LS – Puslapis 110 – Lituani(sti)ka

Lituanistikos skyriaus darbuotojai Vilniaus knygų mugėje 2018

Vasario 22 (Bičiulių diena), 11 val., LITEXPO konferencijų salėje 5.2: Jerzy Giedroyco ir Czesławo Miłoszo knygos „Laiškai“ trijų tomų pristatymas.

Dalyvauja: Kazys Uscila, Giedrė Milerytė-Japertienė, Andžej Pukšto, Alvydas Nikžentaitis.

Plačiau apie renginį >>

Vasario 23 (Ilgasis penktadienis), 12.00 val., Forumas-LRT studija: diskusija „Pabėgėlių temos ir migracijos krizės atspindžiai literatūroje, fotografijoje, teatre“

Moderuoja Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Dalyvauja: knygų apie istorinę emigraciją autorė Dalia Cidzikaitė, fotožurnalistas Artūras Morozovas, Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros atstovė Lietuvoje Renata Kuleš, istorikas Tomas Balkelis, teatro režisierius Oskaras Koršunovas. Organizatorius: Aukso žuvys. Filmuoja LRT

Plačiau apie renginį >>

Vasario 24 (Šimtas pasimatymų), 13.00 val., Forumas-LRT studija: Diskusijų klubas: „Tautinės mažumos XX a. Lietuvos istorijos verpetuose“. Renginio kalba lt/en

Moderuoja Tomas Balkelis.

Dalyvauja: Yves Plasseraud, Tomasz Blaszczak. Filmuoja LRT

Plačiau apie renginį >>

Vokiškoji kryptis: knyga „Hundert Jahre deutsch-litauische Beziehungen“

Nuo 2017-ųjų pavasario Berlynas asocijuojasi su Vasario 16-osios aktu: būtent Vokietijos sostinėje profesorius Liudas Mažylis rado Lietuvos „šventąjį Gralį“. „Labai aiškiai nuo pat pradžių supratau, kad dabartinė Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo vieta yra susijusi su vokiškąja kryptimi“, – pasakojo prof. L. Mažylis[1].

Tokiame kontekste itin aktualiai atrodo 2017 m. Vokietijoje leidyklos „Husum“ išleista Matthias Dornfeldt bei Enrico Seewald knyga „Hundert Jahre deutsch-litauische Beziehungen“. Leidėjų teigimu, šis darbas yra pirmasis išsamus vokiečių ir lietuvių santykių aprašymas: nuo pirmojo Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo analuose 1009 m. iki diplomatinių santykių atkūrimo prieš 27-erius metus. Tautų istorijos neišvengiamai persipynusios, nes 700 metų vokiečiai ir lietuviai gyveno kaimynystėje.

Remdamiesi archyvine medžiaga, autoriai aprašo glaudžius, bet permainingus kaimyninių tautų santykius. Knygoje skelbiama Lietuvos Nepriklausomybės Akto faksimilė, publikuojami kiti dokumentai ir kruopščiai atrinktos fotografijos, iliustruojančius įvairius vokiečių ir lietuvių santykių epizodus.

[1] https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kas-tas-liudas-mazylis-atrades-vasario-16-osios-akta-lietuvos-serlokas-holmsas-56-776414

Vasario 16-osios šventė Nacionalinėje bibliotekoje

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojos Gražinos išradingumas ir darbštumas sukūrė šventę visam Nacionalinės bibliotekos kolektyvui. Lietuvos valstybės šimtmečio proga Gražina iškepė 80 keksiukų ir net 500 Lietuvos formos sviestinių sausainių, kuriuos pavadinome „Lituani(sti)ka“. Kepiniais pavaišinome visus Nacionalinės bibliotekos darbuotojus – apkeliauti didžiulį pastatą prireikė keturių valandų!

Ačiū Tau, Gražina!

Vygaudo Juozaičio nuotr.

Iš spaustuvės atkeliavo prof. Vytauto Landsbergio knyga

Naujutėlė profesoriaus Vytauto Landsbergio knyga pagaliau guli ant stalo!

„Ši knygelė susirinko pati, reikėjo tik ją sušukuoti ir paskelbti“, – teigė profesorius, kalbėdamas apie „Iš signatarų balkono ir kitur : Vasario 16-oji 1989–2017“. Knygą išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Už paramą leidybai biblioteka dėkoja Rokiškio rajone įsikūrusiam Ilzenbergo dvarui.

