Mane suformavo Lietuvos gamtovaizdžiai, jos spalvos, jos kvapai, jos dangus, jos telūrinės jėgos, kurios tikriausiai egzistuoja.
Česlovas Milošas, Tėvynės ieškojimas, Vilnius, 1995, p. 57
Mėnuo: 2013 birželio
Vilniuje atidaromas lietuvių išeivijos dailininko Vytauto Kasiulio muziejus
Vytautas Kasiulis – pasaulyje pripažintas lietuvių išeivijos dailininkas. Gimė 1918 m. balandžio 23 d. Simne (Alytaus r.). Mirė 1995 m. kovo 12 d. Paryžiuje. Mokėsi Kauno meno mokykloje. 1941m. baigė Kauno Taikomosios dailės institutą, buvo pakviestas dirbti mokytoju į tą patį institutą, jame dėstė iki 1944m. Vėliau pasitraukė į Vokietiją. Dirbo mokytoju svetimšaliams skirtoje V. K. Jonyno vadomaujamoje „École des Arts et Métiers” Freiburge (Vokietijoje). Toliau skaityti „Vilniuje atidaromas lietuvių išeivijos dailininko Vytauto Kasiulio muziejus”
Tęsiamas bendradarbiavimas su Talino universiteto akademinės bibliotekos Estų išeivijos literatūros tyrimų centru
Birželio 18 d. Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė lankėsi Talino universiteto akademinės bibliotekos Estų išeivijos literatūros tyrimų centre. Viešnagės metu domėtasi estų diasporos spaudos archyvų tvarkymo, turinio skaitmeninimo, bibliografinės informacijos rengimo ir sisteminimo klausimais, šiandieninėmis estų išeivijos spaudos leidybos tendencijomis, centro galimybėmis užtikrinant šios srities vartotojų informacinius poreikius. Toliau skaityti „Tęsiamas bendradarbiavimas su Talino universiteto akademinės bibliotekos Estų išeivijos literatūros tyrimų centru”
Birželio 23-ąją minėsime Aidų redaktoriaus, rašytojo A. Vaičiulaičio 107-ąsias gimimo metines
Antanas Vaičiulaitis (1906-1992) gimė Didžiuosiuose Šelviuose (Vilkaviškio valsčius). Vaičiulaitis baigė Vilkaviškio Žiburio gimnaziją. Lietuvos universitete studijavo lietuvių ir prancūzų kalbas, o vėliau prancūzų literatūros žinias gilino Sorbonos ir Grenoblio universitetuose. 1938-1940 m. dirbo Lietuvos telegramų agentūroje ELTA ir skaitė paskaitas Vytauto Didžiojo universitete. 1940 m. rašytojas dirbo diplomatinėje tarnyboje Romoje. Po šiek tiek laiko kūrėjas emigravo į JAV, kur dėstė Marianapolio kolegijoje Thompsone ir Scrantono universitete. Antanas Vaičiulaitis dvidešimt penkerius metus dirbo Amerikos balse. Rašytojas aktyviai dalyvavo skautų veikloje. Išeivijoje pakartoti apsakymų rinkiniai: Pelkių takas (1939), Kur bakūžė samanota (1947), Pasakojimai (1955), Vidurnaktis prie Šeimenos (1986), pasakų rinkinys, padavimų knyga. Išleistos dvi knygos kelionių: Nuo Sirakūzų iki šiaurės elnio (1937), Italijos vaizdai (1949). 1980 m. pasirodė jo poezijos rinkinys Ir atlėkė volungė. Antanas Vaičiulaitis bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje. Jis redagavo Ateitį, Vytį, Aidus. Vokietijoje leidžiami Aidai turėjo finansinių sunkumų, todėl pranciškonams suteikus paramą, Aidus nutarta perkelti į JAV. A. Vaičiulaitis tapo Aidų žurnalo redaktoriumi. Prie Aidų leidimo prisidėjo A. Nyka-Niliūnas, H. Radauskas, H. Nagys, L. Sutema, K. Ostrauskas, J. Mekas, M. Katiliškis, J. Kaupas. Pasak A. Nykos-Niliūno „A. Vaičiulaitis yra sąmoningas stilistas, gramatikos virtuozas ir šiandieninėje lietuvių prozoje nė iš tolo neprilygstamas žodinio orkestro dirigentas”.
Pristatyta Egidijaus Aleksandravičiaus knyga „Karklo diegas. Lietuvių pasaulio istorija“
Birželio 13 d. Nacionalinėje bibliotekoje surengtas Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto leidinių parodos atidarymas ir naujausios Egidijaus Aleksandravičiaus knygos „Karklo diegas. Lietuvių pasaulio istorija“, kurią 2013 m. išleido leidykla „Versus aureus“, pristatymas.
Renginyje dalyvavo knygos autorius VDU Lietuvių išeivijos instituto direktorius prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius, istorikas, diplomatas, prof. habil. dr. Alfonsas Eidintas, dr. Vitalija Stravinskienė, dr. Mindaugas Tamošaitis, istorikas ir politologas prof. dr. Antanas Kulakauskas. Renginį moderavo dr. Darius Kuolys.
Pokalbio dalyviai akcentavo didžiulį autoriaus darbą, tyrinėjant ir aprašant lietuvių tautos migraciją nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. Toliau skaityti „Pristatyta Egidijaus Aleksandravičiaus knyga „Karklo diegas. Lietuvių pasaulio istorija“”
Birželio 14-oji Lietuvoje – Gedulo ir vilties diena
Birželio 14-oji Lietuvoje minima kaip Gedulo ir vilties diena. 1941 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjungos represinės struktūros pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos teritorijas. Vienas iš pagrindinių trėmimo tikslų buvo – pašalinti iš Lietuvos žmones, kurie prisidėjo arba galėjo prisidėti prie nepriklausomos Lietuvos kūrimo. Tremtis palietė visus gyvenojų sluoksnius, o ypač inteligentiją. Dar vienas svarbus trėmimo tikslas – siekis aprūpinti SSRS šiaurines sritis darbo jėga. Lietuviai buvo tremiami į Altajaus, Krasnojarsko, Jakutijos, Archangelsko sritis. Lietuviai, atsidūrę tremtyje, susidūrė su sunkiais išbandymais. Tremtiniai buvo apgyvendinti barakuose, kurie pritaikyti gyventi tik vasarą, jiems teko iškęsti šaltį, badą, šeimos dažnai buvo išblaškomos. Dėl antisanitarinių sąlygų didėjo žmonių mirtingumas. 1941-1952 m. iš Lietuvos ištremta apie 132 000 žmonių. Ištremta daug to meto visuomenės veikėjų, tarp jų A. Stulginskis, P. Dovydaitis, A. Gricius. Birželio 14 diena tapo lietuvių tautos skausmo simboliu, tačiau kartu ir vilties. Vilties išgyventi ir sugrįžti į tėvynę.
Renginiai, skirti sovietų okupacijos aukoms pagerbti >> http://bit.ly/ZNEBek