DP Naujieji Metai…

2014 m. sukako 70 metų nuo didžiojo traukimosi iš Lietuvos į Vakarus pradžios. Daugelis išeivių laikinai apsistodavo vadinamosiose DP (angl. Displaced Persons), perkeltųjų asmenų, stovyklose Vokietijoje. Čia virė aktyvus kultūrinis gyvenimas, buvo leidžiami laikraščiai ir knygos, veikė mokyklos ir Pabaltijo universitetas. 

„Tėviškės garsas“, 1947 m. sausio 2 d.
„Tėviškės garsas“, 1947 m. sausio 2 d.

Toliau skaityti „DP Naujieji Metai…“

Vaikams skirti leidiniai išeivijoje

Jau pirmosiomis dienomis Vokietijos DP stovyklose, pradėjus organizuoti lietuviškas mokyklas, iškilo vaikiškų spaudinių klausimas. Skaitinių stokos klausimą buvo bandoma spręsti įvairiais būdais: nurašinėjant ir dauginant ištraukas iš vieno kito atsivežto leidinio, verčiant populiariųjų autorių pasakas.

1945 m. vasarą, dar tebesiorganizuojant stovykloms, išleisti eilėraščių rinkiniai: Vytės Nemunėlio „Tėvų nameliai“, Leonardo Žitkevičiaus „Nemunėlio šnekos“, Jono Kuzmickio „Vieversėlis“. Periodinėje spaudoje atsirado skiltys, skirtos mažiesiems. Tais pačiais metais išėjo ir pirmieji stovyklų laikraštėliai vaikams: „Mažųjų pasaulis“, „Mūsų balselis“, „Vieversėlis“, „Gimtinės žiburėliai“. 1946-1948 m. Detmond leistas periodinis leidinys „Saulutė“ (išėjo 30 numerių). Laikraštėlyje gausu piešinių, fotografijų, eilėraščių, įvairių pasakojimų apie Lietuvą. Šį leidinį galima pasklaidyti Epavelde. Toliau skaityti „Vaikams skirti leidiniai išeivijoje“

Ką žinote apie išeivijos kūrėją Adolfą Meką?

adolfas-mekasAdolfas Mekas  yra ne tik žymaus lietuvių išeivijos kūrėjo Jono Meko brolis, tačiau ir avangardinio kino režisierius bei literatūrinių pasakų kūrėjas. A. Mekas gimė 1925 m. rugsėjo 30 d. Semeniškiuose (Papilio valsčius). 1944 m. su broliu Jonu pasitraukė iš Lietuvos ir apie metus praleido priverstinių darbų stovykloje Elmshorne Vokietijoje. 1946 m. įstojo į Mainco universitą, kuriame studijavo literatūrą ir filosofiją. 1946 m. Visbadene su L. Lėtu (Vytautas Leonas Adamkevičius), A. Landsbergiu ir broliu Jonu pradėjo leisti avangardinį žurnalą „Žvilgsniai“. 1949 m. persikėlė į JAV. Nuo 1954 m. su broliu leido ir redagavo dvimėnesinį kino žurnalą „Film Culture“. 1971 m. Bardo koledže Niujorke įkūrė Kino fakultetą (dėstė iki 2004 m.).  Kūrėjas mirė 2011 m. gegužės 31 d. Niujorke.

Filmografija: 

  • Medžių šautuvai (Guns of the Trees), su broliu Jonu, 1962 m.

  • Aleliuja kalvoms (Hallelujah the Hills), kubistinė komedija, 1963 m.

  • Karinis kalėjimas (The Brig), Niujorko „Living Theatre“ J. Malinos ir J. Beko pastatyta pjesė, su broliu, 1964 m., Venecijos dokumentinių filmų festivalio Didysis prizas

  • Dienoraščiai, pastabos ir škicai, arba Valdenas (Diaries, notes and sketches, also known as Walden), su broliu, 1964-1969 m.

  • Dvivamzdė detektyvinė istorija (The Double-Barreled Detective Story), 1965 m.

  • Vėjo gėlės (Windflowers), 1968 m.

  • Draugės ir draugai (Companeras y Companeros), su kitais, 1970 m.

  • Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą (Reminiscences of a Journey to Lithuania), su broliu, 1971-1972 m.

Pristatyta Vinco Bartusevičiaus knyga

vinco-bartuseviciaus-knygaBalandžio 23 d. Nacionalinėje bibliotekoje surengtas Vinco Bartusevičiaus knygos „Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje, 1945–1951“, kurią 2012 m. išleido šiemet veiklos dešimtmetį pažyminti leidykla „Versus aureus“, pristatymas.

Renginyje dalyvavo knygos autorius, Vokietijoje gyvenantis istorikas, sociologas, Hiutenfelde įsikūrusio Lietuvių kultūros instituto (LKI) vadovas dr. Vincas Bartusevičius, VDU Lietuvių išeivijos instituto darbuotojos doc. dr. Dalia Kuizinienė, dr. Asta Petraitytė-Briedienė, leidyklos „Versus aureus“ direktorius dr. Artūras Mickevičius. Pokalbio dalyviai akcentavo didžiulį autoriaus darbą, tyrinėjant ir aprašant gausią archyvinę medžiagą – rankraštinius LKI, Lietuvos centriniame valstybės archyve bei Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomus dokumentus, naudojant publikuotus ne tik lietuvių, bet ir užsienio autorių darbus, nagrinėjančius 1945–1951 m. Vokietijos DP stovyklų organizavimo ir veiklos problematiką. Kalbėjusieji taip pat pritarė minčiai, kad naujoji V. Bartusevičiaus monografija yra svarbus darbas fiksuojant ir apibendrinant šį lietuvių tautai ypač sudėtingą istorinį periodą ir suteikia naujų galimybių būsimoms XX a. vidurio lietuvių diasporos tyrimų kryptims.  Toliau skaityti „Pristatyta Vinco Bartusevičiaus knyga“