Žyma: JAV lietuviai

Žymioji JAV lietuvių dainininkė Ana Kaskas

Kaskas AnnaAna Kaskas (tikr. Ona Katkauskaitė) gimė 1907 m. sausio 4 d. Bridžporte, Konektikuto valstijoje. JAV lietuvių dainininkė (lyrinis kontraltas).

Ana Kaskas 1926 metais baigė Hartfordo konservatoriją. 1926-1927 m. dainavo Kauno teatre. Sukūrė vaidmenis Džiuzepės Verdžio operoje Kaukių balius, Šarlio Guno operoje Faustas. Gavusi Lietuvos valstybės stipendiją dvejus metus mokėsi Milane pas F. Feraro. Dainavo žymiausiose Italijos operos teatruose. 1929 m. sugrįžo vėl į JAV. Ana Kaskas giedojo Šv. Juozapo katedroje Hartforde ir ten turėjo savo muzikos studiją. Kurį laiką tobulinosi pas E. Rosati Niujorke. 1936-1946 m. Metropolitan Opera solistė Niujorke, debiutavo Džiuzepės Verdžio operoje Rigoletas. Per visą muzikinę karjerą sukūrė 33 vaidmenis, dainavo 27 operose. 4-6 dešimt. laikyta viena žymiausių JAV operos dainininkių. Gastroliavo su įvairiomis solistų grupėmis ir simfoniniais orkestrais. Surengė nemažai koncertų lietuvių parapijose. 1946-1957 m. dėstė muziką JAV universitetuose. Penkiolika metų dirbo Ročesterio universiteto Eastmano muzikos mokykloje, ten vadovavo vokalo katedrai. 1974 m. garbės profesorė.

Dokumentinis filmas „Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus“

AdamkusV. Adamkaus 87-ojo gimtadienio proga per LRT televiziją įvyko dokumentinio filmo apie Prezidentą premjera. Filme kalba artimiausi V. Adamkaus draugai ir bendraminčiai, išeivijos lietuviai. Filmo kūrybinė grupė lydėjo Prezidentą sugrįžtant į svarbiausias jo gyvenime vietas – gimtuosius namus Kaune, pirmąją rezidenciją Čikagoje, darbovietę JAV aplinkos apsaugos agentūroje. Antrojo pasaulinio karo metais V. Adamkus pasitraukė į Vokietiją, vėliau į JAV. Visus metus išeivijoje aktyviai dalyvavo „Santaros – Šviesos” veikloje, buvo vienas iš 1983m. Pasaulio lietuvių sportinių žaidinių organizatorių. Nespėjusius pamatyti premjeros kviečiame filmą žiūrėti LRT mediatekoje.

Filmą galite peržiūrėti čia >> http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/45474
Naujieną parengė Irmina Abramovienė

Apie JAV LB Kultūros tarybos (2009-2010 m.) paruoštą Žalgirio mūšio medalį.

JAV LB Krašto valdybos pirmininkė Sigita Šimkuvienė (d.) per JAV LB Tarybos suvažiavimą 2013 m. spalio 12 d. Detroit, MI apdovanojo Liudą ir Algį Rugienius Žalgirio mūšio jubiliejiniu medaliu už ilgą ir prasmingą veiklą Lietuvių Bendruomenėje. Juozo Vaičiūno nuotrauka.
JAV LB Krašto valdybos pirmininkė Sigita Šimkuvienė (d.) per JAV LB Tarybos suvažiavimą 2013 m. spalio 12 d. Detroit, MI apdovanojo Liudą ir Algį Rugienius Žalgirio mūšio jubiliejiniu medaliu už ilgą ir prasmingą veiklą Lietuvių Bendruomenėje. Juozo Vaičiūno nuotrauka.

