Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Sveikiname su šv. Velykomis! Pasirodo, būtent šiai šventei buvo skirtas pirmasis Alfonso Nykos-Niliūno eilėraštis, kurį būsimasis poetas parašė vienuolikos, per Velykas likęs vienas namuose. 1964 m. užrašytų A. Nykos-Niliūno prisiminimų apie „poetinės karjeros pradžią“ rasite čia >>
2016 m. buvęs Lituanikos skyrius gerokai praplėtė savo veiklos lauką ir, tęsdamas anksčiau vykdytas bei pradėjęs įgyvendinti naujas funkcijas, tapo Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriumi.
Taigi kviečiame užsukti ir į atsinaujinusį buvusį Lituanikos, nuo šiol Lituani(sti)kos tinklaraštį.
Skubame pristatyti ne tik naują vizualinį sprendimą! Ištikimiems, o tikimės, jog ir naujiems mūsų skaitytojams be įprastų žinių apie lietuvių diasporos istoriją ir šios dienos aktualijas, nuo šiol siūlysime lituanistikos, baltistikos, informacijos apie Lietuvą sklaidos užsienyje naujienų.
Būkite kartu su mumis!
Laukiame Jūsų nuomonių, komentarų, pastebėjimų…
Nuoširdžiai
Lituani(sti)kos bendruomenė
Kovo 21 d. – Pasaulinė poezijos diena, kurią paskelbė UNESCO (būstinė – Paryžius) minima nuo 2000 m.
Rašymas – tai komunikacija. Jeigu tekstas aiškiai neperteikia minties, istorijos, išgyventos patirties, – jis nevykęs. Geras tekstas, kad ir kokio žanro jis būtų, kreipiasi į skaitytoją tuo pat metu ir intelektiniame, ir emociniame lygmenyje. (Vincė, Laima. Rašyti gali kiekvienas. Vilnius: Baltos lankos. 2010, p. 67.)
JONAS MEKAS
Šilai ir krūmai
Šilai ir krūmai
dar vis miega,
sapnuodami
žalius lapus.
Bet šiandien,
eidamas
per drumzliną
ir šlapią sniegą,
jaučiau:
pavasaris
jau greitai bus.
Ir svaiguma
per kūną
ėjo,
ir plyšo
užsislėpę
geiduliai,
ir šnervėse
kvepėjo
pirmi pavasario
daigai.
Š.m. kovo 19 d. prof. Eduardui Volteriui (1846-1941) sukanka 160 metų. Minime iškilios, Lietuvai daug nusipelniusios asmenybės, išskirtinės erudicijos, gebėjimų, įvairiapusį išsilavinimą įgijusio mokslininko − kalbotyros profesoriaus, senosios literatūros tyrėjo, etnografo, archeologo, bibliotekininkystės žinovo sukaktį. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai didžiulė garbė prof. Eduardą Volterį vadinti pirmuoju mūsų institucijos istorijoje bibliotekos vadovu. Jis buvo ir Kauno miesto muziejaus vadovas, ilgametis Lietuvos universiteto profesorius.
Prieš 70 metų, 1946 metų kovo 14 dieną, Hamburge itin sudėtingomis pokario sąlygomis pradėjo veikti bendromis lietuvių, latvių ir estų pastangomis įkurtas Pabaltijo universitetas. Ta proga Nyderlandų Karalystės ambasada Vilniuje š. m. kovo 16 dieną pakvietė į praėjusiais metais sukurto dokumentinio filmo „Pabaltijo universiteto istorija“ (rež. Helga Merits) premjerą. Renginyje Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai atstovavo IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Dalia Cidzikaitė.
Nors lietuviai sudarė didžiausią būrį tarp norėjusiųjų studijuoti, į universitetą daugiausia buvo priimta latvių — 496, lietuvių įstojo 355, o estų — 146. Studentai galėjo rinktis mokslą pradėti aštuoniuose fakultetuose: Medicinos, Chemijos, Architektūros ir Inžinerijos, Žemės Ūkio, Mechanikos, Matematikos ir Gamtos mokslų, Ekonomikos ir Teisės mokslų bei Filologijos. Pirmuoju Pabaltijo universiteto prezidentu buvo išrinktas latvis prof. Fricis Gulbis, lietuvių rektoriumi — prof. Vitas Manelis, latvių rektoriumi — prof. Edgars Dundorfs, estų rektoriumi — prof. Ernst Julius Opik. Universiteto branduolį sudarė Lietuvos, Latvijos ir Estijos universitetų bei kitų aukštųjų mokyklų dėstytojai. Per visą Pabaltijo universiteto gyvavimo laiką jame dėstė 57 lietuviai.
Visą savo gyvavimo laikotarpį Pabaltijo universitetui teko kovoti dėl savo išlikimo. Per trejus gyvavimo metus jo pavadinimas keitėsi net 10 kartų. Nors aukštoji mokykla veikė nuo1946 iki 1949 metų, prof. Robert Riggle, 1945 metais dirbęs UNRRA organizacijoje, jos įkūrimą ir aukštą akademinio darbo kokybę vadina vienu didžiausiu trijų Baltijos tautų laimėjimu.
Kovo 16-ąją Lietuvoje minime Knygnešio dieną. Šią dieną Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. Carinės Rusijos vykdyta lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politika, trukusi 40 metų, nenumarino lietuviškosios spaudos. Knygnešystė UNESCO įvertinta kaip unikali ir pasaulyje neturinti atitikmenų.