Dokumentas, įrodantis Mato Šalčiaus ir Antano Poškos narystę Pamparapam brolijoje. Iš Mato Šalčiaus archyvo (F-189), LNB Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Matas Šalčius, garsusis žurnalistas, lietuvis keliautojas, o kai kam – tikras pramuštgalvis ir nuotykių ieškotojas, nestokojo humoro jausmo. Reikia įrodymo? Štai Šalčiaus fonde (Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje) rastas graikų kalba parašytas dokumentas. Kadangi graikų kalba neskaitau ir nekalbu, pagalbos kreipiausi į jau ne vienerius metus Graikijoje gyvenančią ir puikiai graikų kalbą mokančią draugę. Toliau skaityti „Pamparapam brolija, arba visiškai nemasoniškas dokumentas”
Amžinoji Rambyno kalno knyga Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje. Daugiau nuotraukų >>
Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus rugpjūčio 24 d,. dalyvaudamas Lietuvos šimtmečio Muziejų kelyje Nepriklausomybės metų ženklai, kvietė į Bitėnus. Lankytojams buvo suteikta proga susipažinti su brangiausia Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus relikvija – Amžinąja Rambyno kalno knyga. Šis unikalus raštijos dokumentas saugomas Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Minint knygos 90-metį, ji pirmą kartą, praėjus kone aštuoniems dešimtmečiams, sugrįžo į Bitėnus.
Amžinoji Rambyno kalno knyga sveria net 18,5 kg, o su mediniu dėklu, kurioje laikoma, – 28,5 kg. Odiniu viršeliu ir metalo puošyba išsiskirianti knyga buvo pagaminta 1928 m. Klaipėdos „Ryto“ spaustuvėje ir saugoma sunkioje, specialiai jai pritaikytoje medinėje dėžėje su užraktu. Knygoje pasirašydavo svečiai, kurie per Jonines susirinkdavo ant Rambyno kalno arba užsukdavo pas M. Jankų. Pirmasis knygoje įrašą paliko filosofas Vydūnas. Per 11 metų daugybė žmonių iš įvairiausių kraštų įrašė savo linkėjimus ir sveikinimus knygoje pačiomis įvairiausiomis kalbomis. Šis autentiškas Mažosios Lietuvos žmonių likimus atspindintis dokumentas pasakoja tiek krašto, tiek visos valstybės istoriją.
Vakar į Nacionalinę biblioteką su dovanomis užsuko Tomas Venclova. Labai įdomu stebėti, kaip poetas knygas po vieną iškrauna ant stalo, apie kiekvieną truputį papasakodamas.
Daugelis leidinių visiškai nauji, išėję šiemet arba pernai. Tarp padovanotų knygų yra T. Venclovos poezijos rinktinė švedų kalba ir pokalbių knyga „Nelyginant šiaurė magnetą“ ukrainiečių kalba. Ypatinga dovana – vos dešimties egzempliorių tiražu išėjusi knyga, kurią sudarė Michailas Šiškinas, populiariosios „Laiškų knygos“ autorius. Naujoji knyga – tai Vakarų rašytojų pasakojimai apie keliones į Rusiją (kaip pažymi sudarytojas, pateikiamos tik citatos, tik gyvi balsai). Apie Rusiją pasakoja madam de Stal (Germaine de Staël), Markas Tvenas, Somersetas Moemas, Stefanas Cveigas ir kiti reikšmingi autoriai, skirtingomis aplinkybėmis atsidūrę Rusijoje.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras ir leidykla „Briedis“ pristato diskusiją „Išdavystė ir patriotizmas Antrajame pasauliniame kare“. Diskusijos metu bus analizuojamos istorikų Joachimo Hoffmanno ir Marko Solonino knygose pateikiamos idėjos. Toliau skaityti „Rugsėjo 4 d.: diskusija „Išdavystė ir patriotizmas Antrajame pasauliniame kare“”
1938 m. rugpjūčio 25 diena tuometiniam Palangos burmistrui dr. Jonui Šliūpui buvo labai įtempta ir produktyvi. Į prieškarinės Lietuvos kurortinio miestelio mero kasdienius rūpesčius ir darbus žvilgtelėti leidžia Retų knygų ir rankraščių skyriaus Jono Šliūpo dokumentų archyve saugoma 1936-1940 m. Kretingos apskrities Palangos miesto Burmistro nutarimų knyga.[1]
Rugpjūčio 25-ąją Palangos burmistrui teko spręsti net 45 klausimus ir priimti tiek pat sprendimų. Svarstyti įvairūs miestelio gyventojų prasižengimai, užfiksuoti Palangos policijos protokoluose. Toliau skaityti „Rugpjūčio 25-oji Palangoje prieš 80 metų”
Lietuvai minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) rugpjūčio 23-iosios dienos mitingo Vingio parke trisdešimtmetį, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su fotografu Leonardu Skirpstu maloniai kviečia apsilankyti fotografijų parodoje „1988-ųjų rugpjūtis: Laisvės byla Vingio parke“. Prieš 30 metų, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pakviesti, į Vingio parką plūdo tūkstančiai žmonių. Tam, kad dar kartą sau ir visam pasauliui primintų Lietuvos laisvės bylą, Molotovo–Ribentropo pakto slaptuosius protokolus, jo pasekmes Baltijos šalims ir pareikalautų jas panaikinti. Fotografas L. Skirpstas įamžino nepamirštamo mitingo akimirkas ir emocijas. Parodos atidarymas vyko rugpjūčio 21 dieną, Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje. Toliau skaityti „Žvilgsnis į nepamirštamą mitingą Vingio parke”
