Sausio 18-ąją išėjusiame laikraščio „Draugas“ (JAV) priede „Kultūra : mokslas, menas, literatūra“ numeryje (2020, Nr. 3) Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotoja Deimantė Žukauskienė supažindina su užatlantės lietuvių gyvenimu, jo istoriją. Viena iš dviejų publikacijų skiriama Valpo – Valparaiso universitetui (JAV). „XX a. pradžioje Valparaiso universitete pradėjo telktis studijuoti norintys lietuviai. Mokslo įstaigoje buvo palankios sąlygos įgyti vidurinį ir universitetinį išsilavinimą, nes čia mokslas ir pragyvenimas buvo pigesnis negu kituose universitetuose“, – pasakoja Deimantė. Ilgesnė publikacija primena I-ąjį Pietų Amerikos lietuvių kongresą. „1960 m. gruodžio mėn. 3-6 dienomis Aveljanedoje (Argentina), lietuvių parapijos patalpose, įvyko I-asis Pietų Amerikos lietuvių kongresas. Argentinos lietuvių veikėjas, kino kronikininkas Jurgis Gilvydis iškėlė Pietų Amerikos lietuvių kongresų (PALK) idėją ir buvo pirmojo PALK organizacinio komiteto sekretorius, šio kongreso prezidiumo narys, vyriausiasis tvarkytojas“, – taip intriguojantį pasakojimą pradeda Deimantė.
Kviečiame skaityti „Kultūrą“!
Peru lietuvių bendruomenė visai negausi. XX a. pradžioje į Peru atkeliavo lietuviai dvasininkai. 
1948 m. pagrindine lietuvių susitelkimo vieta tapo Kolumbija. Pirmieji lietuviai atkeliavo į Bogotos miestą, tačiau ilgainiui pasklido ir po kitus miestus: Medeljiną, Barankilją, Kalį. Manoma, kad po Antrojo pasaulinio karo į Kolumbiją atvyko apie 1000 lietuvių. Daugelis išeivių dėl įsikūrimo problemų emigravo į JAV, Kanadą, Australiją. Tačiau tie, kurie pasiliko Kolumbijoje, stengėsi vystyti aktyvią kultūrinę veiklą. 
Kazys Jurgis Bėkšta (portug. Casimiro Beksta) gimė 1924 m. gegužės 22 d. Klaipėdoje. Bėkšta – kunigas salezietis, misionierius, etnografas.
Kun. F. Bendoraitis gimė 1919 m. rugsėjo 9 d. Betygaloje, mokėsi medicinos, vėliau studijavo kunigų seminarijoje Prancūzijoje. 1962 m. vyksta misionieriauti į Brazilijos džiunglių pakraštį. Talkinamas ses. Ksaveros Šakėnaitės bei remėjų, per keliolika metų įkūrė „Gerojo Ganytojo” ligoninę (Vakarų Amazonėje). Vėliau panašią bažnyčią pastatė ir Bolivijoje, kur gyveno ir čia kovojo su alkoholizmu ir narkotikų prekyba. Vos atvykęs suvokė didžiulių, retai apgyventų plotų reikmes ir įsteigė vyskupijos radijo stotį bei tinklą, per kurį religinės ir bendrai švietimo programos pasiekė tolimiausias vietoves. Per tuos metus pastatydino tris ligonines – laivus, kuriais lankydavo indėnų kaimus. Jo didžiausia svajonė buvo Guaporės upės saloje įsteigti raupsuotiems kaimą. Kun. dr. F. Bendoraitį visi vietiniai vadino Padre medico. Lietuvis misionierius rūpinosi ir čiabuviais indėnais, šelpdavo vargšus. Kun. F. Bendoraitis – geras fotografas, surinkęs unikalių nuotraukų iš indėnų gyvenimo. Už nuopelnus šaliai kunigas misionierius tapo Bolivijos upių laivyno garbės admirolu. Knygoje „Lietuvių misijos Amazonėje” aprašomi ir kitų ten gyvenusių žurnalistų bei gydytojų įspūdžiai. Aleksandras Ferdinandas Bendoraitis mirė lapkričio 22 d. Guayaramerine, Bolivijoje. Kunigas misionierius palaidotas savo statybos ligoninės kiemelyje netoli Guaporės upės, skiriančios Boliviją nuo Brazilijos.