LS – Puslapis 185 – Lituani(sti)ka

Lietuvos išeivių krepšinis

Tėvų kelias, nr. 10 (38), (1952). — *Tėvų kelias, Nr. 10 (38), (1952).*

„…Jei lietuvių tautos kultūros veidas ryškinamas ir keliamas mokslo, meno ir religijos priemonėmis, tai sportui dar lieka plati tautiškojo būdo ugdymo sritis…“(V. Čižiūnas, Sportas, nr. 1-2, 1961 m. kovas)

Lietuvos krepšinio istorija prasidėjo nuo 1920 m. Jau 1922 m. Kaune įvyko ir pirmosios rungtynės. Galima teigti, kad iš JAV į Lietuvą krepšinį atvežė Amerikos lietuviai. Išeiviai pakeitė Lietuvos krepšininkų supratimą apie šį žaidimą. Iki pat 1937 m. lietuviai nebuvo iškovoję nei vienos tarptautinės pergalės. Lietuvos vyrų rinktinė Europos čempionų titulą apgynė 1939 m.

Sportas išeivijoje užėme svarbią vietą. Steigėsi įvairios sporto sąjungos, kurioms priklausė daugiau kaip 1000 narių. Ypač aktyvi buvo Čikagos lietuvių sportinė veikla. Toliau skaityti „Lietuvos išeivių krepšinis”

Rugpjūčio 12 d. gimė Birutė Pūkelevičiūtė

Po seną sodą vaikšto pasiklydę angelai ir mato žemę pirmą kartą.

DM nuotr. /Išeivijos rašytoja Birutė Pūkelevičiūtė — DM nuotr. Išeivijos rašytoja Birutė Pūkelevičiūtė

Birutė Pūkelevičiūtė gimė 1923 metų rugpjūčio 12 dieną Kaune. 1941 m. baigė gimnaziją, vėliau debiutavo kaip aktorė. Nuo 1941 m. studijavo VDU žurnalistiką ir germanistiką. 1944 m. išvyko į Vokietiją, o 1948 m. apsigyveno Kanadoje. Kanadoje Pūkelevičiūtė subūrė lietuvių teatro grupę ir parašė pirmąjį poezijos rinkinį „Metūgės“ (1952). Šis poezijos rinkinys autorę įtvirtino kaip vieną originaliausių išeivijos autorių. Šis rinkinys buvo nepalankiai įvertintas išeivijos, juos trikdė pernelyg atvira dvasios retorika, erotiškumas, individo saviraiškos ir krikščioniškųjų dogmų supriešinimas. Tai paskatino rašytoją pasukti į prozą. Tik 1990 m. pasirodė antroji jos poezijos knyga „Atradimo ruduo“. 1965 m. poetė persikėlė gyventi į JAV ir įsitvirtino kaip romanų rašytoja („Aštuoni lapai“ (1956), „Rugsėjo šeštadienis“ (1970), „Naujųjų metų istorija“ (1974), „Devintas lapas“ (1982)), tačiau teatrinės veiklos taip pat nenutraukė. 1957 m. režisavo Kazio Borutos „Baltaragio malūną“, o 1958 m. pastatė Balio Sruogos „Milžino paunksmę“. 1962 m. Čikagoje pastatė ir režisavo pirmąjį išeivijoje spalvotą garsinį filmą „Aukso žąsis“ (1965). 1990 m. pasirodo antroji poezijos knyga „Atradimo ruduo“. 1998-aisiaais sugrįžo į Lietuvą ir iki mirties čia gyveno. B. Pūkelevičiūtės prozai būdingas ornamentuotas pasakojimas, autobiografiškumas. Realybės vaizdavimą autorė praplečia simbolinėmis personažų figūromis, pasitelkdama kanoninius įvaizdžius, citatas iš įvairių šaltinių.

Vilties Prezidentą Stasį Lozoraitį prisimenant

Šaltinis www.draugas.org01-05-10lukiene-lozoraitis.html — Šaltinis: www.draugas.org01-05-10lukiene-lozoraitis.html

Šiandien gimė Vilties prezidentu vadinamas Stasys Lozoraitis. Jam būtų sukakę 89 metai. Stasys Lozoraitis buvo Lietuvos ambasadorius prie Šv. Sosto, vėliau dirbo pasiuntiniu ambasadoje Vašingtone ir Romoje, kandidatavo į Lietuvos prezidentus 1993 metais, tačiau po metų netikėtai mirė. Šios sukakties proga kviečiame pasižiūrėti dokumentinio filmo fragmentus apie žmogų, kuris 50 metų dirbo aneksuotos, t.y. neegzistuojančios pasaulio žemėlapyje valstybės ambasadoriumi Vakarų šalyse ir daug prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo. Filme gausu Lozoraičių šeimos archyvinės medžiagos, o taip pat fiksuojama įsimintina Stasio Lozoraičio rinkiminė kelionė po Lietuvą. Filmo režisierius Vytautas V. Landsbergis.

