Psichologiškai subtili poezija, kuri kalba milijonams žmonių

„Amžiaus poetas“, – taip kovo mėnesį, prieš Londono knygų mugę,  Tomą Venclovą pristatė Didžiosios Britanijos žurnalas „The Spectator“. „Pirmoji knyga, kurią Tomas Venclova perskaitė anglų kalba, buvo „1984-ieji“. Nebloga kalbinė pradžia, jeigu turėsime omenyje jo vėlesnę karjerą. Vakaruose Venclova žinomas menkiau už savo bičiulius Josifą Brodskį ir  Czesławą Miłoszą, bet jis –  tarytum jų baltiškas ekvivalentas: disidentas poetas, turintis tarptautinį svorį, didelę dalį savo gimtosios šalies sovietinės okupacijos metų praleidęs egzilyje, Jungtinėse Valstijose“, – tekste apie T. Venclovą rašo žymus žurnalistas, literatūros kritikas Samas Leithas. Nežymiai sutrumpinta publikacijos versija (žurnale publikuojamas Ellen Hinsey atliktas eilėraščio „Bulvare prie rotušės“ vertimas) prieinama „The Spectator“ internetiniame puslapyje >>

„The Spectator“ pas mus, į Lituanistikos skyrių, atkeliavo siuntoje nuo T. Venclovos, su kitu žurnalu – „Modern poetry in traslation“ (2018, No. 1), kuriame pristatomi trys Baltijos šalių poetai: T. Venclova, latvis Kārlis Vērdiņš (g. 1979) , estė Maarja Kangro (g. 1973). Kaip ir T. Venclova, abu pastarieji kūrėjai yra socialiai angažuotos asmenybės: literatūrologas Vērdiņš tyrinėja lytiškumo ir queer klausimus latvių kultūroje, Kangro pabrėžia savo feministinę poziciją.  Londono knygų mugės kontekste estė pastebėjo, kad dabar madinga jos šalį pristatyti kaip egzotizmą: anot jos, žmonės tikisi, kad visi, kilę iš šio regiono, rašys apie sovietmečio traumas ir mojuos nacionalinėmis vėliavomis.  „Bet mes esame modernaus pasaulio procesų dalis ir rašome apie tai“, –  teigė Kangro[1].

Kalbant apie Baltijos šalių poezijos vertimus anglosaksiškame pasaulyje, būtina pasakyti bent kelis žodžius apie patį žurnalą „Modern poetry in traslation“. Jį 1965 m. Londone įkūrė žymūs poetai Tedas Hughesas ir Danielis Weissbortas; nuo pirmojo numerio leidinyje publikavo Rytų Europos poetų eilėraščius. Rytų Europą du bendraminčiai matė kaip regioną, atsidūrusį kataklizmų centre, todėl gimdantį aukštesnio lygio poeziją: psichologiškai subtilią, tačiau kalbančią milijonams žmonių. Kukliai išleistame pirmajame numeryje, kurį galima apžiūrėti čia, publikavo būtent šio regiono poetų ir izraeliečio Yehudos Amichai kūrybą. Pirmajame numeryje keturis eilėraščių vertimus paskelbė ir Czesławas Miłoszas. Septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje žurnalas augo ir keitėsi, tačiau, kelių vertėjų dėka, išsaugojo dėmesį Rytų Europos poezijos vertimams.

Baltijos šalių poezijos vertimai į anglų kalbą svarbūs ir pačių Baltijos šalių skaitytojams : kadangi prastai mokame vieni kitų kalbas, o anglų kalba ir mūsų regione įsitvirtina kaip lingua franca, šie vertimai padeda pažinti kaimyninių, istoriškai ir kultūriškai artimiausių valstybių šiuolaikinę poeziją.

[1] https://www.publishersweekly.com/pw/by-topic/international/international-book-news/article/76421-publishing-in-the-baltic-region-2018-maarja-kangro-estonian-and-european-feminist.html

Lietuvių kalbos dienai paminėti : lietuvių kalbos tyrinėtojai, kurių archyvai saugomi Nacionalinėje bibliotekoje

Rima Dirsytė,

Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja

Lietuvoje  gegužės 7 d. žinoma kaip spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šia proga norėtume prisiminti žinomus lietuvių kalbos tyrinėtojus, kurių archyvai saugomi Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje.

