Ką naujo paskaityti? Romanai, apysakos, novelės

Prieš savaitę pristatėme šių metų pradžioje Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką pasiekusias naujas poezijos knygas. Šįkart siūlome pasidomėti prozos knygomis. Į apžvalgą įtraukėme knygas, parašytas lietuvių ir lietuvių kilmės autorių. Nors pavadinime pavartotas žodis „naujo“, į šį sąrašą pateko ne tik pirmieji leidimai. Visgi pirmajame metų ketvirtyje, kai vyksta Vilniaus knygų mugė, pasirodo daug visiškai naujų leidinių.

Knygų nesiekta išvardyti pagal meninę vertę – ši apžvalga yra būtent apžvalga: kvietimas apsižvalgyti, ką naujo galima paskaityti.  Jeigu dairotės knygos, kuri paliko įspūdį literatūrologams, literatūros kritikams, kitiems kultūros lauko atstovams, siūlytume atsižvelgti į akcijos „Metų knygos rinkimai“ ekspertų komisijos nuomonę. Knygų suaugusiesiems penketuką rasite štai čia, už jas vis dar galima balsuoti: https://skaitymometai.lnb.lt/index.php?1767533850


Pãžeme : trumpos istorijos / Greta Dirmauskaitė. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2021]. – 150, [2] p. – (Pirmoji knyga : PK). – Tiražas 500 egz. – ISBN 978-609-480-263-8

Gretos Dirmauskaitės knyga laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos rengiamą į „Pirmosios knygos“ konkursą. Knyga nominuota akcijos „Metų knygos rinkimai“ knygų suaugusiesiems kategorijoje.

Autorė savo trumpas istorijas pristato taip: „Knyga skiriama stebėtojams – tai galimybė virsti balandžiu ir nardant tarp miesto pastatų stebėti svetimus gyvenimus, susivejančius ir išsivejančius tarsi siūlų kamuolys. Jų lietimosi taškas – kartais lengvas stuktelėjimas petimi prasilenkiant gatvėje, netikėtai sutiktas atidus žvilgsnis ar nugirstas iš pažiūros nereikšmingas žodis. Kaip visa tai paveikia tolimesnes susikirtusių gyvenimų trajektorijas? Jeigu tik Anuška nebūtų prapylusi aliejaus…“

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/gretos-dirmauskaites-debiutinis-romanas-pa-zeme-knyga-be-trisdesimto-puslapio-286-1630834?copied


Kraujo kvapas : trileris / Bernardas Gailius. – Vilnius : Aukso žuvys, 2022. – 479, [1] p. – Tiražas 1500 egz. – ISBN 978-609-8120-79-0 (įr.)

„Kraujo kvapas“ yra pirmasis žinomo istoriko Bernardo Gailiaus grožinis kūrinys.  „Idėją nešiojausi apie 15 metų. Kai kuriuos tos istorijos elementus aptikau dirbdamas Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre ir Ypatingajame archyve. Ir jau tada man pasirodė, kad yra partizanų kare tokių istorijų, kurias būtų galima papasakoti kaip trilerį. Visada sakydavau, kad Lietuvos visuomenės santykis su partizanų karu bus sveikas tik tuomet, kai apie tuos įvykius bus parašytas trileris, kai jausimės laisvi naudoti tą foną pramoginei literatūrai ar kinui. Tai kartodamas tikrai niekada negalvojau, kad pats tą trilerį parašysiu, bet, matyt, kaip tik toks sumanymas kažkur pasąmonėje brendo. Užtruko daugiau negu 15 metų, kol subrendo“, – apie knygą pasakojo autorius.

Daugiau autoriaus minčių: https://www.auksozuvys.lt/blogs/istorijos/bernardas-gailius-kraujo-kvapas-trileris


Tomas Mūras : romanas / Marius Ivaškevičius. – Vilnius : Tyto alba, 2022. – 319, [1] p. – Tiražas 3000 egz.– ISBN 978-609-466-623-0 (įr.)

Rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus pavardė dažnam asocijuojasi su teatro pasauliu, pjesėmis „Mistras“, „Madagaskaras“, „Išvarymas“.  Pagrindinis romano „Tomas Mūras“ veikėjas – rašytojas, buvęs teatralas, negalintis atsiriboti nuo savo garsiausio kūrinio „Išsiveržimas“ šlovės.  „Rašydamas tu neišvengiamai remiesi savo patirtimi ir į tą personažą, kuris yra absoliučiai ne tu – kito sudėjimo, kitos logikos žmogus – vis tiek dedi kažkokias savo gyvenimo detales, kurios yra arčiausiai tavęs. Na, kam ten ieškoti toli, jeigu jos guli po ranka“, – per interviu portalo „Delfi.lt“ žurnalistei Jūratei Žuolytei pasakojo M. Ivaškevičius.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/romana-tomas-muras-pristatantis-marius-ivaskevicius-blogiausia-butu-jei-jis-nugrimztu-nepastebetas.d?id=89476609

Toliau skaityti „Ką naujo paskaityti? Romanai, apysakos, novelės”

Ką naujo paskaityti? Poezijos knygos

Parengė Deimantė Žukauskienė


Tamsa yra aštuonkojis : eilėraščiai / Dominykas Norkūnas. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2021]. – 68, [2] p. – Tiražas 400 egz. – ISBN 978-609-480-289-8

Dominykas Norkūnas lietuvių literatūros lauke žinomas kaip talentingas ir vienas produktyviausių jaunųjų vertėjų, verčiantis iš anglų, vokiečių, olandų, latvių, jidiš ir rusų kalbų. Pernai žiemą pasirodė jo debiutinė poezijos knyga „Tamsa yra aštuonkojis“, kuri iš šiuolaikinio lietuvių poezijos konteksto išsiskiria ekspresionistinėmis nuotaikomis, gausiais kultūriniais vaizdiniais, simboliais. Eilėraščiuose itin ryški įtampa tarp šių dienų kultūros ir praeities, tekstai kalba apie būtį ir užmarštį, apie tapatumo paieškas šiuolaikiniame pasaulyje.

Daugiau apie rašytoją ir jo kūrybą galima paskaityti interviu bei recenzijose:

Tomas Vyšniauskas. Raidė tamsos čiuptuvuose > https://www.slinktys.lt/naujienos/raide-tamsos-ciuptuvuose.htmla 

Marius Burokas. Šviesos drugiai ir tamsos aštuonkojai: gal ir lietuviams vertėtų grįžti prie nerėksmingos poezijos? > https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1592666/marius-burokas-sviesos-drugiai-ir-tamsos-astuonkojai-gal-ir-lietuviams-vertetu-grizti-prie-nereksmingos-poezijos

Debiutinę knygą pristatęs Dominykas Norkūnas: „Kūryboje vengiu autobiografiškumo“ >
https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/debiutine-knyga-pristates-dominykas-norkunas-kuryboje-vengiu-autobiografiskumo-286-1635816


Agar : [eilėraščiai] / Mindaugas Milašius-Montė. – [Vilnius] : M. Milašius-Montė, 2021. – 133, [1] p. – Tiražas 300 egz. – ISBN 978-609-475-827-0

Mindaugo Milašiaus-Montės poezijos knygoje gausu avangardinio džiazo, absurdo, ironijos ir tautosakos elementų. Tai gaivališka, muzikos prisodrinta, tačiau švarios, išgrynintos kalbos poezija, kurioje galima pastebėti šamanizmo, burtažodžių intonacijas.

mėnuo kovarnis

musmirės minarete

krankia azaną

(p. 99)

Knygos recenzija:

Tomas Vyšniauskas. Praaugantis gomurį žodis > https://www.menobangos.lt/praaugantis-gomuri-zodis-tomas-vysniauskas/


Toliau skaityti „Ką naujo paskaityti? Poezijos knygos”

„Knygotyroje“ pasirodė Aridos Riaubienės straipsnis

Pasirodė naujas „Knygotyros“ tomas (T. 77, 2021). Jame straipsnį „Draudžiamoji spauda Centriniame valstybės knygyne 1919–1940 metais“ publikavo Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus darbuotoja dr. Arida Riaubienė.

