„Pasaulio lietuvių žinios“ pasakoja apie renginius Valstybingumo erdvėje

LRT Plius „Pasaulio lietuvių žinios“ pasakoja apie renginius Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje.  Nuo sausio 7 d. čia eksponuojama „Lietuvių chartija“, dar žinoma kaip „Lietuvių charta“. 1949 m. birželio 14 d. Augsburge (Vokietija) Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) išleistas leidinys padėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės pagrindus. Kišeninio dydžio leidinį, telpantį į palto kišenę, pasklaidė, jo reikšmę aptarė Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Sausio 9 d. Valstybingumo erdvėje visi norintieji galėjo susipažinti ir su  iškilaus Katalikų Bažnyčios ir užsienio lietuvių veikėjo – vysk. Pauliaus Antano Baltakio OFM – darbais Bažnyčiai ir Tėvynei. Pristatyta dr. Artūro Grickevičiaus monografija „Užsienio lietuvių vyskupas Paulius A. Baltakis OFM: tarnystės Bažnyčiai ir Tėvynei kelias“.

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013710266/pasaulio-lietuviu-zinios-2019-01-13#wowzaplaystart=120000&wowzaplayduration=1243000

Kaip austrai suko filmą „Birutės daina“

„Pastaruoju metu filmų gamyba yra žymiai sumažėjusi , o taip pat ir esamų filmų turinys yra blankus. Ypatingai  neturtingos yra filmos diktatūrinių valstybių, kurios reikalauja ne tikro meno, bet propagandos. Kino mėgėjai tokiomis filmomis nepatenkinti,“ – 1938 m. vasarį Borisas Dauguvietis pasakojo „Lietuvos žinioms“.[1] Pasak jo, būtent tai lėmė, kad austrai susidomėjo kino filmo apie Lietuvos istoriją scenarijumi: „Susidomėta svetimais kraštais, kurių įdomumas bei nepažįstama graži gamta nusvertų gerą artistų vaidybą. Taigi, panašiai sumetimai ir apskaičiavimas, svetima kino filmų gamybos b-vė „Ekranfilm“ Vienoje, ėmėsi sukti filmą iš Lietuvos gyvenimo.“[2] Į Lietuvą atvyko bendrovės režisierius Aleksandras Gorskis. Filmą užsimota „gaminti“ vokiečių ir anglų kalbomis.[3]

Toliau skaityti „Kaip austrai suko filmą „Birutės daina“”

Lituanistinė periodika atveriama tyrėjui, tvarkytojui ir kolekcininkui

Lietuvos bibliografija. Serija B, Periodiniai leidiniai lietuvių kalba, 1823–1940. D. 1, Poligrafiniu būdu spausdinti leidiniai. K. 1–2. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2018.

1823 m. Tilžėje pasirodęs lietuvių periodikos pirmtakas „Nusidavimai Dievo karalystėje“ pradėjo mūsų periodinės spaudos istoriją. Poligrafiniu būdu iki 1940 m. visame pasaulyje (nuo Kinijos iki Urugvajaus) buvo išleisti net 1782 periodiniai leidiniai lietuvių kalba. Šį skaičių nacionalinės bibliografijos rengėjai pateikė po ilgus dešimtmečius trukusio bibliografinio tyrimo. Išleidus naują „Lietuvos bibliografijos“ tomą į mokslo apyvartą įvesta daug nežinomų senosios periodikos leidinių, atskleista gausybė pavardžių (redaktorių, leidėjų, spaustuvininkų ir kt.), paskelbtos leidinių saugojimo vietos. Svarbiausia: paklotas rimtas pagrindas tyrėjams pažinti periodiką kaip istorijos šaltinį, atminties institucijoms – suvokti saugomų leidinių vertę, kolekcininkams – perprasti kryptingų paieškų galimybes. Su lietuvių spaudos istorija supažindina dr. Tomas Petreikis studijoje „Profesionalioji lietuvių periodika: leidybos ir spaudos 1823–1940 m. raidos istorija“. Studijoje apibendrinami naujausi bibliografiniai duomenys, pateikiamas nuoseklus lietuvių periodikos profesionalizacijos portretas. Kiekvienas skaitytojas su šia knyga dirbs individualiai, bet jų dėmesiui yra parengtos asmenvardžių, chronologinė, kolektyvų, leidėjų, publikavimo vietų, spaustuvių ir nerastų leidinių rodyklės. Rodyklę papildo reikšmingiausių periodinių leidinių iliustracijos.

