Lozoraičių kolekcija – Lituani(sti)ka

Lozoraičių šeimos kolekcija Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

Jolanta Budriūnienė

Laimingos dienos Lozoraičių namuose Kaune praėjusio amžiaus trečiame dešimtmetyje

Lozoraičių šeimos kolekciją, kurią 2007 m. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai padovanojo ambasadorius Kazys Lozoraitis, ir kuri, šeimos narių sprendimu, naujais leidiniais buvo papildyta 2011 m. pavasarį, šiuo metu sudaro daugiau nei 23 tūkst. spaudinių. Tai yra neabejotinai didžiausias asmeninės kolekcijos pavyzdys Nacionalinėje bibliotekoje. Nuosekliai kaupta net trijų šeimos kartų, preciziškai tvarkyta, saugota, per visus šeimos kraustymusis iš vienos šalies į kitą keliavusi – tai pati tikriausia šeimos biblioteka, suteikianti be galo daug informacijos apie ją kaupusius asmenis – jų darbo, įvairiapusių interesų sritis, atverianti daugybę daug komunikacijos su juos supusia aplinka pavyzdžių. Toliau skaityti „Lozoraičių šeimos kolekcija Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje”

Svečiavosi muzikas Virgilijus Vaitkus

Virgilijus Vaitkus prie Lozoraičių šeimos kolekcijos Lituanistikos tyrimų skyriaus fonde

Vakar, 2016 m. liepos 28 d., Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriuje lankėsi garbingas svečias iš Londono – Virgilijus Vaitkus. Muzikas nuo 2005 m. gyvena Londone, dirba chorvedžiu ir vargonininku Londono lietuvių šv. Kazimiero parapijoje.

Virgilijus Vaitkus 1991-2005 m. gyveno Romoje, kur vertėsi privačiomis muzikos pamokomis ir koncertavimu. Likimas jį suvedė su Lozoraičių šeima. Ponios Danielos Lozoraitis prašymu muzikas padėjo jai sutvarkyti gausią šeimos knygų kolekciją, kuri 2007–2011 m. pasiekė Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Šiandien Lozoraičių biblioteka saugoma Lituanistikos tyrimų skyriaus fonde. Ją sudaro daugiau nei 23 tūkst. leidinių lietuvių, lenkų, anglų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbomis. Vaikščiodamas tarp lentynų, V. Vaitkus prisiminė laikus, kuomet jis pats grupavo, vartė, valė ir dėliojo leidinius. Atpasakojo įvairių nutikimų ir pokalbių su ponia Daniela nuotrupas. Domėjosi kolekcijos likimu.

Ką slepia vardas Frank B. Mast?

Parengė IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus bibliografas Jonas Rimka

Balio Mastausko portretas knygoje poezijos rinkinys „The poetic works of Frank B. Mast“. Lozoračių biblioteka — Balio Mastausko portretas knygoje „The poetic works of Frank B. Mast“. Lozoraičių biblioteka

Tai Lietuvoje, Žasliuose, gimusio teisininko, katalikų veikėjo Balio Mastausko (1889-1961) vėlesnis vardas ir pavardė. 1906 m. jis kartu su tėvais atvyko į JAV. Vėliau studijavo Lozanos universitete Šveicarijoje, paskui grįžo į JAV. 1915 m. baigęs Detroito teisės kolegiją po kelerių metų pradėjo tarnybą JAV karinėje aviacijoje leitenanto pareigose. 1918 m. pasitraukė iš aktyvios tarnybos armijoje ir įsijungė į Lietuvos išlaisvinimo darbą. Užmezgęs ryšių su įtakingais Amerikos žmonėmis, jis patyrė, kad daugelio svarbių asmenų dėmesį galima patraukti tik per viešąją nuomonę, kurią tais laikais perteikdavo spauda. B. Mastausko pastangomis 1918 m. lietuvių delegacija gavo audienciją Baltuosiuose Rūmuose pas JAV prezidentą Vudrą Vilsoną. Delegacija kalbėjosi su prezidentu apie lietuvių tautos vedamą kovą ir dedamas pastangas sukurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Delegatai gavo V. Vilsono teigiamą atsakymą ir paskatinimą nepailstamai dirbti, siekiant savo tikslo.

1919 metais dalyvaudamas Versalio Taikos konferencijoje Paryžiuje, B. Mastauskas įsitikino, kad Lietuvos reikalai pasaulyje mažai žinomi ir suprantami, todėl iš Amerikos reikėtų pradėti aktyvų viešinimo darbą. Paryžiuje jis susitiko JAV Visuomenės informavimo komiteto direktorių K. Byoirą. Jo paklausė, ar šis sutiktų vadovauti viešinimo kampanijai. K. Byoiras sutiko, jeigu to paprašytų Amerikos lietuviai. B. Mastauskas su žurnalisto patirties turėjusiu K. Byoiru supažindino Lietuvos delegacijos Taikos konferencijoje vadovą, užsienio reikalų ministrą Augustiną Voldemarą, kuris pritarė sumanymui.

1928 m. Frank B. Mast buvo paskirtas Ilinojaus valstijos prokuroro padėjėju. Jis tardė žinomą nusikaltėlį Al Capone. Nuotr. iš Trend Following

1919 m. B. Mastauskas 1919 m. išrinktas JAV Lietuvių tarybos pirmininku. Jis daug dirbo, kad Lietuva būtų pripažinta de facto ir de jure. Nuo 1926 m. profesoriavo Lojolos universitete, kur dėstė romėnų teisę. B. Mastauskas reiškėsi ir JAV gyvenime: 1928 m. buvo paskirtas Ilinojaus valstijos prokuroro padėjėju. Jis tardė žinomą nusikaltėlį Al Capone.

