Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
„Madų žurnaluose pažymėta, kad bus dėvimos ir didelės mėlynos spalvos palerinos, bet Lietuvoj madų salonuose manoma, kad ši naujiena Lietuvoj neprigysianti, nes taip apsirengusi panelė, būtų panaši į mūsų policininką,“ – rašė Modistė „Amatininke“ (1935, nr. 15, p. 4)
Gegužės 5–7 d. Vilniuje vyko pirmasis pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas, kurio dalyviai trumpai apsilankė ir pas mus, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Valstybingumo erdvėje, kurios veiklas kuruoja DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojai, specialiai surengta suvažiavime dalyvavusių autorių kūrinių paroda. Rašytojai maloniai nustebo netikėtai pamatę savo darbus. „Nacionalinė biblioteka yra išskirtinė vieta, kurioje sistemingai kaupiame, renkame, fiksuojame lietuvių autorių knygas, išleistas užsienyje“, – pabrėžė Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė.
Per susitikimą Nacionalinei bibliotekai buvo padovanota specialiai šiam suvažiavimui parengta pasaulio lietuvių rašytojų antologija „Egzodika“. Antologiją rengė VDU Švietimo akademijos doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja Loreta Mačianskaitė, LLTI doktorantas Saulius Vasiliauskas.
„Būti lietuviu – ne vien lemtis, bet ir apsisprendimas. <…> Nenorime žiūrėti į juos ir jas [Pasaulio lietuvių rašytojus] kaip į egzotiškus kitus, kaip ir nenorime laikyti jų nei „tremtiniais“, nei egzilais“, [1]– elegantiškoje įžangoje rašo antologijos sudarytojai. Iš viso į „Egzodiką“ atrinkti 35 už Lietuvos ribų gyvenantys rašytojai. „Į antologiją įėjo ir vaikų literatūra, ir pjesės, ir prozinės miniatūros. „Egzodikoje“ galima rasti ir jau žinomų vardų, tokių kaip Antanas Šileika, Dalia Staponkutė ir pan. Bet yra ir tokių rašytojų, kurie nežinomi arba ilgai neberašo“, – per antologijos pristatymą Rašytojų klube sakė S. Vasiliauskas.[2]
Toliau skaityti „Būti pasaulio lietuviu ir rašytoju”Gegužės 5–7 d. Vilniuje vyko pirmasis pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 30 rašytojų, vertėjų, literatūros kritikų iš 15-os šalių. Spalvingoje suvažiavimo renginių programoje – nuo lietuvių literatūros klasikos ir autorinės dalyvių kūrybos skaitymų iki specialiai šiam susitelkimui parengtos pasaulio lietuvių rašytojų antologijos pristatymo – gražus ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos indėlis: specialiai surengta ir pristatyta suvažiavime dalyvavusių autorių kūrinių paroda, pasaulio lietuvių rašytojai pakviesti į jaukų susitikimą ir pažintį su didžiausia šalies biblioteka.
Pasaulio lietuvių suvažiavimas surengtas remiantis keliomis intencijomis. Pirmoji, pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkės Jūratės Caspersen, – siekis vienas kitą pažinti, pasidalyti skirtingomis patirtimis ir pasaulio suvokimu, pasverti, kokio galingumo yra pasaulio lietuvių rašytojų kūrybinės jėgos, kiek tvirtai įleistos šaknys į protėvių žemę. Šis suvažiavimas taip pat skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.
Toliau skaityti „Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimo dalyviai susibūrė Nacionalinėje bibliotekoje”Informaciją parengė Dalia Tarailienė
Knygos kaip ir bibliotekos turi istoriją ir amžių tėkmėje patiria ne vieną ypatingą nuotykį, nes kiekviena iš jų yra unikali ir nepakartojama. Vienos knygos savo istoriją išduoda provenienciniais įrašais, kitos ekslibrisais, superekslibrisais, marginalijomis knygų paraštėse, knygų antspaudais, leidėjų ženklais, įrišais.
Jau ilgą laiką daugelio šalių mokslininkai bando sudėlioti sudėtingą Karaliaučiaus karališkojoje ir universiteto bibliotekoje saugotų knygų ir rankraščių, kuriuos išbarstė įvairūs pasauliniai karai, negandos, suirutės, istorijos mozaiką.
