Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas
Suaugusiųjų kategorija
Autorės atsiųsta nuotrauka
Tai batalinių scenų pilna knyga, skirta visiems besidomintiems karo menu, gamtos mylėtojams, besibastantiems po miškus, namų šeimininkėms, mėgstančioms gaminti grybų patiekalus ir poezijos gerbėjams nuo 0 iki 99 metų amžiaus. Poetas įtaigiai atskleidžia grybų šeimos narių: jaunavedžių, daugiavaikių ar jau didesnį šeimos stažą turinčių asmenų tarpusavio santykius, vykstant mobilizacijai. Autorius, pasitelkęs poetinį žodį, gilinasi į karų kilimo priežastis, jų socialinę ir ekonominę naudą, melagienų ir dezinformacijos skleidimo būdus. Knyga patiks ir tiems skaitytojams, kurie puoselėja pacifistines nuotaikas, bet gali nuvilti voverių mylėtojus. Voverių (grybų ėdrūnių) taikos korpusas būtų išsprendęs visas problemas geriau nei plėšrūs žvėrys ar grybautojai. Karai kada nors visada baigiasi.
Autorės knygų lentyna
Anotuojama knyga:Justinas Marcinkevičius, Grybų karas, Vilnius: Džiugas, 1995.
Vasario 24–27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ po pertraukos įvyks Vilniaus knygų mugė. Joje pristatysime knygas, prie kurių rengimo vienaip ar kitaip prisidėjo mūsų skyriaus darbuotojai. Taip pat pakviesime į akcijos „Metų knygos rinkimai 2021“ nominantų paskelbimą ir pokalbį apie vertėjo vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje.
Vertėjo vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje aptars Irena Aleksaitė, Rūta Jonynaitė ir Laimantas Jonušys. Pokalbį moderuos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vadovas Matas Baltrukevičius. Atsakymų į klausimus apie vertėjo vaidmenį jau kurį laiką ieškoma Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro pokalbių su vertėjais, Šv. Jeronimo premijos laureatais, cikle (pokalbiai publikuojami interneto dienraštyje Bernardinai.lt). Renginio Knygų mugėje partnerė – Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga.
Metų pabaiga – metas, kai peržvelgiami nuveikti darbai. Džiugu, kad mokslinėse konferencijose galime šalies ir tarptautinei auditorijai pristatyti savo tyrimus, megzti dialogą ir ieškoti sąlyčio taškų, bendradarbiavimo galimybių.
Vaizdas iš Vytauto Smilgevičiaus pranešimo
Lapkričio 30 dieną Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje (tiksliau – jos „YouTube“ kanale) vyko konferencija „Panevėžio krašto visuomenės organizacijos XIX a. pab. – XX a. pr. ir jų poveikis pilietinės visuomenės formavimosi procesui Lietuvoje“. Prie konferencijos organizavimo prisidėjo ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, organizaciniam komitetui priklausė Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Lituanistikos skyriaus vadovas dr. Dainius Vaitiekūnas. Šioje konferencijoje pranešimą „JAV lietuvių organizacijos Tėvynės mylėtojų draugijos veikla 1896-1910 metais ir reikšmė lietuvių tautai“perskaitė Lituanistikos skyriaus tyrėjasprof. dr. Juozas Skirius. Konferencijoje su pranešimu „Panevėžio jaunimo organizacijų veiklos atspindžiai jų periodikoje“ taip pat dalyvavo ir Dokumentinio paveldo tyrimų departamentui priklausančio Retų knygų ir rankraščių skyriaus darbuotojas Vytautas Smilgevičius.
