konferencija – Puslapis 2

Paribio kūryba

Pačioje birželio pabaigoje Nacionalinę biblioteką pasiekė dvi naujos knygos, išleistos Sankt Peterburge: šiemet išėjusi knyga „Пограничье как духовный опыт: Чеслав Милош — Иосиф Бродский — Томас Венцлова“ ir 2015 m. pasirodžiusi rusų poetės Natalijos Gorbanevskajos eilėraščių rinktinė. Abi knygas Nacionalinei bibliotekai padovanojo Tomas Venclova, į Lituanistikos tyrimų skyrių užsukęs po birželio 27-29 d. Vilniuje įvykusio poezijos forumo „Vilniaus kryžkelės“.

Czesławas Miłoszas, Josifas Brodskis ir T. Venclova dažnai pavadinami poetų triumviratu. 2015 m. spalio 17-18 d. Sankt Peterburge buvo surengta tarptautinė konferencija „Пограничье как духовный опыт: Чеслав Милош — Иосиф Бродский — Томас Венцлова“. Šioje konferencijoje buvo pristatyta 2015 m. Sankt Peterburge pasirodžiusi T. Venclovos publicistikos rinktinė „Пограничье : публицистика разных лет“ (du egzempliorius, taip pat padovanotus paties autoriaus, saugome Nacionalinėje bibliotekoje). Konferencijoje pranešimą apie Cz. Miłoszo ir T. Venclovos intelektualinį dialogą apie Vilnių („Без раздела: Диалог Чеслава Милоша и Tомаса Венцловы о Вильнюсе“) perskaitė literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas.

Į rinktinę sudėtų eilėraščių autorė Natalija Gorbanevskaja (1936-2013) žinoma ne tik kaip ir poetė ir vertėja: ji buvo aktyvi disidentinio judėjimo dalyvė, pogrindinio leidinio „Einamųjų įvykių kronika“ („Хроника текущих событий“) redaktorė. Dalyvavo 1968 m. rugpjūčio 25-ąją įvykusioje garsioje demonstracijoje Maskvos Raudonojoje aikštėje prieš sovietų invaziją į Čekoslovakiją; vėliau buvo suimta ir pateko į psichiatrinę ligoninę. 1975 m. N. Gorbanevskaja emigravo ir gyveno Paryžiuje. T. Venclovą ir N. Gorbanevskają siejo ilgametė bičiulystė, prasidėjusi prieš abiem emigruojant į Vakarus: disidentai susitikdavo Maskvoje, Tartu ir Vilniuje.

Knygos „Пограничье как духовный опыт“ tekstas Lenkijos instituto puslapyje:

http://polinst.ru/files/upload/3854936Materialy_konferencii.pdf

Jubiliejinė prof. Eduardo Volterio konferencija

Organizatoriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Kauno miesto muziejus, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno istorijos centras
Laikas: 2016 m. gegužės 5 d.
Pradžia: 9.30
Vieta: Kauno rotušė, Kaunas

2016 m. kovo 19 d. profesoriui Eduardui Volteriui sukako 160 metų. Jis buvo ne tik žymus visuomenės veikėjas, lietuvių kalbos, istorijos, etnografijos, archeologijos tyrinėtojas, bet ir Valstybinės centrinės bibliotekos (dabar − Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos) kūrėjas, Kauno miesto muziejaus vadovas, ilgametis Lietuvos universiteto profesorius. Eduardo Volterio gyvenimas buvo susijęs su Vokietija ir Rusija, Latvija ir Lietuva. Jo veikla apėmė įvairiausias sritis, todėl apie šią asmenybę kalbėti gali daugelio sričių specialistai.
Šia konferencija organizatoriai siekia ne tik prisiminti profesoriaus darbus vadovaujant bibliotekai ir muziejui, bet ir dar kartą įvertinti ir plačiajai visuomenei pristatyti Eduardo Volterio asmenybę ir veiklą.
Į tarptautinę jubiliejinę profesoriaus Eduardo Volterio konferenciją organizatoriai sukvietė įvairiausių sričių tyrinėtojus (archeologus, etnologus, kalbos tyrinėtojus, tautosakininkus, literatus, istorikus, bibliotekininkus, muziejininkus, archyvistus), kur jie pristatys savo įžvalgas. Toliau skaityti „Jubiliejinė prof. Eduardo Volterio konferencija”

Konferencijoje apie diasporos ir migracijos iššūkius − Nacionalinės bibliotekos atstovų įžvalgos

VDU Š.m. balandžio 14 d. Vytauto Didžiojo universitete buvo surengta VDU Lietuvių išeivijos instituto ir Lietuvių literatūros katedros organizuota mokslinė konferencija „Diasporos ir migracijos iššūkiai: teorinės prieigos, kompleksiniai ir tarpdalykiniai tyrimai“.

