Jubiliejinė prof. Eduardo Volterio konferencija

Portretas_apie 1930_F32-267Organizatoriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Kauno miesto muziejus, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno istorijos centras
Laikas: 2016 m. gegužės 5 d.
Pradžia: 9.30
Vieta: Kauno rotušė, Kaunas

2016 m. kovo 19 d. profesoriui Eduardui Volteriui sukako 160 metų. Jis buvo ne tik žymus visuomenės veikėjas, lietuvių kalbos, istorijos, etnografijos, archeologijos tyrinėtojas, bet ir Valstybinės centrinės bibliotekos (dabar − Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos) kūrėjas, Kauno miesto muziejaus vadovas, ilgametis Lietuvos universiteto profesorius. Eduardo Volterio gyvenimas buvo susijęs su Vokietija ir Rusija, Latvija ir Lietuva. Jo veikla apėmė įvairiausias sritis, todėl apie šią asmenybę kalbėti gali daugelio sričių specialistai.
Šia konferencija organizatoriai siekia ne tik prisiminti profesoriaus darbus vadovaujant bibliotekai ir muziejui, bet ir dar kartą įvertinti ir plačiajai visuomenei pristatyti Eduardo Volterio asmenybę ir veiklą.
Į tarptautinę jubiliejinę profesoriaus Eduardo Volterio konferenciją organizatoriai sukvietė įvairiausių sričių tyrinėtojus (archeologus, etnologus, kalbos tyrinėtojus, tautosakininkus, literatus, istorikus, bibliotekininkus, muziejininkus, archyvistus), kur jie pristatys savo įžvalgas.   Toliau skaityti „Jubiliejinė prof. Eduardo Volterio konferencija”

Konferencijoje apie diasporos ir migracijos iššūkius − Nacionalinės bibliotekos atstovų įžvalgos

VDUŠ.m. balandžio 14 d.  Vytauto Didžiojo universitete buvo surengta VDU  Lietuvių išeivijos instituto ir Lietuvių literatūros katedros organizuota  mokslinė  konferencija „Diasporos ir migracijos iššūkiai: teorinės prieigos, kompleksiniai ir tarpdalykiniai tyrimai“.

Akademinės bendruomenės bei atminties institucijų atstovai, besigilinantys į diasporos problematiką, turėjo galimybę susipažinti su teoriniais, metodologiniais migracijos reiškinio ir diasporos tyrimų aspektais, aptarti lietuvių egzilio literatūros ir  dailės lyginamųjų tyrimų situaciją, pasidalinti mintimis apie tarpdalykinių kultūros tyrimų vystymą.

Iš viso konferencijoje buvo pristatyta 16 pranešimų, kuriuos perskaitė  Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto, Lietuvos istorijos bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutų mokslininkai. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai atstovavusios Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus tyrėjos dr. Dalia Cidzikaitė ir dr. Giedrė Milerytė-Japertienė savo pranešimuose aptarė sakytinės istorijos metodo taikymo lietuvių diasporos tyrimuose galimybes bei pristatė 2015 m. bibliotekoje vykdytą projektą „Pokalbiai apie emigraciją“, akcentuotas jo poveikis pilietiniam jaunimo ugdymui.

Diskusijose konferencijos dalyviai pabrėžė tarpdalykinio ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą, siekiant mokslinėse institucijose vykdomus tyrimus aktyviau ir sėkmingiau integruoti į platesnį migracijos ir diasporos tyrimų kontekstą bei suteikti visuomenei didesnių galimybių susipažinti su aktualiais jų rezultatais.

 

Kviečia konferencijos „Perspectives of Baltic Philology III: Apokalipsė ir pasaulių pabaigos“ rengėjai

 200px-Adam_Mickiewicz_University.svg2016 m. birželio 16–17 d. Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete, Lenkijoje, vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Perspectives of Baltic Philology III: Apokalipsė ir pasaulių pabaigos“.

Konferencija „Perspectives of Baltic Philology“ – tai platforma, kurios tikslas platinti naujausius Europos baltistų ir kitų sričių atstovų, susijusių su baltistika, tyrimų rezultatus. 2016 m. rengiamame susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama „Apokalipsei ir pasaulių pabaigoms”, o susitikimo tikslas – pateikti aktualių mokslinių tyrimų rezultatus, kurie fiksuoja staigius arba stebinančius pokyčius, permainas, supaprastinimus, nykimą ir niveliaciją, sugrįžimus arba pasikartojimus ne tik baltistikos moksle, bet ir įvairiose kitose mokslo srityse, susijusiose su baltistika. Konferencijos sekcijose bus diskutuojama apie katastrofas, dėl įvairių priežasčių nutrūkusius procesus, kitas permainas ir sukrėtimus įvairių pasaulių ribose: realiajame (mokslo pasaulis) ir nerealiajame (pasauliai, sukurti grožinėje literatūroje, kalboje, kinematografijoje, tautosakoje, mitologijoje, mene ir t. t.).

Rengėjai  pranešimų pasiūlymus prašo siųsti iki 2016 m. balandžio 20 d. adresu perspektywy.poznan@gmail.com

Detali konferencijos rengėjų informacija ir konferencijos dalyvio anketa >

Maironio 150-ąsias gimimo metines pažymint: mokslinė konferencija Kaune (papildyta)

Spalio 11 d. Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejuje įvyko mokslinė konferencija „Maironis: „Gyvenimas eina ratu“,  skirta poeto 150-osioms gimimo metinėms.

Pranešėjai – dvasininkai, muziejininkai, bibliotekininkai, mokslininkai  gilinosi į iki šiol mažiau tyrinėtus poeto gyvenimo ir kūrybos faktus, nagrinėjo Maironio kūrybinio palikimo išsaugojimo problematiką.

Konferencijoje pranešimą „Maironio kūrybos sklaida lietuvių DP leidybos kontekste“ pristatė Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė.

Pranešimas publikuotas krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštyje XXI amžius bei Kauno dienoje. Kviečiame skaityti!