Minėdami Gudų reikalų ministerijos įkūrimo 99-ąsias metines kviečiame į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vyriausiojo metodininko-tyrėjo dr. Tomaszo Błaszczako knygos „Baltarusiai Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m.“ (Białorusini w Republice Litewskiej 1918-1940. Białystok: Białoruskie Towarzystwo Historyczne, 2017) pristatymą. Dalyvaus knygos autorius, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis, istorikas dr. Tomas Balkelis (Lietuvos istorijos institutas), literatas ir fotografas Andrei Antonau.
1918 m. gruodžio 10 d. Lietuvos laikinoji vyriausybė paskelbė įsakymą, kuriuo Juozapas Varonko buvo paskirtas gudų reikalų ministru be portfelio. Šis svarbus žingsnis sutvirtino Vilniaus baltarusių įsitraukimą į Lietuvos valstybės atkūrimą 1918 m. Monografijoje išsamiai aptariamas baltarusių vaidmuo nepriklausomos Lietuvos istorijoje: bendradarbiavimas su lietuviais 1918 m. išvakarėse, baltarusių indėlis kuriant ir ginant Lietuvos nepriklausomybę, jų integracija į Lietuvos visuomenę, kultūrinė veikla tarpukario Kaune, baltarusių pozicija dėl Vilniaus ir Vilniaus krašto prijungimo prie Lietuvos 1939 m. Knyga išleista lenkų kalba. Leidinio pristatymas vyks lietuvių kalba.
Trumpai apie leidinį
| Data | gruodžio 11 d. |
| Laikas | 17 val. |
| Vieta | Valstybingumo erdvė, II a. |
| Trukmė | 2 val. |
| Dalyvavimas | įėjimas laisvas |
Kokiais kvepalais kvepinosi Barbora Radvilaitė ir kiek auksinų kainavo jai gaminami gydomieji tepalai? Kokia buvo vidutinė Radvilų gyvenimo trukmė ir pagrindinė priežastis, lėmusi, kad 200 metų gyvavusi Radvilų giminė išnyko? Norinčius sužinoti atsakymus į šiuos intriguojančius klausimus, kaip, beje, išgirsti ir daug kitų detalių ir istorinių žinių iš kunigaikščių Radvilų gyvenimo kviečiame į gruodžio 4 d. 17.30 val. Valstybingumo erdvėje vyksiantį renginį – prof. dr. Raimondos Ragauskienės knygos „Mirties nugalėti nepavyko: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija (XV a. pab. – XVII a.) pristatymą.
Lapkričio 24 d., penktadienį, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje muziejuje, Kaune, vykusi išeivijos poetų Liūnės Sutemos ir Algimanto Mackaus jubiliejinėms sukaktims skirta konferencija „Nužemintųjų generacijos kodai“ subūrė gausų skaičių lietuvių diaspora besidominčių tyrėjų. Konferencijoje svarstyti Liūnės Sutemos ir Algimanto Mackaus kūrybos ir veiklos metmenys, iš naujo brėžtos žemininkų ir nužemintųjų generacijų ribos ir sąsajos, gilintasi į Liūnės Sutemos rašymo tradiciją ir išeivijos moterų poezijos slinktis šalia ir tarp „nužemintųjų“.
Konferencijoje su pranešimu „Liūnė Sutema ir Marius Katiliškis: (ne)kasdieniški liudijimai apie bendraminčius ir save“ dalyvavo ir mūsų skyriaus vyr. tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Savo pranešime ji pristatė mažai kam žinomą Maros ir Kazio Almenų sakytinės istorijos medžiagą „Maros ir Kazio Almenų surinkti pokalbiai, 1965–1977“, saugomą Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje (JAV). Tarp Almenų pakalbintųjų yra ir Zinaida Nagytė-Katiliškienė (Liūnė Sutema) ir Marius Katiliškis. 1965 metų birželio 14-ą ir liepos 23 dieną Kazio Almeno kalbinti sutuoktiniai dalijosi mintimis apie 1961 metais žuvusį Antaną Škėmą, 1964 metais žuvusį Algimantą Mackų ir tais pačiais metais netikėtai mirusį Julių Kaupą. Visi trys buvo Katiliškių pažįstami, o Mackaus ir Kaupo atveju – geri bičiuliai. Pokalbiuose gausu kasdieniškų ir nekasdieniškų detalių iš rašytojų (ne tik čia paminėtų) gyvenimo Vokietijoje ir Amerikoje. Ilgėliau sustojama ties Škėma – jo asmenybe ir kūryba. Būtent kalbėdami apie Škėmos kūrinius, Katiliškiai įvardija ir savo estetinius principus literatūroje. Užrašyti pokalbiai leidžia pažvelgti į Katiliškius ne tik kaip į kūrėjus, bet ir kaip į sutuoktinius, pajusti jų santykių dinamiką, pagarbą kito nuomonei, požiūrį į vienas kito kūrybą.
Valstybingumo erdvės tikslas – skatinti visuomenės poreikį pažinti šalies valstybingumo istorinę raidą ir šiuolaikinės modernios valstybės kūrimo procesus, prisidėti prie demokratinių vertybių įtvirtinimo ir pilietinės visuomenės kūrimo.