Gruodžio 1–3 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Theatrum libri: spauda, skaitymas ir sklaida ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje“, skirta paminėti pirmojo archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje šimtmetį. Konferencijoje susibūrę tyrėjai iš Europos šalių, Azijos, Jungtinių Amerikos Valstijų skaitė pranešimus ir dalijosi įžvalgomis knygos istorijos tyrimų, skaitmeninės humanitarikos ir kompiuterinės istorijos taikymo temomis, kitais įdomiais atradimais. Net keturis pranešimus skaitė Dokumentinio paveldo tyrimų departamento tyrėjai: direktorė Jolanta Budriūnienė („Kreivų veidrodžių karalystėje arba neįprasti XX a. vidurio Lietuvos ir lietuviškų knygų keliai“), DPTD Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė („Bibliofilija kaip filantropija. Mato Strašuno kolekcijos keliais“), Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji tyrėja dr. Milda Kvizikevičiūtė („Visi keliai veda į „Filosofiją“: duomenų atvėrimas dokumentinio paveldo tyrimuose“) ir vyriausioji metodininkė-tyrėja Jadvyga Misiūnienė („Grafų Hutten-Czapskių biblioteka Beržėnuose: rekonstrukcijos bandymas“). Per tris dienas vien virtualiai konferenciją stebėjo daugiau nei 350 žmonių iš viso pasaulio.
Skaidrė iš Valdos Budreckaitės pranešimo. Alix de Choiseul-Gouffier publikavo knygų kaip vikontienė de Janzé ir kaip princesė de Faucigny-Lucinge
Gruodžio 2–3 dienomis dvi Lituanistikos skyriaus tyrėjos, dr. Dalia Cidzikaitė ir Valda Budreckaitė, dalyvavo konferencijoje „Moterų savivokos slenksčiai: XIX amžius–XX amžiaus pirma pusė“. Dr. Cidzikaitė perskaitė pranešimą „Unė Babickaitė-Graičiūnienė-Baye – pirmasis „režisorius-mergina“ Lietuvoje, viena pirmųjų lietuvių meno vadybininkių“. Dokumentinio paveldo tyrimų departamente ši ryški asmenybė sulaukia nemažai dėmesio: Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomas jos fondas. Vykdant projektą „Migracija mene ir moksle – migracijos tematikos kolekcijos sukūrimas „Europeanoje“, Cidzikaitė atrinko įdomius objektus, kad šie, jau suskaitmeninti, taptų prieinami per „Epaveldo“ ir „Europeanos“ platformas. 2019 m. Unė Baye suspindėjo kaip „Europeanos“ rubrikos „Kovas – moterų istorijų mėnuo“ herojė. Budreckaitė perskaitė pranešimą „Pamirštoji Alix: Vilniuje gimusios autorės Alix de Choiseul-Gouffier (1832–1915) pėdsakais“. Pernai Budreckaitė šią Lietuvoje menkai žinomą asmenybę pristatė žunale „Naujasis Židinys-Aidai“ (2020, Nr. 5) . Pranešime tyrėja pateikė naujos medžiagos: apie aristokratės biografiją, jos namus Paryžiuje, kuriuos amžininkai prilygindavo muziejui, turėtą literatūrinį, meninį saloną… Atsižvelgdama į konferencijos temą, Budreckaitė taip pat papasakojo, kaip rašytoja matė kitas moteris, kaip ją pačią matė amžininkai.
Prof. dr. Juozo Skiriaus pranešimo akimirka. Organizatorių nuotr.
Gruodžio 7 d., minint 150-ąsias palaimintojo Jurgio Matulaičio gimimo ir 130-ąsias enciklikos „Rerum novarum“ paskelbimo metines, Nacionalinėje bibliotekoje veikiantis Adolfo Damušio demokratijos studijų centras kartu su Lietuvių katalikų mokslo akademija ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslo ir tyrimų klasteriu „Bažnyčios santykiai su valstybe ir visuomene Lietuvoje“ pakvietė visus besidominčiuosius į mokslinę konferenciją „Katalikiškas socialinis mokymas Lietuvoje: istorija ir aktualumas šiandien“. Šioje konferencijoje Lituanistikos skyriaus tyrėjas prof. dr. Juozas Skirius savo pranešimu priminė nuo 1961 m. iki šiol veikiančią lietuvių išeivijos labdaros organizaciją „Lietuvių katalikų religinė šalpa“ ir jos materialinę bei kultūrinę paramą Lietuvos katalikų bažnyčiai ir visai Lietuvos visuomenei atkūrus nepriklausomybę.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla ir viešosiomis bibliotekomis, antrą kartą surengė kūrybiškiausios anotacijos konkursą. Visos Lietuvos ir ne tik skaitytojai buvo kviečiami pristatyti savo mėgstamiausią knygą. Beveik tris mėnesius knygų mylėtojai siuntė kūrybiškus mėgstamiausių knygų pristatymus. Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiesiems ir palaikiusiesiems už originalius darbus, kūrybišką žvilgsnį į tekstą ir meilę knygoms.
