia įžengti į didžiulę ir klaidžią etnografinę teritoriją, užklystant į švenčiausias tautai vietas. Vestuvės tebėra ritualas, perteikiantis biologinio ir socialinio atsinaujinimo vizijas, leidžiantis pamatyti ar bent jau įsivaizduoti ateitį.

Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus paroda pratęsė kelionę Šveicarijoje

Parodą pristato Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė. Nuotraukos aut. Laima Tikuišienė

Rugsėjo 12 d. Šveicarijos lietuvių bendruomenė (ŠLB ) šventė 65-ių metų įkūrimo jubiliejų. Renginiui, sukvietusiam daugiau nei šimtą bendruomenės narių (iš viso ŠLB registruota 150), parengtoje išsamioje programoje buvo nušviesta ir pirmųjų lietuvių šioje šalyje kūrimosi istorija, ir šiandieninės emigracijos veiklos bruožai. Istorinį renginio kontekstą puikiai iliustravo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kilnojamoji paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952 m.“

Supažindindama su parodos idėja, Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė akcentavo, jog parodos turinys sukurtas remiantis Nacionalinėje bibliotekoje saugomu „Lietuvių DP spaudos rinkiniu“, 2011 m. UNESCO pripažintu ypatingos reikšmės objektu ir įtrauktu į programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą. Tarp gausių Vokietijos DP stovyklose leistų spaudos pavyzdžių renginio dalyviai galėjo išvysti ir Šveicarijos lietuvių leidybos bandymų.

Šveicarijos lietuvių bendruomenės šventės akimirka. Nuotraukos aut. Laima Tikuišienė

Kilnojamosios parodos rengimą ir sklaidos programą iš dalies finansavo Kultūros ministerija, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijai rekomendavus. Pervežant parodą maloniai talkino Užsienio reikalų ministerija.

Nacionalinės bibliotekos paroda Šveicarijoje