Šis žinomas visuomenės veikėjas rašė poeziją: poezijos rinkinys „The poetic works of Frank B. Mast“ buvo išleistas po autoriaus mirties. Šis eilėraščių rinkinys išreiškia jo asmeninius pomėgius, gyvenimo tikslus. Šią knygą galima rasti Lituanistikos tyrimų skyriuje saugomoje Lozoraičių bibliotekoje.

Rankraščiai nedega: pradingusio Vincentos Lozoraitienės rankraščio istorija

Petruitis

1968 m. pasirodęs knygos pulkininko Jono Petruičio atsiminimų knygos „Kaip jie mus sušaudė“ itališkasis leidimas „Come ci hanno fucilato“ turi detektyvinę priešistorę. Po Antrojo Pasaulinio karo į Romą plūstelėjo lietuviai. Vienas jų Vincentai Lozoraitienei padovanojo pulkininko J. Petruičio atsiminimų knygą „Kaip jie mus sušaudė“, kurioje aprašoma pirmoji sovietinė okupacija. Perskaičiusi tekstą, V. Lozoraitienė nutarė, kad jis galėtų būti naudingas italams, ypač idealizuojantiems komunizmą, ir pati išvertė knygą. Rankraštį atidavė vienai spaustuvei, kurioje jis pradingo. Vertimas netikėtai atsirado po dviejų dešimtmečių. 1968 m. V. Lozoraitienė rašė:

Ir štai po dvidešimties su viršum metų sutinku pažįstamą kunigą, kuris įteikia man mano rankraštį, net suvyniotą į tą patį popierių, kuriame jį buvau atidavusi spaustuvei, pasakodamas, kad vienas žmogus, atlikęs pas jį išpažintį, padėjo prie konfesionalo tą mano vertimą ir neprataręs žodžio pasišalino.

V. Lozoraitienės autografas. Lozoraičių šeimos biblioteka, Lituanikos skyrius

Ar tai ne stebuklas?

Toliau irgi buvo netikėtumų. Kadangi knygos leidimui neturėjo pinigų, vertėja rankraštį padėjo į stalčių ir, kaip pati rašo, būtų užmiršusi. Apie tą laiką „Istituto editoriale del Mediterraneo“ išleido prelato Zeno Ignonio (Zenono Ignatavičiaus) atsiminimus. Z. Ignonis patarė nesirūpinti dėl finansavimo ir kreiptis į tą pačią leidyklą.

Paruošta pagal >> Dirva. 1968 m. spalio 2 d., p. 5-6.

Pasaulio istorijos atspindžiai Lozoraičių kolekcijoje

nixon

Tvarkydami Lozoraičių kolekciją randame ne tik Lietuvos bei užsienio meno albumų, periodinių leidinių, senujų raštų, grožinių knygų, tačiau aptinkame ir įdomių istorinių knygų, kuriose atsispindi pasaulio istorijos momentai. Pavyzdžiui, 1922 m. liepos 22 d. reikšminga tuo, kad JAV pripažino Baltijos vyriausybes.

Mes pristatome knygas, kuriose fiksuojama prezidentinė kampanija tarp Džono F. Kenedžio ir to meto viceprezidento Ričardo Niksono. Knygoje „The Speeches of Senator John F. Kennedy Presidential Campaign of 1960″ sudėtos visos Džono Kenedžio rinkiminės kalbos. Darbe „The Joint Appearances of Senator John F. Kennedy and Vice President Richard M. Nixon: Presidential Campaign of 1960″ daug informacijos apie JAV televizijoje transliuotus prezidento rinkimų debatus. Ričardas Niksonas dalyvavo šiuose debatuose su sužeista koja, atrodė silpnas, suvaržytas, o Kenedis atrodė guvus, atsipalaidavęs, todėl didžiulė televizijos auditorija nulėmė, jog laimėjo Kenedis. Tačiau radijo klausytojai galvojo, kad debatus laimėjo Niksonas arba buvo pasiektos lygiosios. Šie debatai dabar laikomi svarbiu įvykiu JAV istorijoje. Po debatų televizija užėmė svarbią vietą nacionalinėje politikoje. Tai tik maža leidinių dalis. Taip pat pavyko rasti ir periodinės spaudos, kurioje atsispindi šis JAV istorijai svarbus laikotarpis.

kenedis

Iš Lozoraičių bibliotekos: meno albumai

Van Gogh in Saint Remy and Auvers Didelę Lozoraičių šeimos bibliotekos dalį sudaro meno leidiniai. Fonde galima rasti vaizduojamojo, dekoratyvinio, liaudies meno, architektūros, meno istorijos ir teorijos leidinių, informacinio pobūdžio leidinių. Bibliotekoje eksponuojami leidiniai liudija išskirtinį šios iškilios diplomatų šeimos narių dėmesį savo gyvenamajai vietai. Italija nuo seno laikoma kultūros ir meno lopšiu. Šalis garsi savo istorija, kultūra ir didžiuliais meno aruodais. Šioje fondo dalyje nemažai meno albumų italų kalba. Kolekcijoje skirtingų laikotarpių, šalių meno albumai, kurie atspindi žymiausių kūrėjų (Mikelandželo, Bosho, Vincento van Gogo, Klodo Monė ir kitų) kūrybą. Toliau skaityti „Iš Lozoraičių bibliotekos: meno albumai”