Kategorija: Parodos

---

„Dešimtis tūkstančių lietuvių iš savo tėvynės išbloškė komunistų teroras. Jis buvo toks baisus, kad lietuviai paliko savo pastoges, savo santaupas, savo iš tėvų paveldėtus ūkius, viską, ką turėjo, kad tik galėtų gelbėti savo ir savo šeimos gyvybes“,– 1980 m. Čikagoje išleistos knygos „Bėgome nuo teroro: iš tėvynės išblokštųjų atsiminimai“ įžangoje rašo JAV lietuvis kunigas, žurnalistas Juozas Prunskis.

Lietuviai buvo ne vieni: Antrojo pasaulinio karo pabaigoje į Vakarus pasitraukė daug Rytų Europos gyventojų: ukrainiečių, latvių, estų ir kitų tautybių žmonių. O Vakarų Europoje, į kurią jie atkako, trūko maisto ir paprasčiausių prekių, tvyrojo grėsmė žūti per sąjungininkų bombardavimus. Net ir karui Europoje pasibaigus, nežinomybės nuotaika neišsisklaidė. Laikinaisiais namais daugeliui pabėgėlių tapo išvietintųjų asmenų stovyklos (angl. displaced persons, DP) Vokietijoje ir kitose šalyse. Nors buitis buvo skurdi, DP stovyklose virė aktyvus gyvenimas: veikė vaikų darželiai ir mokyklos, įvairiausios organizacijos, buvo leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai. Vis dėlto anksčiau ar vėliau gyventojams tekdavo DP stovyklas palikti, vėl leistis į kelionę. Šie žmonės pasklido po kelis laisvojo pasaulio žemynus.

Parodoje eksponuojami leidiniai, fotografijos ir kiti dokumentai liudija išblokštųjų patirtis lemtingais jų gyvenimo metais. Įsijausti į jų išgyvenimus padės specialiai šiai parodai sukurti menininkių Linos Šlipavičiūtės ir Margaritos Valionytės darbai.

Daugiau apie parodą >>

---

Egidijus Aleksandravičius, Karklo diegas: lietuvių pasaulio istorija, Vilnius: Versus aureus, 2013.

Irena Arnauskaitė-Grigaitienė, Mano kelionė, Draugas 2020, gruodžio 5–12. 

Ar skautams reikia himno?, Mūsų vytis, 1983, Nr. 3.

Vaiva Balickienė, B. Brazdžionio maldynų kolekcija, virtuali Maironio lietuvių literatūros muziejaus paroda, nuoroda: https://maironiomuziejus.lt/post-t-exhibitions/b-brazdzionio-maldynu-kolekcija/

Tomas Balkelis, DP stovyklų palikimas: lietuvių karo tremtiniai Vakaruose 1944–1954 m. Kultūros barai 2008, Nr. 11 ir Nr. 12.

Vincas Bartusevičius, Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje, 1945–1951, Vilnius: Versus aureus, 2012.

Bėgome nuo teroro: iš tėvynės išblokštųjų atsiminimai, redagavo Juozas Prunskis, Čikaga: Vytauto Didžiojo Šaulių Rinktinė, 1980.

Toliau skaityti „Parodos „Išblokštieji: pasitraukimo į Vakarus patirtys 1944–1952 metais“ šaltinių sąrašas”

Žiemą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento darbuotojai pasitiko turiningai – keldami kompetencijas ir stiprindami komandą išvykoje į Alytuje veikiantį Audiovizualiųjų menų centrą. Čia susipažinta su paroda „Misticizmo ugnis – Soutine ir litvakų dailė“ (kuratorė: Ieva Kuzminskaitė), kurioje eksponuojama Alytuje gimusio garsaus Niujorko kineziterapeuto Samuelio Taco pasaulyje analogų neturinčios, privačios litvakų (Lietuvos žydų) kolekcijos dalis.

Paroda, neabejotinai, patraukė ne vien mūsų darbuotojų dėmesį. Juk joje pirmą kartą Lietuvoje vienoje ekspozicijoje – du pasaulinės šlovės sulaukę XX a. meno grandai, tapę garsiosios Paryžiaus mokyklos (L’École de Paris) antrosios dailininkų kartos pagrindinėmis figūromis, simbolizavusiomis naujas slinktis modernizmo tapyboje – tai Chaïmas Soutine’as (1893–1943) ir Amedeo Modiglianis (1884–1920).

Parodos „vizitine kortele“ tapo išraiškingas paveikslas „Avis už tvoros“ (1940), kurį Ch. Soutine’as nutapė slapstydamasis Prancūzijos kaime po nacių įsiveržimo į Paryžių. Subtiliai išryškinama prieštaringa paties Soutine’o gyvenimo būsena: neišvengiama lemtis – artėjanti mirtis, dvasios nerimas, tylus sielos klyksmas ir orus besipriešinimas situacijai – žmogiškas noras gyventi.

Išvykoje susipažinta su parodoje pasitelktomis ekspoziciją praturtinančiomis audiovizualinėmis technologijomis bei originaliais audiovizualiųjų menų sprendimais, jų integracija į tapybos darbų parodą. Pasisemta idėjų, gerųjų patirčių ateities darbams, o taip pat džiaugiamės, kad užmegztas ryšys su Alytaus Audiovizualiųjų menų centro specialistais.