Širdį palikęs Žemaičiuos
„Gimtoji Žemaitija visą gyvenimą Kaziui Varneliui (1917-2010) išliko pasaulio centru. K. Varnelis pasiekė daug: pripažintas dailininkas (bažnyčių interjerų architektas, vitražistas, tapytojas – moderniojo optinio meno kūrėjas), pedagogas (profesūra Čikagos meno institute), bibliofilas, muziejininkas“, – taip K. Varnelį laikraštyje „Žemaičių bibliofilas“ pristato doc. dr. Alma Braziūnienė. Anot jos, K. Varnelis, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs JAV, susigraudino, kai jam buvo įteiktas Petro Repšio sukurtas medalis su taikliais Sigito Gedos žodžiais „Širdį palikęs Žemaičiuos“.
Proginiame laikraščio numeryje, skirtame K. Varnelio 100-ųjų gimimo metinių sukakčiai, A. Braziūnienė cituoja pačios surinktus – tiksliau, po kruopelytę iš keliasdešimties garso juostų išrankiotus – šios išskirtinės asmenybės prisiminimus apie gimtuosius Alsėdžius. Vilniaus knygrišių gildijos narė Rūta Taukinaitė-Narbutienė apžvelgia K. Varnelio bibliotekos knygų įrišus, orientuodamasi į XIX-XXI a. įrišimus. Pasak žinovės, K. Varneliui rūpėjo tiek įrišo būklė, tiek autentiškumas (t. y., ar įrišimas yra originalus, iš meto, kai išspausdinta knyga). Simono Daukanto bibliofilų klubo, kuris ir leidžia laikraštį, pirmininkas Gintautas Černeckis proginiame numeryje prisimena plungiškių apsilankymus Kazio Varnelio ir kitų bibliofilų (Gerardo Bagdonavičiaus, Petro Jakšto) namuose.
Laikraštyje taip pat aptariamas Plungės Simono Daukanto bibliofilų klubo veiklos modelis, paliečiamos įvairios bibliofilijai svarbios temos. Svarbiausias „Žemaičių bibliofilo” tikslas – ugdyti jaunąjį Lietuvos bibliofilą, tęsti gilias ir turtingas Europos bibliofilijos tradicijas. Rengiant „Žemaičių bibliofilo” numerius plungiškiams bibliofilams talkina Martyno Mažvydo (Vilnius) bibliofilų klubas ir XXVII knygos mėgėjų draugija (Kaunas). Plačiau apie leidinį: http://www.spaudos.lt/Bibliofilas/Zemaiciu_bibliofilas.htm
Minėdami Gudų reikalų ministerijos įkūrimo 99-ąsias metines kviečiame į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vyriausiojo metodininko-tyrėjo dr. Tomaszo Błaszczako knygos „Baltarusiai Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m.“ (Białorusini w Republice Litewskiej 1918-1940. Białystok: Białoruskie Towarzystwo Historyczne, 2017) pristatymą. Dalyvaus knygos autorius, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis, istorikas dr. Tomas Balkelis (Lietuvos istorijos institutas), literatas ir fotografas Andrei Antonau.
Kokiais kvepalais kvepinosi Barbora Radvilaitė ir kiek auksinų kainavo jai gaminami gydomieji tepalai? Kokia buvo vidutinė Radvilų gyvenimo trukmė ir pagrindinė priežastis, lėmusi, kad 200 metų gyvavusi Radvilų giminė išnyko? Norinčius sužinoti atsakymus į šiuos intriguojančius klausimus, kaip, beje, išgirsti ir daug kitų detalių ir istorinių žinių iš kunigaikščių Radvilų gyvenimo kviečiame į gruodžio 4 d. 17.30 val. Valstybingumo erdvėje vyksiantį renginį – prof. dr. Raimondos Ragauskienės knygos „Mirties nugalėti nepavyko: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija (XV a. pab. – XVII a.) pristatymą.
Lapkričio 24 d., penktadienį, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje muziejuje, Kaune, vykusi išeivijos poetų Liūnės Sutemos ir Algimanto Mackaus jubiliejinėms sukaktims skirta konferencija „Nužemintųjų generacijos kodai“ subūrė gausų skaičių lietuvių diaspora besidominčių tyrėjų. Konferencijoje svarstyti Liūnės Sutemos ir Algimanto Mackaus kūrybos ir veiklos metmenys, iš naujo brėžtos žemininkų ir nužemintųjų generacijų ribos ir sąsajos, gilintasi į Liūnės Sutemos rašymo tradiciją ir išeivijos moterų poezijos slinktis šalia ir tarp „nužemintųjų“.
Konferencijoje su pranešimu „Liūnė Sutema ir Marius Katiliškis: (ne)kasdieniški liudijimai apie bendraminčius ir save“ dalyvavo ir mūsų skyriaus vyr. tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Savo pranešime ji pristatė mažai kam žinomą Maros ir Kazio Almenų sakytinės istorijos medžiagą „Maros ir Kazio Almenų surinkti pokalbiai, 1965–1977“, saugomą Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje (JAV). Tarp Almenų pakalbintųjų yra ir Zinaida Nagytė-Katiliškienė (Liūnė Sutema) ir Marius Katiliškis. 1965 metų birželio 14-ą ir liepos 23 dieną Kazio Almeno kalbinti sutuoktiniai dalijosi mintimis apie 1961 metais žuvusį Antaną Škėmą, 1964 metais žuvusį Algimantą Mackų ir tais pačiais metais netikėtai mirusį Julių Kaupą. Visi trys buvo Katiliškių pažįstami, o Mackaus ir Kaupo atveju – geri bičiuliai. Pokalbiuose gausu kasdieniškų ir nekasdieniškų detalių iš rašytojų (ne tik čia paminėtų) gyvenimo Vokietijoje ir Amerikoje. Ilgėliau sustojama ties Škėma – jo asmenybe ir kūryba. Būtent kalbėdami apie Škėmos kūrinius, Katiliškiai įvardija ir savo estetinius principus literatūroje. Užrašyti pokalbiai leidžia pažvelgti į Katiliškius ne tik kaip į kūrėjus, bet ir kaip į sutuoktinius, pajusti jų santykių dinamiką, pagarbą kito nuomonei, požiūrį į vienas kito kūrybą.