Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skaitytojai ir svečiai kviečiami aplankyti nuo rugsėjo 23 d. Valstybingumo erdvėje eksponuojamą parodą, supažindinančią su Kanados lietuvių bendruomene (KLB) ir per 67-erius metus jos nuveiktais politiniais, kultūriniais, švietimo ir kitais darbais. Parodos rengėjai – Kanados lietuvių muziejus-archyvas ir Kanados lietuvių bendruomenė.
Toliau skaityti „Rugsėjo 23 d. – spalio 31 d.: paroda „Kanados lietuvių bendruomenė“ Valstybingumo erdvėje”
Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika 2001 m. UNESCO buvo pripažinti žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevru. 2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai, todėl Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia susipažinti su Nacionalinėje bibliotekoje saugomais Lietuvos kryždirbystės ikonografijos dokumentais.
Didžiąją dalį parodos eksponatų sudaro Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus dokumentai: kraštotyrininko ir muziejininko Juozo Petrulio bei jo kolegų nuotraukos ir jo sudarytas albumas „Gimtasai kraštas“ (1964), kolekcininko Aleksandro Račkaus fonde esantis tarpukariu darytų nuotraukų albumas, kraštotyrininko Stepono Šulsko nuotraukos ir piešiniai, ilgamečio Kretingos muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus bei istoriko, mokslinės archeologijos Lietuvoje pradininko Jono Puzino nuotraukos. Parodoje taip pat eksponuojamos mažai žinomos, niekur nepublikuotos dailininko Mstislavo Dobužinskio memorialinių paminklų nuotraukos ir jo piešti „Lietuviški ornamentai“, t. y. kryžių, koplytėlių, koplytstulpių fragmentai, kuriuos dailininkas panaudojo savo vėlesnėje kūryboje.
Nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriuje saugomos ir žymiausio lietuviškos kryždirbystės tyrinėtojo, visą gyvenimą „sirgusio kryžių liga“, dailininko Adomo Varno darytos sakralinių lietuvių liaudies statinių fotografijos. Parodoje pristatomos tos A. Varno nuotraukos, kurios nebuvo publikuotos jo paties sudarytame dviejų dalių reprezentaciniame albume „Lietuvos kryžiai“ (1926).
Trumpai apie parodą
| Data | lapkričio 5–29 d. |
| Laikas | bibliotekos darbo laiku |
| Vieta | Meno erdvė, V a. |
| Dalyvavimas | įėjimas laisvas |
| Daugiau informacijos | socialiniame tinkle „Facebook“ › |
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje spalio 18 d. prof. Vytautas Landsbergis minės savo gimtadienį. Šia proga kviečiame dalyvauti prof. V. Landsbergiui sukurtų ekslibrisų parodos atidaryme.
Nacionalinė biblioteka praėjusių metų spalio 11 dieną gavo brangią dovaną – prof. V. Landsbergio asmeninės bibliotekos rinkinį. Valstybingumo erdvėje saugomose prof. V. Landsbergio knygose galima rasti ne vieną ekslibrisą, patys vertingiausi unikalūs darbai bus eksponuojami tik šioje parodoje. Tai bus unikali proga susipažinti su turtinga prof. Vytauto Landsbergio ekslibrisų kolekcija, kurioje yra ir Lietuvos grafikos grandų – Vytauto Kazimiero Jonyno, Rimtauto Gibavičiaus, Vytauto Valiaus, Petro Repšio ir kitų darbų. Ekspoziciją parengti padėjo grafikas Saulius Valius.
Per pirmuosius Valstybingumo erdvės gyvavimo metus joje surengta daug renginių: diskusijų aktualiais visuomenei klausimais, knygų pristatymų, parodų. Išskirtinis dėmesys skiriamas prof. V. Landsbergiui – surengta diskusija apie prof. V. Landsbergio tėvo, architekto Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio kūrybą, pristatyta prof. V. Landsbergio knyga „Iš signatarų balkono ir kitur: Vasario 16-oji 1989–2017“, aktyviai darbuojamasi siekiant surinkti ir išsaugoti kuo daugiau žinių apie profesoriaus biblioteką. Pats prof. V. Landsbergis yra dažnas svečias Valstybingumo erdvės renginiuose.
Norėtume informuoti, kad iki spalio 30 d. Valstybingumo erdvėje veiks ir unikali knygų instaliacija „Aktualios akademinės knygos“. Keturių lituanistikos institutų surengtoje parodoje „100 svarbiausių lituanistinių knygų“ bus galima susipažinti su prof. V. Landsbergio asmeninės bibliotekos knygomis, kurias parengė ir išleido šie institutai. Minėtos knygos pažymėtos specialiais ryškiais skirtukais. Daugiau informacijos čia >
Trumpai apie parodą
| Data | spalio 18 d. – lapkričio 5 d. |
| Laikas | atidarymas – spalio 18 d. 10 val. |
| Vieta | Valstybingumo erdvė, II a. |
| Trukmė | 2 val. |
| Dalyvavimas | įėjimas laisvas |
| Daugiau informacijos | socialiniame tinkle „Facebook“ › |
2018 m. spalio 16 d. (antradienį) 17 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Valstybingumo erdvėje (II a.), atidaroma lituanistinių knygų paroda. Keturi lituanistiniai mokslo institutai – Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos kultūros tyrimų institutas – šiai parodai atrinko 100 pastarojo dešimtmečio svarbiausių pavadinimų knygų ir jų serijų, rodančių lituanistikos mokslo brandą ir tematikos bei žanrų platų spektrą.