Knygotyra. – T. 77, 2021

Draudžiamoji spauda Centriniame valstybės knygyne 1919–1940 metais / Arida Riaubienė // Knygotyra. – T. 77 (2021), p. 277-305.

Santrauka

Straipsnyje analizuojami nelegalių ir tarpukario cenzūros konfiskuotų spaudinių komplektavimo klausimai Centriniame valstybės knygyne (toliau – CVK) – apibūdinama karo ir kitų bendrosios cenzūros institucijų, iš kurių į CVK patekdavo draudžiamoji spauda, struktūra. Pristatomame tyrime nagrinėjami teisės aktai, Piliečių apsaugos departamento aplinkraščiai, nustatę privalomojo egzemplioriaus pristatymo tvarką, turėjusią netiesioginės įtakos draudžiamosios spaudos komplektavimo ir saugojimo problemų sprendimui CVK.

Straipsnyje analizuojamas tuometinės bibliotekos vadovybės susirašinėjimas su Švietimo ministerija ir karo cenzūra konfiskuotų spaudinių perdavimo ir komplektavimo CVK klausimais; siekiama apytiksliai nustatyti skyriaus, saugojusio cenzūros konfiskuotus ar nelegaliai išleistus spaudinius, veiklos pradžios datą, aptariami keli cenzūros draustų ir CVK perduotų spaudinių sąrašai, analizuojami spaudiniuose išlikę spaudos priežiūros įstaigų proveniencijos ir cenzūros valdininkų įrašai.

Visas straipsnis prieinamas: https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/25285/24656

Leidiniai, kuriuos išleidome ir pristatėme skaitytojams per 2021-uosius

Gruodžio 31-ąją pasidžiaugsime Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriuje parengtų leidinių „derliumi“. Visi leidiniai buvo pradėti rengti anksčiau, tačiau skaitytojus pasiekė 2021-aisiais.


Gražina tarp Landsbergių / Matas Baltrukevičius. Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2021.

Knygą sudaro Vytauto ir Gražinos Landsbergių, jų vaikų ir anūkų interviu: apie knygas, skaitymą, muziką, gyvenimą dabartinėje Lietuvoje.  Būtent G. Landsbergienės iniciatyva Landsbergių šeimos knygų, natų ir periodikos kolekcija perduota Nacionalinei bibliotekai ir yra atvira visuomenei.  „Dar nebuvau nė mėnesio išdirbęs bibliotekoje, kai Žvėryno gatvėlėmis ėjau susitikti su Gražina Landsbergiene. Nežinojau, ko tikėtis. […] Jau pati pradžia nuteikė labai šviesiai. Paspaudus durų skambutį mane įsileido pati G. Landsbergienė. Ji ruoše pusryčius vyrui. Išeidamas pastebėjau, kad ant durų rankenos likęs nedidelis tešlos pėdsakas“, – autoriaus žodyje prisimena M. Baltrukevičius, itin branginantis pažintį su G. Landsbergiene.

Toliau skaityti „Leidiniai, kuriuos išleidome ir pristatėme skaitytojams per 2021-uosius”

„Dūzgia bibliofilų avilys Žemaičiuose…“

Mūsų rankas ir akis pagaliau pasiekė 2020 m. pabaigoje išėjęs laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ numeris (Nr. 10), kuriame aprėpiamas platus knygų mylėtojams aktualių temų spektras.

