Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Vasario 6 d. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyko dokumentinio filmo „Amerikos lietuvių istorija“ filmavimas. Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorę Jolantą Budriūnienę, istoriką, diplomatą prof. Alfonsą Eidintą, Lituanistikos skyriaus vadovę dr. Giedrę Milerytę-Japertienę ir skyriaus vyr. metodininkę-tyrėją, buvusią JAV lietuvių laikraščio „Draugas“ redaktorę dr. Dalią Cidzikaitę kalbino filmo režisierius Arvydas Reneckis.
2016 m. spalio 27 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi svečiai iš Niujorke veikiančio YIVO instituto. Pokalbyje su YIVO archyvo ir bibliotekos direktore Lyudmila Sholokhova dalyvavo Informacijos mokslų departamento direktorė Nijolė Bliūdžiuvienė, Retų knygų ir rankraščių skyriaus vadovė Rima Dirsytė bei Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojos: Jolanta Budriūnienė, Lara Lempertienė ir Giedrė Milerytė-Japertienė. Susitikime aptartas šiuo metu vykdomas bendras projektas, kuriuo siekiama sukurti didžiausią skaitmeninę Rytų Europos žydų istorinės atminties biblioteką. Taip pat kalbėta apie numatomą surengti bendrą YIVO ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parodą.
Procul omnis esto clamor et ira / Tenutolsta visoks riksmas ir pyktis
Žurnalo „Santara“ kredo
„Nepaisant visų liūdnų nuotaikų, kultūrinis gyvenimas teikia viltį, kad pajėgsime pakilti iš sunkių momentų, pasieksime tai, ko trokštame“, – per žurnalo „Santara“ 130-ojo numerio pristatymą naujosiose bibliotekos erdvėse sakė prezidentas Valdas Adamkus, „Santaros“ konsultacinės kolegijos narys. Pasak Prezidento, jis žurnalą, kuris pradėjo eiti 1989 m. Kaune, seka beveik nuo pirmųjų numerių. V. Adamkus „Santarą“ palygino su „Metmenimis“: pasak jo, pastarasis žurnalas išeivijoje sudarė sąlygas pasireikšti jauniesiems kūrėjams, paliesti reikšmingas temas. Kadangi renginio atmosferą neišvengiamai paveikė skaudi žinia apie filosofo Leonido Donskio mirtį, kalbos pabaigoje V. Adamkus prisiminė jį – artimą bendramintį ir bendradarbį, vieną iškiliausių tautos šviesuolių, kurio veikla, anot Prezidento, turėtų tapti įkvėpimu jaunajai kartai, o vyresniesiems – postūmiu tęsti pradėtus darbus.
Santūrus žurnalo vyriausiasis redaktorius Romualdas Norkus, padėkojęs Nacionalinei bibliotekai, prisiminė, jog prieš renginį įsivaizdavo, jog užteks 20 kėdžių. Visgi į jubiliejinio numerio sutiktuves susirinko gausi skaitytojų ir šiam leidiniui rašiusių autorių auditorija. Susirinkusieji kelis kartus prisiminė senąjį Lituanistikos skyrių, kurio skaitykla daugeliui buvo tapusi antraisiais namais, ir skyriaus vedėją – šviesaus atminimo Silviją Mariją Vėlavičienę. Geografo Stasio Vaitiekūno žodžiais, net ir sovietmečiu bibliotekoje buvo drąsių žmonių.
„Santaros“ 130-asis numeris skirtas Bibliotekų metams ir rekonstruoto Nacionalinės bibliotekos pastato atidarymui. Numerio viršelyje – Nacionaliniame publikuotų dokumentų archyviniame fonde saugomas lenkų jėzuito Jokūbo Vujeko „Mažesniosios postilės “ vertimas į lietuvių kalbą, paprastai vadinamas Daukšos postile. Jubiliejiniame numeryje rasite net kelis Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojų tekstus. Straipsnyje „Eduardo Volterio laikas ir asmenybė“ Kęstutis Raškauskas pristato pirmąjį Lietuvos nacionalinės bibliotekos vadovą. Lara Lempertienė aptaria 2015 m. startavusį „Vilniaus projektą“, kuriame Niujorko YIVO institutas, Lietuvos nacionalinė biblioteka ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas bendradarbiauja identifikuodami, restauruodami, skaitmenindami ir visuomenei pristatydami išlikusius Lietuvos žydų bendruomenės dokumentus ir spaudinius. Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė pristato Nacionalinėje bibliotekoje saugomą Lozoraičių šeimos kolekciją, kurią šiuo metu sudaro 23 tūkst. spaudinių. Tai yra neabejotinai didžiausias asmeninės kolekcijos pavyzdys Nacionalinėje bibliotekoje.
Praėjusios savaitės pabaigoje Informacijos mokslų departamento Lituanistinių tyrimų skyriuje lankėsi JAV veikiančios nepelno siekiančios organizacijos Sla307 viešųjų ryšių atstovė grafikos dizainerė Laura Zaveckaitė.
Sla307 pradėjo savo veiklą 2014 m. Niujorke. Ji kuruoja meno erdvę, kurioje pristatomi šiuolaikinių menininkų darbai, gvildenantys opius nūdienos klausimus. Organizacija rengia viešas paskaitas, menininkų pasirodymus, filmų peržiūras. Sla307 yra viena iš 130 metų veikiančios lietuvių išeivijos organizacijos Susivienijimo Lietuvių Amerikoje veiklos programų. Jos tikslas yra pasitelkiant įvairiausias šiuolaikinio meno formas skatinti platesnį kultūrinį dialogą per tautinės mažumos tapatybės perspektyvą.
Susitikimo metu viešnia pristatė Sla307 veiklą, supažindino su Susivienijimo Lietuvių Amerikoje archyvo dabartine situacija ir aptarė būsimo bendradarbiavimo bei bendros parodos organizavimo galimybes.
Daugiau informacijos apie Sla307: http://www.sla307.com/
Rugpjūčio 10 dieną LNB Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriuje apsilankiusi Balzeko lietuvių kultūros muziejaus (Čikaga, JAV) Genealogijos skyriaus direktorė ir muziejaus leidžiamo žurnalo „Lithuanian Museum Review“ redaktorė Karilė Vaitkutė su centro vadove Jolanta Budriūniene aptarė bendradarbiavimo galimybes. Kalbėta apie bendrų virtualių parodų rengimą, taip pat 2017 metų pradžioje Čikagoje planuojamos išleisti knygos, skirtos Balzeko muziejaus 50-mečiui, pristatymą LNB.
Vasara LNB Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriuje – svečių metas. Rugpjūčio 8 dieną mus aplankė JAV lietuvis Kęstutis Nakas. Režisierius, aktorius ir rašytojas domėjosi LNB saugomais fondais, ypač senąja prieš Antrąjį pasaulinį karą leista spauda tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Svečias susitiko su IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vadove Jolanta Budriūniene, pavaduotoja dr. Giedre Mileryte-Japertiene bei skyriaus vyr. metodininkėmis-tyrėjomis dr. Dalia Cidzikaite ir dr. Lara Lempertiene. Su pastarąja Nakas pasidalino savo sumanymu parašyti pjesę apie lietuvių ir žydų gyvenimą prieš holokaustą.