Parengė Jolanta Matuzaitė
Nacionalinės bibliotekos knygų kolekciją neseniai papildė nedidelė Pavijoje (Italija) įsikūrusios leidyklos „Effigie“ išleista knygelė „All’asinello sordo“ („Kurčiam asiliukui“). Tai pirmieji poeto Donaldo Kajoko kūrybos vertimai į italų kalbą.
„Kodėl Kajoko debiutui Italijoje rinkomės „Kurčiam asiliukui“? Tai mėginimas apmąstyti šiandienę poezijos (nesvarbu, italų ar lietuvių) padėtį“ – teigia vertėja Jurga Po Alessi. „Šios dvi šalys atrodo tolimos ir skirtingos savo kalba, kultūra, peizažu, tačiau adresatas yra vienas ir tas pats. Tasai kurčias lietuviškas asiliukas yra ir (šiek tiek) itališkas.“
Daugiau apie knygą:
ps://www.itlietuviai.it/lietuvio-poezija-isversta-i-italu-kalba-skirta-kurtiems-asiliukams/
Šių metų rugpjūčio 29–rugsėjo 9 ir spalio 10–17 dienomis rinkau archyvinę medžiagą Centriniame marijonų kongregacijos archyve Romoje. Šias išvykas įgalino dvi stipendijos, gautos iš Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos mokslo tarybos. Išvykos turi savo priešistorę. Prieš ketvertą metų pradėjau rinkti medžiagą apie Londono lietuvių praeitį ir archyvinės medžiagos paieškos 2014 metais nuvedė mane į minėtąjį archyvą. Aplankyti jį paskatino aplinkybė, jog lietuvių marijonų kunigai 1931–1999 m. buvo Londono lietuvių religinio gyvenimo vadovai. Šis apsilankymas padėjo atkurti aiškesnį lietuvių bendruomenės Londone religinio gyvenimo vaizdą, nei kad jis skleidėsi iš fragmentiško lietuvių bažnyčios Londone archyvo bei emigracinės spaudos. Poros savaičių darbas archyve atskleidė Londone kunigavusių marijonų kunigų tarpusavio ryšius ir globalius kongregacijos veiklos pavidalus XX amžiaus lietuvių, lenkų, baltarusių ir rusų išeivijoje. Šių metų vasarą sugrįžęs prie minties detaliau pastudijuoti šio archyvo lituanistinę sudėtį, parašiau paraiškas į aukščiau minėtas tarybas.
Marijonai buvo svarbus veiksnys pasaulio lietuvių religiniame ir visuomeniniame gyvenime – perėmę ar įsteigę parapijas, jie diegė švč. Mergelės Marijos kulto turiniu prisodrintą religingumą bei steigė ar perėmę administravo mokyklas, leidyklas ir periodinius leidinius. Provincijų bylose atsispindi marijampolietiško „Šaltinio“, amerikietiško „Draugo“ ar argentinietiško „Laiko“ leidimo bei Marianapolio vidurinės mokyklos JAV veiklos kasdienybė, užfiksuota tekstuose ir fotografijose. 
Gruodžio 19 d., Romoje, Italijos lietuvių bendruomenės kalėdiniame renginyje, bus atidaryta Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1945–1952 m.“. Ją pristatys parodos organizatorės: Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė ir šio skyriaus vyriausioji tyrėja Dalia Cidzikaitė. 
Šią savaitę Lituanikos skyrių pasiekė Dalios Kuodytės ir Roko Tracevskio parengta knyga apie ginkluotąjį pokario lietuvių pasipriešinimą 1944-1953 m. „La guerra sconosciuta : la rezistenza armata antisovietica in Lituania negli anni 1944-1953“ (2014). Tai 2013 m. Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleistos knygos vertimas į italų kalbą, neabejotinai praturtinsiantis italų skaitytojų žvilgsnį į XX a. vidurio istorinius įvykius Lietuvoje. Juolab, kad įžangą itališkajam leidimui parengė gerai žinomas Milano universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų prof. dr. Alessandro Vitale. Gausiai archyvine medžiaga – nuotraukomis bei dokumentais iliustruota knyga, pasak vieno iš jos autorių R. Tracevskio – tarsi pradžiamokslis tiems, kurie siekia pažinti praėjusio amžiaus Lietuvos istoriją, suvokti lietuviškosios tapatybės formavimosi ypatumus.