
Kovo 20 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo atidaryta DPTD Lituanistikos skyriuje parengta paroda „Užsienio profesionalai – Lietuvai“, skirta įvairių sričių specialistams, kurie 1918-1940 m. dirbo Lietuvoje. Į atidarymą atvykusios LRT žurnalistės Editos Mildažytės žodžiais, pagaliau atėjo laikas šiems žmonėms padėkoti.
Atidarymo renginyje dalyvavo Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, istorikas, politologas doc. dr. Andžej Pukšto, istorikė dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, parodos herojaus Vosyliaus Sezemano šeima ir parodos autorės – Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vadovė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, šio skyriaus darbuotoja Valdonė Budreckaitė, dizainerė Akvilė Mikalauskaitė-Kalugina.
Kaip rašydavo tarpukario Lietuvos laikraščiai, vakaras parėjusio puikiausiame ūpo pakilime. Daugiau atidarymo akimirkų >>

Lietuvos nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centras, bendradarbiaudamas su Vilniaus žydų viešąja biblioteka, parengė skaitmenintų leidinių parodą „(Ne)provincija. Žydų kultūra ir visuomeninis gyvenimas tarpukario Lietuvoje“, skirtą Lietuvos žydų istorijos ir kultūros paveldui.
Kovo 20-ąją, Tarptautinę frankofonijos dieną, paminėsime prisimindami tarpukario Lietuvos dėstytojus iš Prancūzijos Albert Prioult ir Raymond Schmittlein. Tiek A. Prioult, tiek R. Schmittlein dėstė prancūzų filologijos dalykus Vytauto Didžiojo universitete, vienintelėje tuometės Lietuvos aukštojoje mokykloje. Paskaitoje prancūzų biografijos ir nuopelnai mūsų šaliai atskleidžiami per medžiagą iš Nacionalinės bibliotekos fondų – Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma gausi A. Prioult kolekcija. R. Schmittlein pėdsakus galima atsekti per knygas: jis rengė prancūzų kalbos vadovėlius „Douce France“ mokykloms, rašė apie Lietuvą ir Baltijos šalis, prancūzų ir lietuvių istorinius santykius.
2005 metais R. Paknio leidyklos išleista Tomo Venclovos knyga „Vilniaus vardai“, kaip ir prieš tai pasirodęs rašytojo vadovas po Vilniaus miestą, sulaukė ypač didelio skaitytojų dėmesio. Po dvylikos metų pataisytoje ir trečdaliu papildytoje enciklopedijoje skaitytojai ras beveik aštuonis šimtus Vilniuje gyvenusių, šiam miestui dariusių poveikį ar tiesiog pėdsaką jame palikusių žmonių biografijų. Nors tai išties nemažas skaičius, autorius knygos įvade pabrėžia, kad, be abejonės, jis galėtų būti ir dar didesnis.