Šiandien pas mus, į Nacionalinę biblioteką, užsuko japonė Aya Kimura ir padovanojo į japonų kalbą išverstą Salomėjos Nėries poezijos knygą „Anksti rytą“. Naujutėlį vertimą rasite šiandien prasidėjusioje Vilniaus knygų mugėje – Japonijos ambasados stende (trečiojoje salėje, stendo numeris – 3.19.). Pasak japonės, būtent Nėries eilėraščius išversti nutarė, nes jie gražūs be konteksto. Be to, pasirodė tinkantys japoniškiems hieroglifams. Vertėja rėmėsi suskaitmeninta knyga „Anksti rytą“ (1927), kuri visam pasauliui prieinama svetainėje EPAVELDAS; štai čia: http://bit.ly/2PbRaQh
Lietuvių literatūros tyrinėtojai jau gali susipažinti su rašytojo, publicisto, redaktoriaus Algimanto Zurbos archyviniais dokumentais, kuriuos 2019 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius gavo iš Algimanto Zurbos našlės Laimos Zurbienės.
Visame pasaulyje minint šią datą, vertėtų prisiminti ir pirmąją lietuviškąją radijo stotį Kaune, kai 1926 m. birželio 12 d. į eterį pirmą kartą buvo prabilta lietuviškai : „Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas“, o diktorius tuo metu perskaitė trumpas žinias iš šalies ir užsienio. Vakare Kauno radijo stotis pradėjo transliuoti ir nuolatinę radiofoninę programą.
Buvęs Valstybės radiofono direktorius Petras Babickas. Apie 1927 m. (F12-820)
Kaip byloja išlikę dokumentai, didžiąją dalį programos sudarė informaciniai pranešimai, spaudoje skelbtos publikacijos ir kitos žinios tuo metu aktualiomis Lietuvos gyventojams temomis. O jau gruodžio mėnesį programa buvo papildyta Šv. Mišių iš sakralinių institucijų ir netgi operų iš Valstybės teatro Kaune tiesioginėmis transliacijomis. Darbo dienų vakarais, dažniausiai apie 20 val., buvo skaitomos paskaitos populiariomis švietėjiško pobūdžio temomis. Ypač daug klausytojų dėmesio sulaukdavo užsienio kalbų mokymosi valandėlės, humoristinio turinio nuotaikingos laidos, kelionių įspūdžiai, kuriais dalindavosi įžymūs tarpukario keliautojai – Antanas Poška, Vincas Uždavinys, Matas Šalčius ir kiti. Siekiant išplėsti klausytojų ratą, buvo ilginamas transliacijų laikas, įvedamos naujos valandėlės. Į talką, rengiant naujas programas, buvo kviečiami įžymūs to meto Lietuvos rašytojai, mokslininkai. Kaune kūrėsi ir mėgėjiškos radijo stotys, kurių dėka buvo galima užmegzti tiesioginius ryšius su užsienyje gyvenančiai tautiečiais, aptarti daugelį jiems rūpimų klausimų.
Mėgėjiška radijo stotis Kaune. 1937m. (F189-845)
Lietuvos nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje yra saugoma dalis Kauno radijo stoties ir Valstybės radiofono archyvinių dokumentų (F157).
Vasario 8 d. „Draugo“ šeštadieniniame priede „Kultūra“ p. 7 rasite Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus tyrėjos Aridos Riaubienės žinutę „Tiltas tarp Lietuvos ir Pietų Amerikos“, kurioje rašoma apie prieškariu į Buenos Aires emigravusį tolimą giminaitį Kostą Staigį. Sename močiutės albume Arida rado atviruką ir nuotrauką, susijusius su šio žmogaus kai kuriais gyvenimo momentais.
1932
m. šv. Velykų proga emigrantas artimiesiems
išsiuntė atviruką, kurio vaizdo pusėje
matomas „Nicolás Avellaneda“ tiltas per Riačuelo (Río Riachuelo) upę.
Šis 1650 metrų ilgio, dviejų eismo juostų keliamasis tiltas buvo atidarytas
1914 m. gegužės 30 d. Toks tilto pavadinimas pasirinktas siekiant pagerbti
Nicolás Avellaneda, kuris 1874–1880 m.
buvo Argentinos prezidentas. Laiškelyje
Kostas Staigis ne tik sveikino brolį ir
seserį švenčių proga, bet ir norėjo, kad
artimieji bent šiek tiek susipažintų su ta aplinka, kurioje jis gyveno.
Albume rastoje nuotraukoje matomos Kosto Staigio laidotuvės, įvykusios 1934 m. spalį. Būrelis gedulingai apsirengusių žmonių palydi bičiulį į amžinojo poilsio vietą. Nuotraukoje dėmesį patraukia karstą vežanti ištaiginga karieta.
Šį mėnesį pas mus, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, viešės Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) Filologijos sekcijos dalyviai. Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotoja Deimantė Žukauskienė jiems buvo suformulavusi tokią užduotį:
Pasitelkdami tinkamą kalbinę raišką sukurkite komiksą. Komiksai gali remtis jau sukurtais literatūros kūriniais (pasakomis, romanais, eilėraščiais ir kt.) ar literatūriniais įvykiais. Pvz., besiremdami literatūros kūriniu ar kultūriniu įvykiu sukeisite tradicinius vaidmenis, perkelsite siužetą į šiuolaikinę, modernią aplinką, remsitės kelių kūrinių elementais arba parašysite naują pasakos pabaigą.
Komiksas turėtų būti nedidelis 4-6pav., A4 formato lape, tačiau, jeigu kuriama istorija ilga, galima kurti tęsinį kituose lapuose. Komiksą pateikti kartu su kitų užduočių atsakymais arba pridėti prie laiško Jūsų pasirinktu word.doc, jpeg formatu. Improvizuokite, fantazuokite, jaukitės laisvai, kiekvienas gali sukurti komiksą.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kaupiama ir saugoma poeto, viešojo intelektualo, literatūros tyrinėtojo prof. Tomo Venclovos kolekcija – tarytum gyvas, nuolatos augantis organizmas. Net tada, kai gyveno JAV, T. Venclova naujus leidinius dažnai atnešdavo pats, viešnagių Lietuvoje metu. Dabar, visam laikui sugrįžęs į Lietuvą, poetas dažnai užsuka į Nacionalinę biblioteką kaip lankytojas. Praėjusią savaitę jis atėjo su savo kolekcijos papildymu: dviem žurnalais ir naujutėle knyga.