Akademinės bendruomenės bei atminties institucijų atstovai, besigilinantys į diasporos problematiką, turėjo galimybę susipažinti su teoriniais, metodologiniais migracijos reiškinio ir diasporos tyrimų aspektais, aptarti lietuvių egzilio literatūros ir dailės lyginamųjų tyrimų situaciją, pasidalinti mintimis apie tarpdalykinių kultūros tyrimų vystymą.

Iš viso konferencijoje buvo pristatyta 16 pranešimų, kuriuos perskaitė Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto, Lietuvos istorijos bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutų mokslininkai. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai atstovavusios Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus tyrėjos dr. Dalia Cidzikaitė ir dr. Giedrė Milerytė-Japertienė savo pranešimuose aptarė sakytinės istorijos metodo taikymo lietuvių diasporos tyrimuose galimybes bei pristatė 2015 m. bibliotekoje vykdytą projektą „Pokalbiai apie emigraciją“, akcentuotas jo poveikis pilietiniam jaunimo ugdymui.

Diskusijose konferencijos dalyviai pabrėžė tarpdalykinio ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą, siekiant mokslinėse institucijose vykdomus tyrimus aktyviau ir sėkmingiau integruoti į platesnį migracijos ir diasporos tyrimų kontekstą bei suteikti visuomenei didesnių galimybių susipažinti su aktualiais jų rezultatais.

Kviečia konferencijos „Perspectives of Baltic Philology III: Apokalipsė ir pasaulių pabaigos“ rengėjai

2016 m. birželio 16–17 d. Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete, Lenkijoje, vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Perspectives of Baltic Philology III: Apokalipsė ir pasaulių pabaigos“.

Konferencija „Perspectives of Baltic Philology“ – tai platforma, kurios tikslas platinti naujausius Europos baltistų ir kitų sričių atstovų, susijusių su baltistika, tyrimų rezultatus. 2016 m. rengiamame susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama „Apokalipsei ir pasaulių pabaigoms”, o susitikimo tikslas – pateikti aktualių mokslinių tyrimų rezultatus, kurie fiksuoja staigius arba stebinančius pokyčius, permainas, supaprastinimus, nykimą ir niveliaciją, sugrįžimus arba pasikartojimus ne tik baltistikos moksle, bet ir įvairiose kitose mokslo srityse, susijusiose su baltistika. Konferencijos sekcijose bus diskutuojama apie katastrofas, dėl įvairių priežasčių nutrūkusius procesus, kitas permainas ir sukrėtimus įvairių pasaulių ribose: realiajame (mokslo pasaulis) ir nerealiajame (pasauliai, sukurti grožinėje literatūroje, kalboje, kinematografijoje, tautosakoje, mitologijoje, mene ir t. t.).

Rengėjai pranešimų pasiūlymus prašo siųsti iki 2016 m. balandžio 20 d. adresu perspektywy.poznan@gmail.com

Detali konferencijos rengėjų informacija ir konferencijos dalyvio anketa >

Maironio 150-ąsias gimimo metines pažymint: mokslinė konferencija Kaune (papildyta)

Spalio 11 d. Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejuje įvyko mokslinė konferencija „Maironis: „Gyvenimas eina ratu“, skirta poeto 150-osioms gimimo metinėms.

Pranešėjai – dvasininkai, muziejininkai, bibliotekininkai, mokslininkai gilinosi į iki šiol mažiau tyrinėtus poeto gyvenimo ir kūrybos faktus, nagrinėjo Maironio kūrybinio palikimo išsaugojimo problematiką.

Konferencijoje pranešimą „Maironio kūrybos sklaida lietuvių DP leidybos kontekste“ pristatė Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė.

Pranešimas publikuotas krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštyje XXI amžius bei Kauno dienoje. Kviečiame skaityti!