„Pokalbiai apie emigraciją“ bus pristatyti IFLA konferencijoje JAV

logo-2016_mediumLietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos edukacinių renginių ciklas „Pokalbiai apie emigraciją“ bus pristatytas JAV, Tarptautinėje bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) generalinėje konferencijoje. Rugpjūčio 13-19 d. Columbus mieste, Ohajo valstijoje, vyksiančios 82-osios IFLA konferencijos dalyviams projektą pristatys Lietuvos nacionalinės bibliotekos atstovė Alma Masevičienė. Ji informacija apie edukacinių renginių ciklą dalinsis stendinių pranešimų sesijoje, rugpjūčio 15-16 d., o „Pokalbius apie emigraciją“ pristatantis stendas stovės visomis konferencijos dienomis.

Šių metų IFLA konferencija skirta ryšiams, bendradarbiavimui ir bendruomenėms (“Connections. Collaboration. Community.”). Kasmet vis kitoje pasaulio dalyje vykstančios IFLA konferencijos pritraukia virš 3500 dalyvių iš daugiau kaip 120 šalių. Šis didžiulis tarptautinis renginys delegatams suteikia galimybę susipažinti su bibliotekų ir informacijos mokslų padėtimi konferenciją rengiančioje šalyje bei pasidalinti savo šalių gerosiomis patirtimis.2521_4710_zoomed_logotipas_pokalbiai

Primename, kad 2015 m. antrojoje pusėje įgyvendintu projektu „Pokalbiai apie emigraciją“ praplėstos Ukmergės A. Smetonos gimnazijos mokinių žinios apie emigraciją. Edukacinį ciklą sudarė interaktyvios paskaitos apie (e)migracijos Lietuvoje istoriją ir lietuvius pasaulyje, informacijos apie šiuolaikinę (e)migraciją Ukmergės rajone rinkimas ir analizė, o pabaigoje – vieši gimnazistų debatai Seime.

Išleistas Baltic Heritage Network biuletenis

untitledPasirodė pirmasis šiais metais Baltic Heritage Network biuletenis, kuriame pristatomos lietuvių išeivių knygos, nominuotos Metų knygos apdovanojimui. Biuletenyje pasakojoma apie Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojos Giedrės Milerytės-Japertienės viešnagę Lenkijoje. Lietuvos Respublikos ambasada Varšuvoje surengė diskusiją Lenkijos ir Lietuvos santykių klausimams aptarti bei pristatyta knyga „Lietuvių ir lenkų santykiai išeivijoje 1945–1990 metais“ (dokumentų  rinkinys, red. Giedrė Milerytė-Japertienė). Taip pat aptartas Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos organizuotas Bibliotekų metų atidarymo renginys „Biblioteka ir XXI amžiaus visuomenė“, kuriame dalyvavo Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė ir vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Renginio dalyviams pristatyta kilnojamoji Nacionalinės bibliotekos paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje, 1945–1952“, parengta remiantis bibliotekoje saugomu ir 2011 m. į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą įtrauktu „Lietuvių DP spaudos rinkiniu, 1945–1952 m.“

Tarptautinė organizacija Baltic Heritage Network įkurta Tartu 2008 m. pradžioje. BaltHerNet vienija Baltijos šalių diasporos paveldą saugančių ir tiriančių institucijų atstovus bei užsienyje įsikūrusių išeivijos organizacijų narius. Kiekvienais metais BaltHerNet kviečia visus norinčius jaunuosius tyrėjus prisijungti prie organizacijos darbo ir kuruojamų veiklų.

Nuoroda į biuletenį >> http://balther.net/public/documents/Newsletters/BHN_1_14_2016.pdf

Pirmajam Nacionalinės bibliotekos vadovui 160!

VolterisŠ.m. kovo 19 d. prof. Eduardui Volteriui (1846-1941) sukanka 160 metų. Minime iškilios, Lietuvai daug nusipelniusios asmenybės, išskirtinės erudicijos, gebėjimų, įvairiapusį išsilavinimą įgijusio mokslininko  −  kalbotyros profesoriaus, senosios literatūros tyrėjo, etnografo, archeologo, bibliotekininkystės žinovo sukaktį. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai didžiulė garbė prof. Eduardą Volterį vadinti pirmuoju mūsų institucijos istorijoje bibliotekos vadovu. Jis buvo ir Kauno miesto muziejaus vadovas, ilgametis Lietuvos universiteto profesorius.

Šia proga gegužės 5 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno istorijos centras ir Kauno miesto muziejus organizuoja prof. Eduardo Volterio jubiliejui skirtą mokslinę konferenciją ir kviečia įvairiausių sričių tyrinėtojus (archeologus, etnologus, kalbos tyrinėtojus, tautosakininkus, literatus, istorikus, bibliotekininkus, muziejininkus, archyvistus) pristatyti savo įžvalgas.

Norime pradžiuginti tuos, kas dar nesuskubo užpildyti anketų konferencijos pranešimams pristatyti. Registracija pratęsta iki kovo 30 d. !

Primename, kad Nacionalinė biblioteka yra parengusi Eduardo Volterio biobibliografiją, kuri randama adresu http://www.lnb.lt/duomenu-bazes/biobibliografijos  bei bus publikuojama naujausiame žurnalo „Tarp Knygų“ numeryje.