JAV LB krašto valdybos nariai įteikė  Žalgirio mūšio medalius asmenims, kurie yra ypatingai daug dirbę JAV lietuviškoje kultūrinėjė ir visuomeninėje veikloje bei lietuvybės išlaikymo darbe. Jau paruoštas sąrašas asmenų, kurie yra ir bus apdovanoti medaliu. Medaliai būna vienodai įrėminti. Medalio diplomas išrašomas kiekvienam asmeniškai. Kitoje diplomo pusėje užrašyti šie žodžiai: JAV LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ PASKELBĖ 2010 METUS ŽALGIRIO MŪŠIO PERGALĖS METAIS. TAI BUVO DIDŽIAUSIAS VIDURAMŽIŲ MŪŠIS EUROPOJE, KURIO LAIMĖJIMAS SUŽLUGDĖ KRYŽUOČIŲ GALYBĘ IR UŽTIKRINO LIETUVOS VALSTYBEI ATEITĮ. PRAĖJUS 600 METŲ, DIDŽIUOJAMĖS LIETUVIŲ TAUTA, NEPASIDAVUSIA IR KOVOJANČIA UŽ SAVO LAISVĘ.

2009 metais JAV LB Kultūros tarybos pirmininkė Dalės Lukienė medalius užsakė pas dailininką Antaną R. Šakalį. Skulptorius Giedrius Paulauskis paruošė medalio modelį liejyklai. Lietuvos monetų kalykla medalį nukalė 2010 m. sausio mėn. Medalis nukaltas iš oksiduoto žalvario ir yra 2 ½ colių skersmens. Lietuvos monetų kalykla išdavė sertifikatą. Tiražas – 110 vienetų. Žalgirio mūšio medalio projektą parėmė Lietuvių Fondas. 

JAV LB džiaugiasi galėdama pagerbti bent keletą asmenų, jiems įteikiant šį prasmingą padėkos medalį.

Paruošė Dalė Lukienė, JAV LB Krašto valdybos vicepirmininkė archyvų reikalams.   

medaliai

Ženevoje atidaryta išeivijos menininko Ray Bartkaus paroda

ray_pictŽenevoje atidaryta Niujorke gyvenančio žinomo išeivijos menininko Ray (Rimvydo) Bartkaus paroda, skirta Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai.

Ray (Rimvydas) Bartkus (g. 1961) jau daug metų gyvena Niujorke. Lietuvoje menininkas žinomas kaip 50 litų nominalo autorius. Menininkas savo kūrybą pradėjo nuo koliažų kūrimo. 1986 m. Ray Bartkus baigė grafikos studijas Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Menininkas dirbo iliustratoriumi Wall Street Journal, Time, Newsweek, Harper’s, The Los Angeles Times, Boston Globe, Smart Money, Business Weekly leidiniuose. Menininkas taip pat puikiai išmano masinių medijų niuansus. Jo darbų galima rasti  ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Prancūzijoje bei kitose šalyse.

Konceptualaus menininko kūryboje idėja padiktuoja išraišką, todėl menininkas nuolatos stebina savo technikų įvairove. Baigęs grafiką, šios meno kalbos atsisakė – naudoja naująją – masinių medijų. Anot menininko, ji yra aiškiausia ir tiesiausiai žiūrovą pasiekianti priemonė. Jo kūryboje yra nepaprastai svarbus kūrinių aktualumas. Kaip ir Bartkaus iliustruojami naujienų leidiniai, taip ir jo darbai turi kalbėti ir klausti, jaudinti, kas šiuo metu vyksta pasaulyje. Jo kūriniuose – ne tik Amerikos aktualijos, bet ir globalūs reiškiniai. Milžiniškais kiekiais kiekvieną dieną žmones pasiekiančią informaciją Ray Bartkus sukoncentruoja savo kūryboje.

Parengta pagal: Neringa Černiauskaitė, „Trys Ray Bartkaus pasai”, in: Dailė, 2008, nr. 2, p. 42.

