Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
2014 m. sukako 70 metų nuo didžiojo traukimosi iš Lietuvos į Vakarus pradžios. Daugelis išeivių laikinai apsistodavo vadinamosiose DP (angl. Displaced Persons), perkeltųjų asmenų, stovyklose Vokietijoje. Čia virė aktyvus kultūrinis gyvenimas, buvo leidžiami laikraščiai ir knygos, veikė mokyklos ir Pabaltijo universitetas.
Jau pirmosiomis dienomis Vokietijos DP stovyklose, pradėjus organizuoti lietuviškas mokyklas, iškilo vaikiškų spaudinių klausimas. Skaitinių stokos klausimą buvo bandoma spręsti įvairiais būdais: nurašinėjant ir dauginant ištraukas iš vieno kito atsivežto leidinio, verčiant populiariųjų autorių pasakas.
1945 m. vasarą, dar tebesiorganizuojant stovykloms, išleisti eilėraščių rinkiniai: Vytės Nemunėlio „Tėvų nameliai“, Leonardo Žitkevičiaus „Nemunėlio šnekos“, Jono Kuzmickio „Vieversėlis“. Periodinėje spaudoje atsirado skiltys, skirtos mažiesiems. Tais pačiais metais išėjo ir pirmieji stovyklų laikraštėliai vaikams: „Mažųjų pasaulis“, „Mūsų balselis“, „Vieversėlis“, „Gimtinės žiburėliai“. 1946-1948 m. Detmond leistas periodinis leidinys „Saulutė“ (išėjo 30 numerių). Laikraštėlyje gausu piešinių, fotografijų, eilėraščių, įvairių pasakojimų apie Lietuvą. Šį leidinį galima pasklaidyti Epavelde. Toliau skaityti „Vaikams skirti leidiniai išeivijoje”
Balandžio 23 d. Nacionalinėje bibliotekoje surengtas Vinco Bartusevičiaus knygos „Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje, 1945–1951“, kurią 2012 m. išleido šiemet veiklos dešimtmetį pažyminti leidykla „Versus aureus“, pristatymas.
Renginyje dalyvavo knygos autorius, Vokietijoje gyvenantis istorikas, sociologas, Hiutenfelde įsikūrusio Lietuvių kultūros instituto (LKI) vadovas dr. Vincas Bartusevičius, VDU Lietuvių išeivijos instituto darbuotojos doc. dr. Dalia Kuizinienė, dr. Asta Petraitytė-Briedienė, leidyklos „Versus aureus“ direktorius dr. Artūras Mickevičius. Pokalbio dalyviai akcentavo didžiulį autoriaus darbą, tyrinėjant ir aprašant gausią archyvinę medžiagą – rankraštinius LKI, Lietuvos centriniame valstybės archyve bei Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomus dokumentus, naudojant publikuotus ne tik lietuvių, bet ir užsienio autorių darbus, nagrinėjančius 1945–1951 m. Vokietijos DP stovyklų organizavimo ir veiklos problematiką. Kalbėjusieji taip pat pritarė minčiai, kad naujoji V. Bartusevičiaus monografija yra svarbus darbas fiksuojant ir apibendrinant šį lietuvių tautai ypač sudėtingą istorinį periodą ir suteikia naujų galimybių būsimoms XX a. vidurio lietuvių diasporos tyrimų kryptims. Toliau skaityti „Pristatyta Vinco Bartusevičiaus knyga”
