In memoriam. Antanas Lipskis (1917-2013)

Antanas Lipskis2013 m. sausio 22 d. JAV lietuvių bendruomenė neteko poeto, dailininko, gydytojo Antano Lipskio.

Antanas Lipskis gimė 1917 m. kovo 24 d. Čekų kaime, netoli Viekšnių. Iki 1940 m. mokėsi Mažeikių gimnazijoje. 1940 m. rudenį pradėjo studijuoti mediciną Kaune, po ketverių metų išvyko į Vokietiją ir medicinos studijas tęsė Heidelberge, Ruprecht-Karls universitete. 1947 m. čia įgijo medicinos daktaro laipsnį iš patologijos mokslų. 1949 m. persikėlė į JAV, vertėsi privačia medicinos praktika. 1983 m. išėjęs į pensiją atsidėjo kūrybai. Menininkas yra sukūręs per tūkstantį tapybos darbų ir keliolika skulptūrų. A. Lipskis dalyvavo kolektyvinėse parodose, dažniausiai su lietuvių dailininkais, rengė personalines savo darbų parodas, išleido 5 poezijos knygas: „Kai saulė liepė“ (1989 m.), „Rausvo dagio žiedas“ (1998 m.), „Žvilgsniai“ (1999 m.), „Eilės iš memuarų“ (2001 m.) ir „Mėlynoji delčia“ (2005 m.). 2006 m. Čikagoje A. Lipskiui įteikta JAV Lietuvių rašytojų draugijos literatūrinė premija.

Atsisveikinimui – trumpas A. Lipskio žodis ir pluoštelis eilėraščių leidinio „Bičiulystė” literatūriniame puslapyje.

 

Istorinių įvykių atspindžiai Lituanikos fondo dokumentuose: Vatikano valstybės sukūrimas

Il VaticanoPasaulį apskriejo žinia apie popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimą. Todėl šiomis dienomis ypač daug kalbama apie Vatikaną. Verta prisiminti, kad būtent vasario 11 dieną 1929 metais popiežius Pijus XI pasirašė su Italijos vyriausybe Laterano susitarimą, kuriuo remiantis oficialiai buvo sukurta nepriklausoma Vatikano valstybė, ir Romos katalikų bažnyčia įgavo išskirtinį statusą Italijoje.

Vatikano miestas-valstybė su Šv. Petro aikšte centre, užima vos 0,44 km². Joje gyvena mažiau nei 1000 piliečių. Tačiau vargu, ar kokioje nors kitoje pasaulio vietoje aptiksite daugiau meno lobių ir prabangos nei šioje nykštukinėje valstybėje – visas Vatikanas yra kultūros paminklas. O Vatikano slaptasis archyvas ir Vatikano apaštalinė biblioteka yra vienos didžiausių ir svarbiausių pasaulyje knygų ir rankraščių saugyklų, sukaupusių neįkainojamus rašytinio kultūros paveldo turtus. Sakoma, kad Vatikano apaštalinėje bibliotekoje saugoma daugiau nei 1,1 milijono tomų knygų ir 72 tūkstančiai rankraščių aplankų. Juose taip pat yra saugomi itin svarbūs Lietuvos istorijos dokumentai nuo XIII a. iki šių dienų – Lietuvos valdovų aktai, popiežių laiškų Lietuvos valdovams, vyskupams, didikams nuorašai, gausi medžiaga Lietuvos Bažnyčios, valstybės ir kultūros istorijai.  Toliau skaityti „Istorinių įvykių atspindžiai Lituanikos fondo dokumentuose: Vatikano valstybės sukūrimas”

Istorinių įvykių atspindžiai Lituanikos fondo dokumentuose: 1932 02 07 Kaune įsteigta Draugija užsienio lietuviams remti (DULR)

