Autorius: LS

Paroda „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ eksponuojama Nacionalinėje bibliotekoje

Kovo 20 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo atidaryta DPTD Lituanistikos skyriuje parengta paroda „Užsienio profesionalai – Lietuvai“, skirta įvairių sričių specialistams, kurie 1918-1940 m. dirbo Lietuvoje. Į atidarymą atvykusios LRT žurnalistės Editos Mildažytės žodžiais, pagaliau atėjo laikas šiems žmonėms padėkoti.

Atidarymo renginyje dalyvavo Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, istorikas, politologas doc. dr. Andžej Pukšto, istorikė dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, parodos herojaus Vosyliaus Sezemano šeima ir parodos autorės – Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vadovė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, šio skyriaus darbuotoja Valdonė Budreckaitė, dizainerė Akvilė Mikalauskaitė-Kalugina.

Kaip rašydavo tarpukario Lietuvos laikraščiai, vakaras parėjusio puikiausiame ūpo pakilime. Daugiau atidarymo akimirkų >> 

Šokių grupės, kuri vadovaujasi šūkiu „Kaip mokam, taip šokam“, vadovė

Parengė Dalia Cidzikaitė

Nijolė Pupienė su „Lėtūno“ šokėjais.
„Lėtūno“ vedėja Nijolė Pupienė [fotoalbumas], Chicago, 2017.
Visą savo gyvenimą paskyrusi lietuviškam tautiniam šokiui, JAV lietuvė Nijolė Pupienė iki šiol keliasi šeštadienio rytą ir važiuoja tautinio šokio žingsnelių mokyti Čikagos lituanistinės mokyklos mokinių. „Gal jau reikėtų baigti, – atviravo Nijolė 2017 metų rudenį Čikagoje, – bet va, prieš kiekvieną rugsėjį vis ima ir prikalbina dar vienus metus padirbėti.“

Nijolę mėgsta ne tik jaunimas, bet ir senimas. Nuo 1970-ųjų pradžios ji vadovauja Čikagos senjorų lietuviškų tautinių šokių grupei „Lėtūnas“. Su šia grupe Nijolė atšoko beveik visas Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventes – nuo 1976 iki 2016 metų. Tris kartus – 1994, 1998 ir 2003 metais – „Lėtūnas“ šoko ir Lietuvos šokių šventėje Vilniuje. Toliau skaityti „Šokių grupės, kuri vadovaujasi šūkiu „Kaip mokam, taip šokam“, vadovė”

Su Kovo 11-ąja – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!

Žodis 

Gyvenau
tiktai tau.
Nieko kito netroškau
tiktai,
kad išmokčiau
tave kaip motinos
vardą, vaikystėj kartotą;
kad kvėpuočiau tavimi kaip oru;
kad tekėtum ir šniokštum 
kaip  kovo upokšniai atokaitoj, 
po sniego danga; kad noktum 
kupėdamas kaip javai; kad tu 
mane užplūstumei kaip lietus, 
kaip nenumaldomas potvynis.


Nagys, Henrikas. Prisijaukinsiu sakalą. -
Chicago: A. Mackaus knygų leidimo fondas, 1978.

Paroda „(Ne)provincija. Žydų kultūra ir visuomeninis gyvenimas tarpukario Lietuvoje“

Lietuvos nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centras, bendradarbiaudamas su Vilniaus žydų viešąja biblioteka, parengė skaitmenintų leidinių parodą „(Ne)provincija. Žydų kultūra ir visuomeninis gyvenimas tarpukario Lietuvoje“, skirtą Lietuvos žydų istorijos ir kultūros paveldui.

Parodos tikslas – pristatyti plačiajai visuomenei dalį Nacionalinėje bibliotekoje saugomų žydų raštijos lobių ir paskatinti domėtis jais. Parodos rengėjai taip pat siekia parodyti, kad kasdienis Lietuvos žydų gyvenimas pulsavo daugybe spalvų, pasireiškusių unikalia kultūros raida ne tik Vilniuje, bet ir laikinojoje sostinėje Kaune bei mažesniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kuriuose viešasis, visuomeninis gyvenimas buvo ne ką mažiau intensyvus ir įvairus nei urbanistiniuose šalies centruose. Toliau skaityti „Paroda „(Ne)provincija. Žydų kultūra ir visuomeninis gyvenimas tarpukario Lietuvoje“”

Kovo 20 d.: paskaita apie tarpukario Lietuvos dėstytojus iš Prancūzijos A. Prioult ir R. Schmittlein

Kovo 20-ąją, Tarptautinę frankofonijos dieną, paminėsime prisimindami tarpukario Lietuvos dėstytojus iš Prancūzijos Albert Prioult ir Raymond Schmittlein. Tiek A. Prioult, tiek R. Schmittlein dėstė prancūzų filologijos dalykus Vytauto Didžiojo universitete, vienintelėje tuometės Lietuvos aukštojoje mokykloje. Paskaitoje prancūzų biografijos ir nuopelnai mūsų šaliai atskleidžiami per medžiagą iš Nacionalinės bibliotekos fondų – Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma gausi A. Prioult kolekcija. R. Schmittlein pėdsakus galima atsekti per knygas: jis rengė prancūzų kalbos vadovėlius „Douce France“ mokykloms, rašė apie Lietuvą ir Baltijos šalis, prancūzų ir lietuvių istorinius santykius. Toliau skaityti „Kovo 20 d.: paskaita apie tarpukario Lietuvos dėstytojus iš Prancūzijos A. Prioult ir R. Schmittlein”

Kovo 16 d.: T. Venclovos knygos „Vilniaus vardai“ pristatymas

2005 metais R. Paknio leidyklos išleista Tomo Venclovos knyga „Vilniaus vardai“, kaip ir prieš tai pasirodęs rašytojo vadovas po Vilniaus miestą, sulaukė ypač didelio skaitytojų dėmesio. Po dvylikos metų pataisytoje ir trečdaliu papildytoje enciklopedijoje skaitytojai ras beveik aštuonis šimtus Vilniuje gyvenusių, šiam miestui dariusių poveikį ar tiesiog pėdsaką jame palikusių žmonių biografijų. Nors tai išties nemažas skaičius, autorius knygos įvade pabrėžia, kad, be abejonės, jis galėtų būti ir dar didesnis. Toliau skaityti „Kovo 16 d.: T. Venclovos knygos „Vilniaus vardai“ pristatymas”