Autorius: LS

Skaitome Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų kūrybą

Gruodį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 3 a. pradėjo veikti nauja paroda. Didingoje erdvėje – prieš vitražą, aukštose lentynose abipus marmuro laiptų  –  eksponuojamos 1989-2015 m. Nacionaline kultūros ir meno premija pagerbtų prozininkų bei poetų knygos iš Nacionalinės bibliotekos fondų: nuo nedidelių pirmųjų knygelių iki rinktinių raštų tomų. Taip pat – rinkiniuose publikuota autorių kūryba, pasisakymai ir interviu, tekstai apie laureatus, skirtingi knygų leidimai bei vertimai į užsienio kalbas.

Parodoje „Skaitome Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų kūrybą“ rasite šių autorių knygas:

  1. Jonas Juškaitis (1989);
  2. Vytautas Bložė (1991);
  3. Bronius Radzevičius (1991);
  4. Kazys Bradūnas (1992);
  5. Sigitas Geda (1994);
  6. Jonas Strielkūnas (1996);
  7. Alfonsas Nyka-Niliūnas (1997);
  8. Juozas Erlickas (1997);
  9. Marcelijus Martinaitis (1998);
  10. Donaldas Kajokas (1999);
  11. Romualdas Granauskas (2000);
  12. Nijolė Miliauskaitė (2000);
  13. Tomas Venclova (2000);
  14. Leonardas Gutauskas (2001);
  15. Justinas Marcinkevičius (2001);
  16. Jonas Mikelinskas (2002);
  17. Kornelijus Platelis (2002);
  18. Antanas A. Jonynas (2003);
  19. Petras Dirgėla (2003);
  20. Bitė Vilimaitė (2003);
  21. Ona Baliukonė (2004);
  22. Sigitas Parulskis (2004);
  23. Juozas Aputis (2005);
  24. Jurga Ivanauskaitė (2005);
  25. Aidas Marčėnas (2005);
  26. Kęstutis Navakas (2006);
  27. Zinaida Nagytė-Katiliškienė (2007);
  28. Vanda Juknaitė (2008);
  29. Antanas Gailius (2008);
  30. Ramutė Skučaitė (2009);
  31. Icchokas Meras (2010);
  32. Rolandas Rastaukas (2010);
  33. Henrikas Algis Čigriejus (2011);
  34. Vladas Braziūnas (2013);
  35. Jakovas Grigorijus Kanovičius (2014);
  36. Giedra Radvilačiūtė (2015)

Apie apšviestūnus ir tamsūnus

Aptiko Arida Riaubienė

XIX a. antroje pusėje tautiškumo išsaugojimu emigracijoje rūpinosi turintys didesnį išsilavinimą, labiau apsišvietę žmonės. Katalikiškoje spaudoje jie buvo vadinami „apšviestūnais“.  Pateikiame ištrauką:

apsviestunai_didesnis

Jakštas, A. Lietuvei-apšviestunai Amerikoje ir jųjų užduotis. ŽLA, 1891, gruod. 1 (nr. 23), p. 177
http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=34999&biRecordId=4036

 

Pristatytas knygos „Jerzy Giedroyc“ lietuviškasis vertimas

dscf34072016 m. lapkričio 29 d. LNB Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja Giedrė Milerytė-Japertienė dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro organizuotame Magdalenos Grochowskos knygos „Jerzy Giedroyc“ lietuviško vertimo pristatymo renginyje. Susitikimas buvo skirtas žymaus politinio ir kultūros veikėjo Jerzy Giedroyco 110-osioms gimimo metinėms paminėti.

dscf3419

Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje vykusiame renginyje kalbėta apie Jerzy Giedroyc, kaip paskutinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilietį. Aptartas jo indėlis į lietuvių ir lenkų santykius. Renginyje taip pat dalyvavo knygos vertėjas Kazys Uscila, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro Mokslinių leidinių redakcijos vedėja Irena Stankevičienė ir VDU Politologijos katedros vedėjas Andžėjus Pukšto.

 

Lapkričio „Metų“ valanda bibliotekoje

bloguiVakar Nacionalinėje bibliotekoje žurnalo „Metai“ redaktorius Antanas Šimkus ir lapkričio numeryje tekstus publikavę autoriai pristatė naujausią šio mėnraščio numerį. Apmaudu, kad šaltojo sezono ypatumai pakoregavo renginio scenarijų,  – apsirgę neatvyko keli renginio dalyviai. Visgi klegesio – pokštų,  replikų ir spontaniškų posūkių bekalbant –  kūrybingų žmonių susitikime buvo apstu.

Rašytoja Gintarė Adomaitytė, teksto „Tiesiog gyventi“ autorė, rekomendavo kartais vietoj užsienio aplankyti atokesnes Lietuvos vietas,  išvykti kad ir 15 kilometrų nuo Vilniaus – ten atsiverianti visai kitokia, didžiųjų miestų gyventojams nepažįstama, gyvenimo realybė. Vertėja Birutė Jonuškaitė pristatė žydų kilmės lenkų rašytojos Hannos Krall kūrinį „Širdžių karalius ir vėl suka arklius“, kuriame lakonišku stiliumi, išvengiant slogios nuotaikos pasakojama apie Holokaustą. Regimantas Tamošaitis, kaip jam būdinga, didžiąją renginio dalį praleido su fotoaparatu rankose, o vėliau aptarė recenzijos žanro situaciją: anot jo, recenzentas turėtų būti „dantingas“ ir analitiškas, mokėti rašyti patraukliai, ne per daug akademiškai. „Metų“ žurnalas, anot jo, kaip tik ir atsiduria tarp akademinės ir populiariosios literatūros. Pats žurnalo redaktorius A. Šimkus pristatė bei paskaitė ištraukų iš numeryje publikuotų ištraukų iš Juozo Baltušio dienoraščio, kurį rašytojas leido skelbti tik praėjus 25 metams po jo mirties.

Apsilankykite Lietuvių rašytojų draugijos 70-mečiui skirtoje virtualioje parodoje

lnb_rasytojai_1121_504x504_001
Lietuvių ir anglų kalbomis parengta paroda „Lietuvių rašytojų draugija: septyni dešimtmečiai istorijos“ kviečia lietuvių išeivijai ir literatūrai svetur neabejingus skaitytojus ir tyrėjus pakeliauti šios organizacijos veiklos keliais. Toliau skaityti „Apsilankykite Lietuvių rašytojų draugijos 70-mečiui skirtoje virtualioje parodoje”

Prasidėjo Nacionalinės bibliotekos projekto „Pokalbiai apie emigraciją 2“ renginiai gimnazijose

4-11-17-lietuvos-vyciaiLapkričio 17 d. Utenos „Dauniškio“ ir Anykščių Jono Biliūno gimnazijose įvyko pirmieji Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos edukacinių renginių ciklo „Pokalbiai apie emigraciją 2“ renginiai moksleiviams – paskaitos apie lietuvių emigracijos istoriją. Gimnazistai turėjo galimybę išgirsti diasporos tyrimų ekspertų  – Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojų  dr. Giedriaus Janausko ir Arūno Antanaičio, taip pat užimančio Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus direktoriaus pareigas, pasakojimus. Toliau skaityti „Prasidėjo Nacionalinės bibliotekos projekto „Pokalbiai apie emigraciją 2“ renginiai gimnazijose”