Įdomų ir išsamų interviu su meninku galima paskaityti čia: http://bit.ly/15HZBIB

Rašytojas Upton Sinclair: „Aš taikiau į žmonių širdį, bet pataikiau į pilvą”.

Upton_Beall_Sinclair_Jr1878 m. rugsėjo 20 d. gimė garsus amerikiečių rašytojas Upton Sinclair. Rašytojo romanas „Džiunglės“ laikomas vienu reikšmingiausių kūrinių visoje Amerikos literatūros istorijoje. Derėtų pridurti, ne stipriausias, o reikšmingiausias visuomenės, kultūros gyvenime, turėjęs didelę įtaką ir šalies istorijai. Remdamasis faktais, kūrėjas atskleidė Čikagos skerdyklų tamsiuosius užkaborius, valdžios pareigūnų korupciją. Knyga sukėlė tikrą ažiotažą JAV. Toliau skaityti „Rašytojas Upton Sinclair: „Aš taikiau į žmonių širdį, bet pataikiau į pilvą”.”

Lietuvių šalpos organizacijos

„United Lithuanian Relief Fund, Inc., Chicago apskrities pastangomis išleidžiamas į New York pirmas vagonas su 13 tonų drabužių nukentėjusiems nuo karo lietuviams – Lietuvoj ir pabėgusiems į kitus kraštus.“
„United Lithuanian Relief Fund, Inc., Chicago apskrities pastangomis išleidžiamas į New York pirmas vagonas su 13 tonų drabužių nukentėjusiems nuo karo lietuviams – Lietuvoj ir pabėgusiems į kitus kraštus.“

1915 m. gegužės 21 d. Vilniuje įkurta Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti, kuri gyvavo iki 1918 m. Ši labdaros organizacija globojo Pirmojo pasaulio karo pabėgėlius našlaičius, bei vargingai gyvenančius moksleivius. Organizacijai vadovavo Centrinis komitetas, kurį kordinavo Antanas Smetona. Draugija rinko lėšas rengdami kultūrinius renginius, rūpinosi švietimu, steigė labdaringas valgyklas, prieglaudas. Labai panašia veikla užsiėmė ir kiti organizacijos skyriai Rusijos miestuose, kuriuose buvo daugiau lietuvių pabėgėlių. Piniginės aukos buvo renkamos ir JAV bei Šveicarijoje. Draugijos veikla pasirodė esanti svarbi formuojant pilietinę visuomenę ir siekiant Lietuvos nepriklausomybės. Ilgainiui šios draugijos veikla tapo kulūriniu ir politiniu branduoliu ir pasirodė svarbi formuojant tautinį sąmoningumą, pilietines vertybes, visuomenę. Nemažai draugijos narių įsitraukė į politinę veiklą ir siekiant Lietuvos nepriklausomybės.

1944 m. Čikagoje JAV lietuvių visuomeninių organizacijų iniciatyva buvo įkurtas Bendrasis Amerikos lietuvių fondas, BALF (angl. United Lithuanian Relief Fund of America). Tai yra JAV lietuvių šalpos organizacija, veikusi iki 2008 m. Pirmuoju organizacijos vadovu tapo prelatas Juozas Končius. Fondas dar turėjo skyrių Kanadoje. XX a. pab. organizacijai priklausė apie 4000 žmonių. Organizacijos veikla apėmė visas lietuvių kolonijas. BALF’o organizacija rinko drabužius, maistą, pinigus ir siuntė juos lietuviams į karo pabėgėlių stovyklas Vakarų Europoje, siuntė siuntinius grįžusiems į Lietuvą tremtiniams, politiniams kaliniams, o taip pat ir į Sibirą, Vokietijos DR ir kt. kraštus. Fondas taip pat šelpė mokyklas, jaunimo organizacijas, ligonines, rėmė lietuvių kultūros veikėjus. Skaičiuojama, jog šalpai išleista apie 3 mln. JAV dolerių.