Žyma: Lietuva

Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė pristatė įžvalgas konferencijoje „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika: saugumo ir identiteto dimensijos“

„Lenkija ir Lietuva praėjus 25 metams nuo diplomatinių santykių atnaujinimo – kur esame ir kur einame? Kaip galime prisidėti prie Europos stabilumo ir gerovės?“. Daugiau apie diskusiją: http://bit.ly/2co2445
Per konferenciją vyko diskusija „Lenkija ir Lietuva praėjus 25 metams nuo diplomatinių santykių atnaujinimo – kur esame ir kur einame? Kaip galime prisidėti prie Europos stabilumo ir gerovės?“. Daugiau apie diskusiją: http://bit.ly/2co2445

2016 m. rugsėjo 15-16 dienomis vyko III-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika: saugumo ir identiteto dimensijos“, skirta Lenkijos ir Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo 25-mečiui. Ją organizavo VDU Adomo Mickevičiaus organizacija ir VDU Politologijos katedra kartu su Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje bei Lenkijos institutu Vilniuje.
unnamed-2

 

 

Renginys prasidėjo Lenkijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje Jarosław Czubiński ir VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekano prof. Šarūno Liekio sveikinimais. Inauguracinę paskaitą skaitė buvęs Lenkijos Respublikos užsienio reikalų viceministras, Europos Parlamento narys 2009-2014 m., dr. Paweł Kowal. Konferencijos metu buvo pristatyti mokslinių tyrimų rezultatai apie Lenkijos ir Lietuvos dvišalius santykius iš įvairių mokslinių sričių perspektyvų. Savo įžvalgas pristatė ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė. Tyrėja pasidalino mintimis apie lietuvių ir lenkų santykių pradžią išeivijoje. Aptarė ten vykusius konfliktus ir darnaus sugyvenimo sąlygas.

Nuotraukų autorius Jonas Petronis.

Tiesioginė demokratija Baltijos šalyse

Parengė Vytautas Smilgevičius

cover_front2015 m. pasirodžiusioje Šveicarų mokslininko Evren Somer knygoje Direct Democracy in the Baltic States. Institutions, Procedures and Practice in Estonia, Latvia and Lithuania (Tiesioginė demokratija Baltijos valstybėse: institucijos, procedūros ir praktika Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje) aptariama tiesioginės demokratijos (referendumų) sklaida Baltijos valstybėse. 1991-2014 m. įvykusius referendumus autorius skirsto į privalomuosius, „referendumus iš aukščiau“ ir keliamus piliečių iniciatyva. Toliau skaityti „Tiesioginė demokratija Baltijos šalyse”

Naujos knygos apie politiką Baltijos šalyse

Londono universitetinio koledžo docentas Richardas C. M. Mole’as Baltijos šalių gyvenimą atidžiai seka nuo 1990 m. kovo 11 d. Šią istorinę dieną mokslininkas pirmą kartą atvyko į Lietuvą. Tarp buvusių Sovietų Sąjungos respublikų Baltijos šalys yra išskirtinės: tik Lietuva, Latvija ir Estija tapo Europos Sąjungos narėmis.

Knygoje „The Baltic States from the Soviet Union to the European Union : identity, discourse and power in the post-communist transition of Estonia, Latvia and Lithuania“ („Baltijos šalys nuo Sovietų Sąjungos iki Europos Sąjungos: tapatumas, diskursas ir galia pokomunistinėse Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“ ) regiono istorija apžvelgiama nuo Viduramžių, nors daugiausia dėmesio skiriama sovietmečiui ir pastariesiems dešimtmečiams. Autorius susitelkia į tautinei tapatybei reikšmingų įvykių analizę.

Oksfordo ir Kolumbijos universitetų absolventė Agnia Grigas aptaria santykių Baltijos šalių politikos Rusijos atžvilgiu raidą. Šiai temai skirta jaunos mokslininės knyga „The politics of energy and memory between the Baltic states and Russia“ („Atminties ir energijos politika tarp Baltijos šalių ir Rusijos“). Didžiojoje leidinio dalyje tyrinėjama energetinė regiono priklausomybė nuo Rusijos. Anot A. Grigas, sprendžiant dujų ir naftos tiekimo klausimus Baltijos šalys net kebliomis aplinkybėmis nebūna visiškai pasyvios. Paskutiniuose dviejuose knygos skyriuose pereinama prie istorinės atminties temos. Pirmajame autorė analizuoja Baltijos šalių vadovų pasirinkimą vykti arba nevykti į Pergalės dienos minėjimą Maskovoje. Antrajame pereinama prie sovietinės okupacijos žalos atlyginimo klausimo.

Anglakalbis pokalbis su autore Ukrainos įvykių kontekste:

http://www.lithuaniatribune.com/65841/lessons-ukraine-can-learn-from-the-baltic-russian-energy-and-memory-politics-201465841/