Pirmiausia paminėsime „vyriausią“ kalbininką – teologą Kazimierą Jaunių (1848–1908). Jo archyve (F23, 80 saug. vien.) tarp kitų dokumentų galima rasti nemažai  rankraščiais išlikusių lingvistikos darbų ir įvairių užrašų, be to, likę nemažai knygų su daugybe smulkia rašysena paliktų K. Jauniaus pastabų. Buvęs rankraštyno darbuotojas tautosakininkas Stasys Skrodenis 1972 m. parengė katalogą „Kalbininko Kazimiero Jauniaus rankraštinis palikimas“. Dokumentai į biblioteką pateko 1941 m. iš Kauno metropolijos kunigų seminarijos.

F23-57 Simono Daukanto knyga „Budą senowęs-lëtuwiû kalnienû ir źamajtiû“ , Petropilie, 1845 su Kazimiero Jauniaus rankraštinėmis pastabomis.

Peterburge kurį laiką K. Jauniaus moksliniu sekretoriumi dirbo kitas  žymus lietuvių kalbos tyrinėtojas, profesorius Kazimieras Būga (1879–1924). K. Būgos veikaluose nagrinėjamos beveik visos lietuvių kalbos mokslo sritys.  Reikėtų priminti, kad jis pradėjo rengti akademinį lietuvių kalbos žodyną. Svarbu paminėti, kad  kalbininkas atkūrė lietuviškas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardų formas. Skyriuje saugomo archyvo  (F22, 303 saug. vien.) medžiaga įvairi –  asmens dokumentai, kalbos mokslo darbai, gausi korespondencija, keletas nuotraukų, šeimos dokumentų. Juos bibliotekai perdavė giminės.

Toliau skaityti „Lietuvių kalbos dienai paminėti : lietuvių kalbos tyrinėtojai, kurių archyvai saugomi Nacionalinėje bibliotekoje”

Muzikinis spektaklis „Ačiū tau, Marčiau, arba Z kartos padėka Martynui Mažvydui“

Gegužės 15 d. 16 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į muzikinį spektaklį „Ačiū tau, Marčiau, arba Z kartos padėka Martynui Mažvydui“, kurį pastatė Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos Talentų klubas. Spektaklyje, kuriuo pagerbiamas M. Mažvydas ir jo „Katekizmas“, skamba hiphopo ir repo muzika iš Lin-Manuel Mirandos miuziklo „Hamilton“.

Spektaklis sukurtas pagal Justino Marcinkevičiaus tekstus, juo siekiama pristatyti „Katekizmą“ taip, kad jaunimas suprastų – Mažvydas gali būti jų herojus! Miuziklo veikėjai visus įpareigoja gyventi taip, „kad žodžio tarnyba išliktų ir mūsų kalba persiduotų būsimoms kartoms“, nes nuo šios tarnybos M. Mažvydas nėra atleidęs nė vieno. Ačiū tau, Marčiau!

Spektaklio vedėjas – Deividas Jučas. Atlikėjai – Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos Talentų klubo nariai. Režisierė, spektaklio autorė – Violeta Serbintienė. Spektaklis bus rodomas Nacionalinės bibliotekos III a., erdvėje prie vitražo