Neseniai gavome vieną iš Strasbūro universitete leidžiamo mokslinio žurnalo „La Revue de la BNU“ numerių. Tai keturis kartus per metus išeinantis žurnalas, kuriame gvildenamos temos, susijusios ne tik su Prancūzijos bibliotekomis, bet ir su kitų šalių kultūrinėmis institucijomis – jų kolekcijomis, asmenybėmis, nūdienos aktualijomis. Didžioji dalis gauto leidinio straipsnių skirta Karaliaučiaus karališkojoje ir universiteto bei municipalinėje bibliotekose saugotų rankraščių ir knygų bei paties Karaliaučiaus – dabartinio Kaliningrado – painiai istorijai.
Gegužės 2–31 d. (bibliotekos darbo laiku)
Paroda „Lietuvos valstybę kūrėme kartu: JAV lietuvių bendruomenės veikla 1951–2018 m.“
2019-ieji paskelbti Pasaulio lietuvių metais, jiems skiriama daug renginių tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje. Ši paroda atspindi garbingą JAV lietuvių bendruomenės istoriją ir supažindina su šiandienine išeivijos lietuvius vienijančia organizacijos veikla.
Parodoje atskleidžiama, kad Amerikos lietuviai visada buvo ir yra glaudžiais ryšiais susisieję su Lietuva ir joje vykstančiu gyvenimu. Lietuvių išeivija yra sudėtinė Lietuvos istorijos dalis – net ir palikę savo Tėvynę lietuviai dirbo ir dirba jos labui. Vienas iš 1951 m. susikūrusios JAV lietuvių bendruomenės uždavinių taip pat buvo kova už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ši JAV lietuvius vienijanti organizacija palaiko ryšius su Lietuva, bendradarbiauja su jos valstybinėmis bei visuomeninėmis institucijomis, prisideda prie Lietuvos vardo garsinimo išeivijoje.
Gegužės 7 d. 17:00 val. Ukrainos savarankiškosios cerkvės vadovų susitikimas su visuomene
Nacionalinėje bibliotekoje viešės vienas iš Ukrainos savarankiškosios cerkvės vadovų – Černigovo patriarchas Eustratijus Zoria. Jį lydės Ukrainos savarankiškosios cerkvės socialinės tarnybos vadovas, Michailovo soboro Kijeve šventikas, karo kapelionas Sergijus Dmitrijevas.
Susitikime su visuomene bus kalbama apie dabartinę padėtį Ukrainoje, pirmiausia – karo su Rusija kontekste. Renginio svečiai tiesiogiai dalyvavo Ukrainos stačiatikių bažnyčiai atsiskiriant nuo Maskvos patriarchato įtakos ir tampant savarankiška, pripažinta Konstantinopolio, tad ši tema bus viena iš pagrindinių pokalbio temų. Kitos temos – karo poveikis Ukrainos visuomenei, padėtis Rusijos okupuotose teritorijose, karo perspektyvos, dabartinė atmosfera Ukrainos visuomenėje po nesenų prezidento rinkimų.
Renginį moderuos žurnalistas Vytautas Bruveris.
Gegužės 8 d. 17:30 val. Diskusija „Ar Lietuvai reikia išplėsti dvigubos pilietybės institutą?“
Kartu su pirmuoju prezidento rinkimų turu vyks referendumas dėl dvigubos pilietybės konstitucinio įteisinimo. Šia aktualia tema Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija „Ar Lietuvai reikia išplėsti dvigubos pilietybės institutą?“
Per gegužės 12 d. referendumą piliečių bus klausiama, ar reikia keisti dabar galiojančią pilietybės išsaugojimo tvarką ir leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus“. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnis dėl pilietybės bus pakeistas, jeigu referendume už tai balsuos daugiau kaip pusė visų šalyje registruotų rinkėjų.
Apie dvigubos pilietybės institutą diskutuosime su visuomenininke Skirma Kondratas, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Antanu Kulakausku, Lietuvos ir Kanados prekybos rūmų vadovu Rimu Čuplinsku ir politologu Vytautu Sinica. Renginį moderuos politologas, Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyresnysis metodininkas-tyrėjas Matas Baltrukevičius.
Neturinčius galimybės dalyvauti renginyje kviečiame stebėti tiesioginę transliaciją Nacionalinės bibliotekos „Facebook“ paskyroje.
2019-ieji paskelbti Pasaulio lietuvių metais, jiems skiriama gausybė renginių tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančioje parodoje atskleidžiama, kad Amerikos lietuviai visada buvo ir yra glaudžiais ryšiais susisieję su Lietuva ir joje vykstančiu gyvenimu.