Nepriklausomos Lietuvos laikais kilo antra didelė emigracijos banga. 1918-1940 m. iš Lietuvos pasitraukė virš 100 tūkst. gyventojų. Nelengvą emigrantų dalią dar labiau apsunkino pasaulinė ekonominė krizė. Naujųjų emigrantų padėtis vertė Lietuvos valstybę pradėti rūpintis emigrantų klausimu. Taip, remiama Lietuvos vyriausybės, ir buvo įkurta Draugija užsienio lietuviams remti. Jos iniciatoriai buvo J. Grigolaitis, K. Kasakaitis, R. Skipitis ir J. Vanagas-Simonaitis. DULR kėlė uždavinį sudaryti bendrą visų pasaulio lietuvių organizaciją, remti lietuvių mokyklas emigra­cijoje, parūpinti joms mokytojus, steigti prie mokyklų bibliotekas, rūpintis tikybos reikalais, remti spaudą. Vienas reikšmingiausių DULR užmojų – tai pirmojo Pasaulio lietuvių kongreso sušaukimas. Jis įvyko Kaune 1935 m. rugpjūčio 11-17 d. Kongrese dalyvavo apie 100 atstovų iš keliolikos valstybių, buvo išrinkta Pasaulio lietuvių sąjungos valdyba, Kaune leidusi žurnalą „Pasaulio lietuvis“.

Toliau skaityti „Istorinių įvykių atspindžiai Lituanikos fondo dokumentuose: 1932 02 07 Kaune įsteigta Draugija užsienio lietuviams remti (DULR)”

Visuomenininko, spaustuvininko, Vietinės rinktinės savanorio Prano Nagio 90-mečiui

Pranas NagysSausio 28-ąją sukanka 90 metų, kai Vyžuonų valsčiuje gimė žymus Australijos lietuvių bendruomenės veikėjas, ilgametis Sidnėjaus „Minties“ spaustuvės vadovas, Vietinės rinktinės savanoris, rezistentas Pranas Nagys. Savo gyvenimo odisėją nuo gimtųjų Degsnių vienkiemio iki tolimojo Sidnėjaus Jis išpasakojo atsiminimuose, tėvynės ilgesį išliejo eilėraščiuose, garbios savo šeimos istoriją įpynė knygon „Vyžuonos: kraštas ir žmonės“. 1994-aisiais Lietuvos nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai perduota P. Nagio kruopščiai surinkta ir išsaugota įvairių Australijos lietuvių organizacijų ir draugijų, „Minties“ spaustuvės steigimo ir veiklos dokumentų kolekcija. Ligšiol P. Nagys dalyvauja Vietinės rinktinės Vilniaus skyriaus veikloje. Metų našta Jo, regis, nė kiek neslegia: tai žvalus, besišypsantis, įdomiai ir mielai bendraujantis pašnekovas, gyvenimo credo atskleidęs viena savo eilėraščio eilute: „Visas dienas gyvent visa širdim…“. Jubiliejaus išvakarėse apie visas visa širdimi gyventas dienas su P. Nagiu kalbėjosi Jolanta MATUZAITĖ.

Pilną interviu „Visas dienas gyvent visa širdim…” rasite užsienio lietuvių dienraščio Draugas” šeštadieninio priedo, 6-7 psl. 

„Tomo Venclovos bibliografija – solidus kūrybos lobynas“

Pirmosiomis sausio dienomis pasirodė Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus parengtas poeto, vertėjo, literatūrologo, Lietuvos nacionalinės premijos laureato Tomo Venclovos bibliografijos sąvadas Tomas Venclova : bibliografijos rodyklė (1956-2011). Jame surinktas gausus autoriaus darbų grožinės kūrybos, publicistikos, eseistikos, literatūros kritikos darbų lobynas.

Kviečiame Jus žiūrėti PenkiTV parengtą reportažą apie šį leidinį!

In memoriam. Liūnė Sutema (1927-2013)

Liūnė SutemaSausio 17 d. eidama 86-uosius metus Čikagos priemiestyje Lemonte mirė poetė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Liūnė Sutema (tikr. Zinaida Nagytė-Katiliškienė). 1944-aisiais palikusi Lietuvą į ją daugiau nebesugrįžo. 1945 m. Vokietijoje baigė gimnaziją, Insbruko ir Freiburgo universitetuose studijavo vokiečių literatūrą. Vėliau pasitraukė į JAV.

Poetė  apdovanota Vinco Krėvės literatūros premija už  knygą „Badmetis”, Lietuvių rašytojų draugijos premija už „Vendetą”. 2007-aisiais Liūnei Sutemai paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Atsisveikinimui  – vienas iš retų pokalbių su Liūne Sutema savaitraštyje „Draugas”.