Knygos sutiktuvės vyks jau poryt, jubiliejinės Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse. Laukiame jūsų vasario 15 d. 19 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje, II a.

Plačiau apie naująją knygą bei renginį: http://bit.ly/2slJJwI

Vasario 8–26 d.: paroda „Surask Vytį: Vyčio atvaizdai XVI–XVIII a. leidiniuose“

Iki vasario 26 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje veiks paroda „Surask Vytį: Vyčio atvaizdai XVI–XVIII a. leidiniuose“, kurioje pristatomi Vyčio – Lietuvos Respublikos herbo – atvaizdai senuose ir retuose leidiniuose. Eksponuojami XVI–XVIII a. leidiniai lotynų ir lenkų kalbomis, saugomi Nacionalinėje bibliotekoje (Retų knygų ir rankraščių skyriuje ir Nacionaliniame publikuotų dokumentų archyviniame fonde).

Vyčio atvaizdą arba aliuziją į jį galima pamatyti 17-oje leidinių, tarp kurių yra:

Lietuvos istoriko, teologo Alberto Kojalavičiaus-Vijūko rankraštis „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos herbynas“, (XVII a. vid.) ir jo svarbiausias veikalas „Historiae Lituanae Pars Prior […]“, 1650 m.;

Lenkijos istoriko ir heraldiko Šimono Okolskio (Szymon Okolski) veikalas „Orbis Polonus, Splendoribus Caeli, Triumphis Mundi, Pulchritudine Animantium, Decore Aquatilium, Naturae Excellentia Reptilium […]“, 1643 m.;

kišeninio formato knyga „Respublica, Siue Status Regni Poloniae, Lituaniae, Prussiae, Livoniae, etc. Diuerforum Autorum“, 1627 m.;

vokiečių matematiko, istoriko, kartografo Andreas Cellarius leidinys „Regni Poloniae Magnique Ducatus Lituaniae Omniumque Regionum Juri Polonico Subjectorum Novissima Descriptio […]“, 1659 m.

Parodos autorė – Karina Basiul. Parodą parengė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas.

Vasario 16-oji Kaune – su Nacionalinės bibliotekos žaidimu „Lietuvon!“

Vasario 16-ąją Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose drieksis valstybingumo maršrutai „Geltona. Žalia. Raudona“. Džiugu, kad Kaune į Žaliąjį maršrutą, skirtą talentingiausiems Lietuvos žmonėms, pateko edukacinis renginys-žaidimas „Lietuvon!“, pernai sukurtas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Šis edukacinis žaidimas vyks 12 val. Kauno miesto muziejuje (Kauno rotušė, Rotušės a. 15). Rengėjai pažymi, kad būtina išankstinė vietų registracija.

Stalo žaidimas „Lietuvon!“ pratęsia Nacionalinės bibliotekos kilnojamąją parodą „Užsienio profesionalai – Lietuvai“, kuri šiuo metu eksponuojama ten pat, Kauno miesto muziejuje. Ši paroda supažindina su lakūnais, architektais, medikais, teisininkais ir daugelio kitų sričių profesionalais iš užsienio, 1918–1940 metais dirbusiais Lietuvoje. Pakeliui atsakydami į klausimus apie parodos herojus, stalo žaidimo „Lietuvon!“ dalyviai varžosi, kas greičiau pateks į Lietuvą iš kitų pasaulio kampelių.

Valstybingumo maršrutai „Geltona. Žalia. Raudona“ buvo pradėti rengti prieš dvejus metus sostinėje. Vasario 16-osios proga duris plačiai atveria pažįstamos ir dar neatrastos kultūrinės erdves, muziejai, restoranai. Visi maršrutų renginiai nemokami.

Žaidimo ir parodos autorės	Giedrė Milerytė-Japertienė, Valdonė Budreckaitė, Inga Puidokienė, dizainerė – Akvilė Mikalauskaitė
Parodos įgyvendintoja	Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Partneriai	Vytauto Didžiojo universiteto Kauno istorijos centras, Kauno miesto muziejus
Rėmėja	Lietuvos kultūros taryba