Ištraukos iš filmo >>

Susitikimas su lietuvių kilmės iraniete rašytoja Anita Amirrezvani

Anita_Amirrezvani Šiomis dienomis Lietuvoje lankosi JAV gyvenanti lietuvių ir iraniečių kilmės rašytoja, šokių kritikė Anita Amirrezvani, kurios motina yra lietuvė, o tėvas – iranietis. Jos debiutinis romanas yra „Gėlių kraujas“, kuriame įrašyta tokia dedikacija: „Skiriu savo šeimai – iranietiškai, lietuviškai ir amerikietiškai“. Šį romaną – jau išleistą daugiau kaip 25 kalbomis – apie kilimų rišėją autorė skyrusi savo tėvo karštui Iranui. Rašytoja viliasi ateityje sukurti ir knygą apie Lietuvą. Lietuvoje ji turi nemažai giminaičių. Pirmą kartą rašytoja į Lietuvą buvo atvykusi 2002 metais. Jos motinai Vilniuje teko būti ir 1969 metais. Vėliau jau su dukra lankydamasi Vilniuje ir žingsniuodama Gedimino prospektu, ji parodė viešbutį, kuriame anuomet penkias dienas – tik tiek pabūti leido valdžia – gyveno ir visą laiką jautėsi kažkieno stebima. Toliau skaityti „Susitikimas su lietuvių kilmės iraniete rašytoja Anita Amirrezvani”

Pasaulio grožio konkursai ir Lietuva

the baltic independent vol 2 no 72 1991m — Katlin Trummed. Photo by Valeri Bareta. The Baltic Independent, vol. 2, no. 72 (1991)

Rugpjūčio 15 dieną šešiolika gražuolių varžysis dėl gražiausios lietuvaitės karūnos „Mis Lietuva 2013“ konkurse. Finalistės jau pradėjo pasiruošimo konkursui darbus. Gražuolėms surengta pirmoji fotosesija, interviu. Finalistės kasdien mokosi šokio judesių ir dailios eisenos, lavina retorinius sugebėjimus.

Ar žinote, jog kasmet nuo 1991 m. vyko gražiausios Baltijos regiono merginos rinkimai (Miss Baltic States)? 1991 m. liepos 2 d. toks grožio konkursas įvyko Lietuvoje. Tai metais konkurso nugalėtoja tapo estė Katlin Trummed.

1985-ieji metai tapo ypatingi lietuviškas šaknis turinčiai Silvijai Martinez-Stapulionis. 1985 m. Silvia Martinez-Stapulionis buvo išrinkta ne tik Venesuelos, tačiau ir visos Pietų Amerikos gražiausia mergina.

2006 metais gražiausia Venesuelos mergina tituluota tada dar 21-erių Lidymar Jonaitis. Lietuviško kraujo turinčios Guarico valstijos gyventojos tėvas yra kilęs iš Lietuvos. Mergina prisimena, jog vaikystėje seneliai prieš miegą jai dainuodavo lietuviškas lopšines, kalbėjo apie Lietuvą, tačiau dabar šeimoje nebekalbama lietuviškai – per Antrąjį pasaulinį karą į Venesuelą emigravę Jonaitis seneliai jau mirę.

Lietuviški pėdsakai Igorio Stravinskio kūryboje ir kilmėje

stravinskis Tikriausiai visi girdėjo apie rusų kompozitoriaus Igorio Stravinskio (1882-1971) baletą „Šventasis pavasaris“. Skandalingas, novatoriškas I.Stravinskio kūrinys „Šventasis pavasaris“ pirmą sykį nuskambėjęs prieš 100 metų, buvo nušvilptas Prancūzijos aukštuomenės, vėliau sulaukė stulbinančio triumfo pasaulio koncertų salėse. Šis kūrinys iki šiol intriguoja ir choreografų vaizduotę, pasirodydamas įvairiose pasaulio scenose vis naujomis versijomis. Toliau skaityti „Lietuviški pėdsakai Igorio Stravinskio kūryboje ir kilmėje”