Per paskutinius du nepriklausomybės dešimtmečius institutai išleido per 1500 pavadinimų leidinių: mokslo šaltinių publikacijų, sintetinių mokslo veikalų, monografijų, raštų serijų, serijinių, meno leidinių, mokslo periodikos, vadovėlių ir chrestomatijų. Tikimasi, kad ši paroda leis susidaryti geresnį įspūdį, kokius darbus humanitarai dirba kasdien, ir kuo jų darbai naudingi visuomenei. Kiekviena iš šių knygų, mokslininkų rengtų ilgai ir kruopščiai, kartu yra ir gero knygos dizaino pavyzdys.
Atidarymo metu vyks diskusija „Ateities lituanistika: uždaviniai ir rizikos“. Diskusijoje dalyvaus: istorikė dr. Ramunė Stukienė, kalbininkė dr. Albina Auksoriūtė, literatūrologas dr. Mindaugas Kvietkauskas, filosofas dr. Naglis Kardelis. Diskusiją ves prof. dr. Danguolė Mikulėnienė.
Parodos metu taip pat veiks unikali knygų instaliacija „Aktualios akademinės knygos“. Bus galima susipažinti su toje pačioje salėje esančiomis prof. Vytauto Landsbergio asmeninės bibliotekos knygomis, kurias parengė ir išleido keturi lituanistiniai institutai. Šios knygos bus pažymėtos specialiais ryškiais skirtukais.
Trumpai apie parodą
|
Data
|
spalio 16–30 d.
|
|
Laikas
|
atidarymas spalio 16 d. 17 val.
|
|
Vieta
|
Valstybingumo erdvė II a.
|
|
Trukmė
|
2 val.
|
|
Dalyvavimas
|
įėjimas laisvas
|
|
Organizatoriai
|
Nacionalinė biblioteka, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos kultūros tyrimų institutas
|
Architektas Dubeneckis tas Vladimiras
Čia Kaune apsigyvent turėjo įnorį
Su žmona, kuriai primadona baleto
Lemta tapti, ėmė projektuot iš lėto
Iš pradžių namus, po to ir Karo rūmus
– Rašo poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė. Tarpukarinio Kauno atmosfera dvelkiantis eilėraštis publikuotas „Šiaurės Atėnuose“ (2018 09 07)
Ryškioji Olga Dubeneckienė-Kalpokienė yra mūsų parodos-edukacijos „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ , kurioje pristatome 1918-1940 m. Lietuvoje dirbusius ir jai nusipelniusius užsieniečius, herojė.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaroma skaitmeninio meno paroda „Lietuvai 100: „Level up“. Tai Nacionalinės bibliotekos ir Lietuvos skaitmeninio meno bendruomenės „Level up“, susibūrusios „Facebooke“, bendradarbiavimo rezultatas. Šiuo projektu buvo siekiama suburti draugėn skaitmeninių darbų dailininkus, iliustruotojus, 3D modeliuotojus, skulptorius ir įkvėpti savaip interpretuoti Lietuvos istoriją. Visi jie buvo pakviesti dalyvauti skaitmeninio meno konkurse Lietuvos valstybingumo šimtmečio tema. Pirmąją vietą konkurse užėmė Justino Ališausko darbas „Lituanica“, antroje vietoje liko Vaiginto Pakenio „Baltijos kelias“, o trečioje – Andriaus Čiukšio „Madagaskaras“. Tarp prizininkų taip pat pateko Dovydo Čiuplio „Lituanica“, Gedimino Skyriaus „Nepriklausomybės kovos“, Jono Kupės „Viltis Sibire“, Jono Špokos „Roko maršas“, Juozapo Špokos „Partizanas Kraujelis“, Silvijos Vaičikonytės „Dukra, nepažįstanti tėvo“ ir Tomo Misevičiaus „Pope Visit“.
Organizatorių ir vertinimo komisijos sprendimu parodoje „Lietuvai 100: „Level up“ bus eksponuojami visi 26 konkurso sąlygas atitinkantys darbai.
Parodos atidaryme gegužės 4 d. dalyvaus darbų autoriai. Ekspozicija veiks iki gegužės 18 dienos. Kviečiame apsilankyti skaitmeninio meno gerbėjus!
Parodą rasite Valstybingumo erdvėje, II a., bibliotekos darbo valandomis.
Rėmėja: Lietuvos kultūros taryba