Leidinį platina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka: https://www.lnb.lt/atradimai/leidiniai/isigykite

Pasirodė naujas laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ numeris

Beje, tarp kitko, mielas Simanai, / jeigu susitiktumei Stanevyčią, / – siunčiu linkėjimų ir pasakyk, / kad jojo tėviškėj svečiai. / Čia daug praeivių ėjo ir praėjo, / palikdami nualintus laukus ir pievas. / Tur būt užmiršo mus gerasis Dievas, / kad mes to vargo klumpėm nebeišbrendam…

(Petras Gintalas. Atviras laiškas Simanui Daukantui Anapilyje)

Mus pasiekė naujas Simono Daukanto bibliofilų klubo laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ numeris (Nr. 8). Natūralu, kad daugiausia dėmesio skiriama Simonui Daukantui: 2018-aiais minėjome 225-ąsias istoriko gimimo metines. „Knygių aplinkoje sakoma, kad žmogus, draugaujantis su knyga, myli šviesą. Toks žmogus buvo Simonas Daukantas“, –  taip prasideda „Redakcijos žodis“.

Toliau skaityti „Pasirodė naujas laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ numeris”

Amerikoje – patogiau, Lietuvoje – maloniau

Parengė Dalia Cidzikaitė

Vytauto A. Graičiūno laiško broliui į Ameriką pirmojo puslapio fragmentas

Nors pirmosios nepriklausomybės laikais Kaunas, laikinoji Lietuvos sostinė, buvo vadinama „mažuoju Paryžiumi“, kur pasirengimas vienam aukštuomenės vakarėliui kainuodavo apie 350 litų, Laisvės alėjoje ir senamiestyje netrūko siuvyklų, kurios siuvo drabužius pagal naujausias iš Paryžiaus atkeliaujančias madas, ir kurį turėjo aplankyti ir specialiame punkte atsižymėti visi tarptautinių Monte Carlo lenktynių dalyviai, jis anaiptol neprilygo tuometiniam Londonui ar Čikagai. Tai savo kailiu galėjo patirti tie lietuviai, kurie, šaliai tapus nepriklausoma, nusprendė apsigyventi Lietuvoje.

1926 m. birželio 30 d. angliškai parašytame laiške broliui Algirdui neseniai į Lietuvą su žmona, garsia aktore ir režisiere Une Babickaite-Baye atvykęs Vytautas Andrius Graičiūnas rašo, kad jis beveik baigia paskęsti persikraustymo rūpesčiuose. Pasak jo, jis apgailestauja ne todėl, kad nusprendė apsigyventi Lietuvoje, bet kad atvyko gyvenimui Lietuvoje visiškai nepasirengęs.

Toliau skaityti „Amerikoje – patogiau, Lietuvoje – maloniau”

Valstybingumo erdvėje sausio mėnesį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos

Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.

Pristatome sausio mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka.

Įėjimas į visus renginius laisvas.

Gruodžio 18 d. – 2019 m. sausio 31 d. (bibliotekos darbo valandomis): prof. Vytauto Landsbergio šventinių atvirukų paroda

Nors kiekvienais metais šventiniu laikotarpiu siunčiama vis mažiau popierinių atvirukų, dažnas vyresnės kartos žmogus yra sukaupęs dideles jų kolekcijas. Ne išimtis yra ir prof. Vytautas Landsbergis – tarp jo turimų įvairiomis progomis gautų sveikinimų yra ir meno legendų Rimtauto Gibavičiaus, Petro Repšio, kitų garsių dailininkų darbų. Kviečiame aplankyti profesoriaus gautų šventinių autorinių atvirukų parodą.

Sausio 7 d. – rugpjūčio 7 d. (bibliotekos darbo valandomis): Pasaulio lietuvių bendruomenės leidinyje paskelbtos ,,Lietuvių chartijos‘‘ paroda

2019-uosius Seimas paskelbė Pasaulio lietuvių metais. Šia proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veiks vienos knygos paroda. Nuo sausio 7 d. bus eksponuojama „Lietuvių chartija“, kuri buvo paskelbta Pasaulio lietuvių bendruomenės leidinyje ir išreiškė lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus. 2019-aisiais sukanka 70 metų, kai „Lietuvių charta“ buvo paskelbta.

Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje sausio mėnesį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos”