Liepos 1 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė ir vyresnioji tyrėja Valdonė Budreckaitė kolegų kvietimu lankėsi Latvijos nacionalinės bibliotekos Letonikos ir Baltijos centre. Susitikime mokslinių tyrimų veiklos koordinatorius dr. Viesturs Zanders pristatė atnaujinto centro struktūrą, organizuojamos veiklos kryptis. Diskusijose buvo aptartos Letonikos ir Lituanikos padalinių ateities bendradarbiavimo perspektyvos inicijuojant dokumentinio paveldo kaupimo, išsaugojimo ir mokslo tiriamuosius projektus.
Letonikos departamente saugoma spaudinių kolekcija pradėta formuoti nuo bibliotekos įkūrimo, šiuo metu ją sudaro daugiau nei 145 tūkst. vienetų dokumentų. Svarbi dalis šiame spaudos archyve tenka Baltijos centrinės bibliotekos rinkiniui, kurį Latvijos nacionalinei bibliotekai jos savininkas žinomas kolekcionierius Otto Bongas padovanojo 1994 m. Tai išsamiausias literatūros apie Latviją ir kitas Baltijos šalis bei šių šalių diasporas rinkinys.
Letonikos ir Baltijos centras siekia aktyviai bendradarbiauti su šalies akademine bendruomene, mokslo darbuotojais, studentais ir visais, kurie domisi ir tyrinėja Baltijos šalių istoriją, kultūrinį paveldą.
Joninės arba dar kitaip vadinamos Rasos švenčiamos naktį iš birželio 23-osios į 24-ąją. Tuo metu šiauriniame pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Joninės Lietuvoje švenčiamos jau keletą šimtmečių. Ši šventė simbolizuoja žmogaus ir gamtos susijungimą. Ypač reikšmingi vandens, ugnies, žolynų elementai ir su jais susijusios apeigos: laužo deginimas, vainikų pynimas, plukdymas, įvairių žolelių rinkimas ir paparčio žiedo ieškojimas. Paparčio žiedas simbolizuoja pažinimą, laimę ir turtus. Nuo 2003 m. Joninės paskelbtos valstybine švente. Joninės jau keletą dešimtmečių švenčiamos ir išeivijoje. Vainikai Jonams ir Janinoms pinami JAV, Joninių laužai šviečia Pietų Amerikoje, paparčio žiedo ieškoma Australijoje, o lietuvių liaudies dainos skamba Europos atokiausiuose kampeliuose. Pasveikinkite visas Joanas, Džaninas, Janius, Ivanus, Žanas, Džonus, Hansus, Chuanus!
Šių metų pradžioje Kembridžo universiteto leidykla išleido tiesos ir teisingumo klausimams Baltijos šalyse skirtą studiją „Transitional and Retrospective: Truth and Justice Processes in the Baltic States“, kurios autoriai – estų mokslininkai Eva-Clarita Pettai ir Vello Pettai. Knygos viršeliui autoriai išrinko Lukiškių aikštės sovietmečiu nuotrauką, kurioje matyti Lenino skulptūra ir tuometiniai KGB rūmai. Šiame carizmo epochos pastate turėjo veikti teismas, todėl rūsiuose nuo pat pradžių buvo įrengtos kalėjimo kameros. 1940-1991 m. čia nusikaltimus planavo ir vykdė tiek nacių gestapas, tiek sovietų KGB. Dabar rūmuose veikia Genocido aukų muziejus.
„Mano noras tarnauti Lietuvos kariuomenėje bus paskata ir kitiems Lietuvos piliečiams, ypač jaunuoliams”, – sako Meksikoje gimęs ir Lietuvoje šiuo metu gyvenantis, bet dar lietuviškai nekalbantis Liudvikas Jakavičius. Vaikino atvejis ypatingas – jis Lietuvos pilietis, bet nekalba lietuviškai. Ar tai nesutrukdys tapti Lietuvos kariu? Pagal Lietuvos įstatymus kariuomenėje gali tarnauti tik respublikos piliečiai. Liudvikas – Lietuvos pilietis, todėl kelias į Lietuvos kariuomenę jam yra atviras.