Paroda „Lietuvai 100: „Level up“

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaroma skaitmeninio meno paroda „Lietuvai 100: „Level up“. Tai Nacionalinės bibliotekos ir Lietuvos skaitmeninio meno bendruomenės „Level up“, susibūrusios „Facebooke“, bendradarbiavimo rezultatas. Šiuo projektu buvo siekiama suburti draugėn skaitmeninių darbų dailininkus, iliustruotojus, 3D modeliuotojus, skulptorius ir įkvėpti savaip interpretuoti Lietuvos istoriją. Visi jie buvo pakviesti dalyvauti skaitmeninio meno konkurse Lietuvos valstybingumo šimtmečio tema. Pirmąją vietą konkurse užėmė Justino Ališausko darbas „Lituanica“, antroje vietoje liko Vaiginto Pakenio „Baltijos kelias“, o trečioje – Andriaus Čiukšio „Madagaskaras“. Tarp prizininkų taip pat pateko Dovydo Čiuplio „Lituanica“, Gedimino Skyriaus „Nepriklausomybės kovos“, Jono Kupės „Viltis Sibire“, Jono Špokos „Roko maršas“, Juozapo Špokos „Partizanas Kraujelis“, Silvijos Vaičikonytės „Dukra, nepažįstanti tėvo“ ir Tomo Misevičiaus „Pope Visit“.

Organizatorių ir vertinimo komisijos sprendimu parodoje „Lietuvai 100: „Level up“ bus eksponuojami visi 26 konkurso sąlygas atitinkantys darbai.

Parodos atidaryme gegužės 4 d. dalyvaus darbų autoriai. Ekspozicija veiks iki gegužės 18 dienos. Kviečiame apsilankyti skaitmeninio meno gerbėjus!

Parodą rasite Valstybingumo erdvėje, II a., bibliotekos darbo valandomis.

Rėmėja: Lietuvos kultūros taryba

Kultūros leidiniai Lietuvoje – reikalingi, bet gyvena skurdžiai

Daugiau renginio nuotraukų >>

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka antradienio vakarą kvietė į diskusiją apie Lietuvos kultūros leidinių būtinumą.

Valstybingumo erdvėje šiuo klausimu diskutavo kino ir teatro kritikė, ilgametė kultūros leidinių redaktorė Jūratė Visockaitė, UAB „Media bitės“ vadovas, buvęs portalo 15min ir naujienų agentūros BNS vadovas Tomas Balžekas, kultūros ministro patarėjas, filosofas dr. Viktoras Bachmetjevas, kultūros žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyriausiasis redaktorius, rašytojas, istorikas dr. Tomas Vaiseta. Diskusiją moderavo žurnalo „IQ Life“ vyriausioji redaktorė Viktorija Vitkauskaitė.

Diskusijoje aprėptos įvairios problemos, su kuriomis susiduria kultūros žiniasklaida. Toliau skaityti „Kultūros leidiniai Lietuvoje – reikalingi, bet gyvena skurdžiai”

Nacionalinėje bibliotekoje gimnazistų debatai „Emigracija – grėsmė valstybei?“

„Pagaliau jūs pas mus atvažiavote“, – taip balandžio 18 d. į gimnazistus iš Tauragės apskrities kreipėsi nuo rudens vykusio projekto „Pokalbiai apie emigraciją 3“ iniciatorė ir vadovė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė. Prieš baigiamuosius debatus „Emigracija – grėsmė valstybei?“ ji priminė, kad projektu nesiekta nei paskatinti, nei sumažinti emigracijos: „Kuo daugiau žinai, tuo daugiau turi galimybių rinktis.“

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento vadovas, buvęs Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas gimnazistams akcentavo, kad valstybė pirmiausia yra žmonės, mes visi: „Kai sako, kad šita valstybė neturi ateities, jums sako, kad esate „lūzeriai“. Aš taip nesakau. Aš tikiu, kad galite susitvarkyti šitą valstybę: kad kažkada amerikiečiai pildys žalias kortas ir norės atvažiuoti į Lietuvą.“ Debatus moderavęs Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius pabrėžė, kad debatai yra svarbus pilietinės visuomenės ginklas „fake news“ (t. y. netikrų naujienų) amžiuje. Pasidalijęs prisiminimais apie keblią pirmąją pažintį su debatais devintoje klasėje Panevėžyje, jis vylėsi, kad projekto dalyviai, kaip ir jis, ilgainiui pamėgs diskusijų meną. Toliau skaityti „Nacionalinėje bibliotekoje gimnazistų debatai „Emigracija – grėsmė valstybei?“”