Konkursui prasidėjus dar vasaros atostogų įkarštyje, sulaukėme beveik 40 darbų, parašytų esė, eilėraščio, interviu ir kitomis formomis. Anotacijas konkursui siuntė ne tik suaugusieji, bet ir jauni skaitytojai. Jų dėmesį traukė ir lietuvių, ir užsienio autorių darbai, tiek naujausi, tiek klasika tapę grožinės literatūros, kraštotyros, filosofijos ir kitų sričių kūriniai. Į antrą etapą pateko dvylika komisijos aukščiausiai įvertintų darbų iš dviejų amžiaus grupių: iki 15 metų ir nuo 16 metų.
Viso konkurso metu Nacionalinės bibliotekos skaitytojai galėjo susipažinti su įvairių rašytojų pasidalytomis knygų rekomendacijomis, mintimis apie skaitymą ir mėgstamus autorius, pamatyti jų knygų lentynų fragmentus. Svarstymais apie įtraukusias knygas dalijosi Daina Opolskaitė, Ilona Ežerinytė, Julius Keleras, Giedrė Kazlauskaitė, Saulius Vasiliauskas, Akvilina Cicėnaitė-Charles, Antanas Šileika. Internetinėje erdvėje taip pat pasirodė mintys apie knygas, išrinktos iš Algirdo Juliaus Greimo, Alfonso Nykos-Niliūno, Kęstučio Kasparavičiaus interviu, straipsnių, dienoraščių.
Kadangi skaitytojai aktyviai palaikė ne vieną dalyvį, remiantis jų balsais išrinkti net 4 laimėtojai (po du iš kiekvienos kategorijos). Dar du laimėtojus išrinko vertinimo komisija. Džiaugiamės gražia ir turininga draugyste su Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, įsteigusia prizus ir atskirą nominaciją už kūrybiškiausią Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje išleistos knygos anotaciją. Specialaus prizo laimėtoją išrinko leidyklos atstovai.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvio darbas
Kategorija IKI 15-os METŲ
Autoriaus knygų lentyna
Aš mėgstu skaityti knygas. Mano vienas mėgstamiausių rašytojų yra Vytautas Račickas. Jo knygos man labai patinka. Esu perskaitęs daug šio rašytojo darbų. Šiandien noriu jums pristatyti Vytauto Račicko kūrinį „Geriausias draugas“. Ši knyga man taip patiko, kad ją skaičiau net kelis kartus.
Pagrindiniai knygos herojai – kaimo bei miesto vaikai: gyvas išdykėlis Vaciukas, geraširdis Adomukas, jų mokytojai, tėvai. Adomukas, miesto vaikas, vasaras praleisdavo kaime pas savo dėdę ir tetą. Ten berniukas atlikdavo įprastus kaimo darbus – melždavo karves ir rinkdavo vištų kiaušinius. Atėjus rudeniui, Adomukas grįždavo į miestą – eidavo į mokyklą, susitikdavo su draugais, kartais iškrėsdavo šunybių. Adomukas buvo geras vaikas, stropiai mokėsi, bet mėgo ir paišdykauti. Kartą, visai netyčia, iškūlė kaimyno langą.
