Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.
Pristatome kovo mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka.
Įėjimas į visus renginius laisvas
Kovo 1–24 d.: paroda „(Ne)provincija. Knygose išlikę atspindžiai: tarpukario Lietuvos miestų ir miestelių žydai“
Penkiuose teminiuose parodos stenduose (Politinis gyvenimas; Žydiškieji miestai ir miesteliai; Religinis ir pasaulietinis švietimas; Dailė ir teatras; Literatūra) pasakojama apie tarpukariu įvairiose Lietuvos vietovėse gyvavusių žydų bendruomenių kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą. Paroda siekiama parodyti, kad iki Antrojo pasaulinio karo intensyvus žydų kultūrinis gyvenimas vyko ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose ar visiškai mažuose miesteliuose: Kaune, Šiauliuose, Vilkaviškyje ir t. t. Ši paroda yra tęstinio šviečiamojo projekto „Žydų kultūros ir istorijos horizontai Lietuvos regionuose“ dalis. Anot projekto rengėjų, svarbu nuodugniai nagrinėti kultūrinę Lietuvos žydų įtaką mūsų šalies raidai, šviesti apie jos istorinį reikšmingumą, o į šią veiklą įtraukti ne tik didmiesčių, bet ir mažesnių Lietuvos miestų gyventojus, kurių daugelis nėra nei pakankamai informuoti, nei turintys sąlygų susipažinti su tuo, kas pamiršta. Projektas „Žydų kultūros ir istorijos horizontai Lietuvos regionuose“ yra skirtas šiai bendruomenių švietimo problemai spręsti.
Parodos rengėjas – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos skyrius. Parodoje panaudoti bibliotekos fonduose saugomi leidiniai. Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje kovo mėnesį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos”
2017-ųjų lapkritį Kaune vykusioje Algimanto Mackaus ir Liūnės Sutemos sukaktims paminėti skirtoje konferencijoje „Nužemintųjų generacijos kodai“ dr. Dalia Cidzikaitė pristatė nedaug kam žinomus archyvus – sakytinės istorijos medžiagą „Maros ir Kazio Almenų surinkti pokalbiai, 1965–1977“, saugomą Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje (JAV).
2017 m. R. Paknio leidykla išleido naują poeto, intelektualo Tomo Venclovos knygos „Vilniaus vardai“ laidą: pirmoji išėjo 2006 m., 2013 m. knyga buvo išleista Varšuvoje, lenkų kalba. „Tai biografijų rinkinys, savotiška įžymių vilniečių enciklopedija. Dabar siūlau pataisytą ir trečdaliu papildytą šios enciklopedijos laidą“, – taip naująją knygą pristato pats autorius.
įtrauktieji glaudžiai susiję su Vilniumi: jame gimę, ilgokai gyvenę arba kitaip virtę „sostinės paveldo dalimi“. Vilniaus vardai – tiek garbių, tiek „labai nesimpatingų“ asmenybių – aprėpiami nuo Viduramžių. T. Venclova teigia, kad vienas iš knygos sudarymų principas – grynai subjektyvus: „Įtraukiau tuos asmenis, apie kuriuos rašyti man buvo įdomu“.
mini biografijoje, jau po S. Vėlavičienės mirties pasirodė reikšminga jos knyga „Draustosios spaudos pėdsakais“ (Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2011). S. Vėlavičienės tekstuose užfiksuoti esminiai politinių procesų nulemti spaudos, leidybos pokyčiai, susiję su žodžio laisvės atvėrimu, spaudos cenzūros griūtimi, bibliotekų specfondų naikinimu, laisvojo pasaulio literatūros pažinimu, lietuvių išeivijos kultūrinio paveldo grįžimu. Knygą sudarė S. Vėlavičienės kolegė Jolanta Budriūnienė – dabartinė Dokumentinio paveldo tyrimų departamento, kuriam priklauso Lituanistikos skyrius, direktorė.