KONFERENCIJOS PRANEŠĖJO ANKETA >>>

Filmo apie Pabaltijo universitetą premjera Vilniuje

Pabaltijo universiteto emblema
Pabaltijo universiteto emblema

Prieš 70 metų, 1946 metų kovo 14 dieną, Hamburge itin sudėtingomis pokario sąlygomis pradėjo veikti bendromis lietuvių, latvių ir estų pastangomis įkurtas Pabaltijo universitetas. Ta proga Nyderlandų Karalystės ambasada Vilniuje š. m. kovo 16 dieną pakvietė į praėjusiais metais sukurto dokumentinio filmo „Pabaltijo universiteto istorija“ (rež. Helga Merits) premjerą. Renginyje Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai atstovavo IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Dalia Cidzikaitė.

Pabaltijo universiteto Didžioji salė — aula magna. 1946 m.
Pabaltijo universiteto Didžioji salė — aula magna. 1946 m.

Nors lietuviai sudarė didžiausią būrį tarp norėjusiųjų studijuoti, į universitetą daugiausia buvo priimta latvių — 496, lietuvių įstojo 355, o estų — 146. Studentai galėjo rinktis mokslą pradėti aštuoniuose fakultetuose: Medicinos, Chemijos, Architektūros ir Inžinerijos, Žemės Ūkio, Mechanikos, Matematikos ir Gamtos mokslų, Ekonomikos ir Teisės mokslų bei Filologijos. Pirmuoju Pabaltijo universiteto prezidentu buvo išrinktas latvis prof. Fricis Gulbis, lietuvių rektoriumi — prof. Vitas Manelis, latvių rektoriumi — prof. Edgars Dundorfs, estų rektoriumi — prof. Ernst Julius Opik. Universiteto branduolį sudarė Lietuvos, Latvijos ir Estijos universitetų bei kitų aukštųjų mokyklų dėstytojai. Per visą Pabaltijo universiteto gyvavimo laiką jame dėstė 57 lietuviai.

Visą savo gyvavimo laikotarpį Pabaltijo universitetui teko kovoti dėl savo išlikimo. Per trejus gyvavimo metus jo pavadinimas keitėsi net 10 kartų. Nors aukštoji mokykla veikė nuo1946 iki 1949 metų, prof. Robert Riggle, 1945 metais dirbęs UNRRA organizacijoje, jos įkūrimą ir aukštą akademinio darbo kokybę vadina vienu didžiausiu trijų Baltijos tautų laimėjimu.

LRT televizijos laida „Ryto suktinis“: Mančesterio lietuvių gyvenimas

Šį mėnesį sekmadieninės LRT televizijos laidos „Ryto suktinis“ kūrėjai tris laidas paskyrė emigranto gyvenimui. Džiaugiamės, kad galėjome pagelbėti, pasidalindami Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugoma medžiaga apie Mančesterio (Jungtinė Karalystė) lietuvių bendruomenę.lrt_lt_televizija

Pirmoji laida skirta lietuvių Mančesteryje  istorijai, prasidedančiai XIX a. Antrojoje laidoje kūrėjai atskleidžia 93 metų Aldonos Padvoiskienės, senosios kartos emigrantės, gyvenimo istoriją. Trečiojoje laidoje pasakojama apie Mančesteryje gyvenusį lietuvybės puoselėtoją Vladą Bernatavičių (1918-2014).

Diskusija „Nuo bibliografijos iki monografijos: ar viską žino tyrėjas?“

Iš kairės: prof. dr. Jonas Vaičenonis, doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, dr. Kęstutis Raškauskas.
Iš kairės: prof. dr. Jonas Vaičenonis, doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, dr. Kęstutis Raškauskas.

Knygų mugės Bičiulių dieną, ketvirtadienį, 14 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka surengė diskusiją „Nuo bibliografijos iki monografijos: ar viską žino tyrėjas?“, kurioje aptartos informacijos, reikalingos mokslininkų tyrimams, paieškos galimybės, svarstyta, kokią vietą šiame procese užima bibliotekos, koks turėtų būti tyrėjo ir bibliotekininko bendradarbiavimas.

Diskusijoje dalyvavo Informacijos mokslų departamento direktorė, dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, istorikas prof. dr. Jonas Vaičenonis, Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojas dr. Kęstutis Raškauskas, diskusiją moderavo Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė.

N. Bliūdžiuvienė pristatė dabar leidžiamas ir jau išleistas bibliografines priemones ir naudojimosi jomis galimybes. LEU bei VDU universitetų atstovai Ž. Kolevinskienė ir J. Vaičenonis kalbėjo apie mokslininkų ir studentų informacijos paieškos skirtybes, pabrėžė tokio skaitmenintos informacijos šaltinio, kaip www.epaveldas.lt svarbą, bei pateikė savo lūkesčius, ko šiandien dideliame informacijos masyve pasigenda tyrėjas. K. Raškauskas akcentavo spausdintų bibliografijų svarbą ir jų talpinimo į virtualią erdvę reikalingumą.

Diskusijos pabaigoje dalyviai pasidalijo idėjomis, kaip būtų galima sustiprinti ryšį tarp mokslininko ir bibliotekos.