 Pirmajame puslapyje, redakcijos žodyje, primenama laikraščio istorija: jį nuo 2000 m. leidžia Plungės Simono Daukanto bibliofilų klubas.  Pats bibliofilų klubas įkurtas anksčiau, devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. „Ne be reikalo trisdešimt šeštus metus dūzgia bibliofilų avilys Žemaičiuose. Tik kvailys iš to nemato naudos. Knygių bičiulija gyvena ne kaip šeškai, kiekvienas už save, bet kaip bitės, kaip senovės lietuviai iš prigimties bitininkai (bičiuliai), kuriems svetima laisvą žmogų paversti tarnu“, – rašo redakcija.  Laikraščiui pradžią davė 1995 m. kultūros savaitraštyje „Žemaičių saulutė“ išspausdinti 6 teminiai puslapiai ir nuo 1996 m. kartą per mėnesį pasirodydavęs „Bibliofilų puslapis“ laikraštyje „Plungė“. Greta redakcijos žodžio rasite ir Simono Daukanto bibliofilų klubo himną, kurį 1985 m. parašė Gintautas Černeckis. Pirmajame puslapyje, publikacijoje „Kiek žmoguje kalbos“,  mintimis dalijasi ir akademikė Viktorija Daujotytė, pernai  paminėjusi 75-etį. „Kiek žmoguje kalbos, tiek ir galimybių pasaulyje veikti, pasirenkant vieną  ar kitą veikimo būdą“, –  teigia ji.

Toliau skaityti „„Dūzgia bibliofilų avilys Žemaičiuose…“”

Lietuviška lopšinė

Pastaraisiais metais pasirodė nemažai grožinių knygų apie Lietuvą sociopolitinio virsmo laikais (XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtajame dešimtmetyje): Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“ ir „Remyga“, Virginijos Kulvinskaitės „kai aš buvau malalietka“, Kęstučio Šapokos „Pušis, kuri juokėsi“… Sąrašas darosi vis ilgesnis. Lietuva permainų laikais domina ir užsienio rašytojus. Šiemet išėjo kanadiečio Mott Gordon romanas „Lithuanian Lullaby“ („Lietuviška lopšinė“), kuriame pasakojama apie mūsų šalį 1987–1997 m.

Knygoje yra 3 pasakojimo linijos, jos visos paliečia Lietuvą, bet viena fokusuojasi į kovą už nepriklausomybę. Dariaus personažas simbolizuoja naująją erą: nuo sovietinio kario, emigranto į Didžiąją Britaniją, Oksfordo studento, protestuotojo prie Televizijos bokšto, Seimo nario ir galimo derybininko stojant į Europos Sąjungą. Dariaus žmona vengrė Vana ir amerikietis personažas Džordžas Lietuvoje gyvena nepriklausomybės pradžioje. Anų laikų sunkumai ir atsivėrusios galimybės pristatomos jų akimis […]Džordžo personažas sulipdytas iš kelių žmonių, o Dariaus buvo įkvėptas vieno tikro asmens. Prieš tapdamas mokytoju Kanados Trento universitete studijavau politikos mokslus ir priešpaskutiniais metais susipažinau su ten pagal mainų programą atvykusiu studentu iš Lietuvos Dariumi Žeruoliu. Darius tiesiog degė įvykiais, kurie tuo metu vilnijo per Europą. Paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžia buvo milžiniškos vilties laikas, bet drauge ir nenuspėjamas. Dariaus entuziazmas buvo užkrečiantis. Baigdamas universitetą parašiau Dariui, kuris buvo sugrįžęs į Lietuvą, prašydamas padėti rasti savanorio mokytojo darbą. Jis rado, ir draugai esame 30 metų

Mott Gordon

Interviu su autoriumi rasite portale „Lrytas.lt“>>

Kelias ištraukas iš knygos publikavo JAV lietuvių žurnalas „Bridges“ (Vol. 45, No. 3 / April 2021).