Sužavėta gerumo šviesos

Epistolophilia2012 m. pabaigoje JAV Kongreso bibliotekoje ir Lietuvos ambasadoje Vašingtone buvo pristatoma Kanadoje gyvenančios lietuvių kilmės rašytojos Julijos Šukys knyga „Epistolophilia: writing the life of Ona Šimaitė“. Apie Oną Šimaitę – Vilniaus geto žydų gelbėtoją, Vilniaus universiteto bibliotekininkę, 1966 metais vieną iš pirmųjų lietuvių, pelniusių Pasaulio tautų teisuolės vardą – esame daug girdėję ir skaitę. O ką žinome apie ją, šios knygos autorę Juliją Šukys?

Kviečiame susipažinti su ja arčiau „Draugo“ puslapiuose >>>

Na, o knygą „Epistolophilia: writing the life of Ona Šimaitė“ galite rasti Lituanikos skyriaus fonde. (C angl.1/012)

Jolanta Matuzaitė

Meniniai sąmonės tyrinėjimai

Constraints-Freedom2012-tiems metams einant į pabaigą mus pasiekė dovanos iš už Atlanto. Tai Audriaus V. Plioplio surinkta ir padovanota Jungtinėse Amerikos Valstijose rengtų parodų medžiaga, renginių video įrašai. Naujai gautą kolekciją galima padalinti į dvi tematines dalis: prisiminimų apie Sibirą ir šiuolaikinio meno. Jau rašėme apie pirmąją kolekcijos dalį, o šiandien pristatysime likusius kompaktinius diskus, kurie turėtų būti įdomūs šiuolaikinio, konceptualaus meno mėgėjams bei mokslininkams.

Audrius V. Plioplys jau 35-erius metus yra tiek profesionalus dailininkas, tiek neurologas-neuromokslininkas. Menininko darbai yra neo-konceptualūs: tai metaforiškai pateikti mąstymo ir sąmonės tyrimai. Audrius Plioplys meno studiją transformavo į neurobiologijos tyrimų laboratoriją, tokiu būdu suliedamas neuromokslą su menu.  Toliau skaityti „Meniniai sąmonės tyrinėjimai“

Laiškai iš Sibiro

Jono Šepečio laiškai2012-tiems metams einant į pabaigą mus pasiekė dovanos iš už Atlanto. Tai Audriaus V. Plioplio surinkta ir padovanota Jungtinėse Amerikos Valstijose rengtų parodų medžiaga, renginių video įrašai. Naujai gautą kolekciją galima padalinti į dvi tematines dalis: prisiminimų apie Sibirą ir šiuolaikinio meno. Šiandien pristatome pirmąją.

Kompaktinių plokštelių rinkinyje žymiąją dalį užima parodos „Hope and Spirit“ (liet. viltis ir dvasia) medžiaga. Ši paroda dedikuota milijonams sovietinės okupacijos aukų. „Istorikų skaičiavimais Stalino genocido mašina nužudė 20 milijonų žmonių. O tie, kurie išgyveno tremimus, tai padarė tik dėl savo sielos stiprybės, valios jėgos ir begalinės vilties.“ – teigia parodos sumanytojas ir kuratorius Audrius V. Plioplys.

Nors Balzeco muziejuje surengta paroda „Hope and Spirit“ buvo eksponuojama 2011 birželio – 2012 balandžio mėnesiais, šiuolaikinių technologijų dėka galime vaikščioti tarp už vandenyno esančių sienų, gėrėdamiesi jos ekspozicija virtualiame ture.  Toliau skaityti „Laiškai iš Sibiro“

Su gimtadieniu, Rio!

Rio De Janeiro1565 m. kovo 1 d. portugalai įkūrė São Sebastião do Rio de Janeiro gyvenvietę. Rio de Žaneiras – antrasis pagal dydį Brazilijos miestas (6,02 mln. gyventojų, 2007 m.). Iki 1960 m. balandžio 21 d. jis buvo Brazilijos sostinė. Miestas žinomas savo paplūdimiais ir vienu seniausių Tižukos (Tijuca) nacionalinių parkų – jis laikomas didžiausiu urbanizuotoje teritorijoje esančiu pasaulio mišku – užima 33 km² plotą. Be abejonės, Rio de Žaneiras garsėja garsiausiu pasaulio karnavalu – jis rengiamas nuo 1641 m., trunka keturias dienas ir kasmet sutraukia apie milijoną žiūrovų. Miestą puošia milžiniška 38 metrų aukščio Kristaus skulptūra (Cristo Redentor; dizaino autorius Heitor da Silva Costa, skulptorius Paul Landowski), pastatyta 1931 m. ant Corcovado kalvos.

Mums Rio de Žaneiras – tai ir dar vienas pasaulio taškas, kuriame gyvena lietuviai. Šaltiniuose minimos pirmosios lietuvių šeimos, atvykusios 1892 m. Rio de Žaneiro lietuvių bendruomenė niekada nebuvo tokia gausi, kaip Sao Paulo, bet 1951 m. buvo priskaičiuojama 800 šeimų. Nors ir negausi, bendruomenė aktyviai reiškėsi Lietuvių sąjungos Brazilijoje, įkurtos 1931 m., veikloje. Kūrė ir savo draugijas: „Vilnis“, „Dainava“, „Ateitis“. Bendruomenė leido knygas, rengė radio laidas, parodas. Kūrybinga buvo ir lietuviškos parapijos veikla.

Besidomintiems daugiau informacijos Lituanikos fonde saugomuose leidiniuose:  Toliau skaityti „Su gimtadieniu, Rio!“

Knygų mugės dienoraštis. Paskutinioji dalis

Day of ShameKnygų mugės šeštadienio rytas visai nebuvo panašus į tingų beprasidedantį savaitgalį. Jau 11 val. leidyklos „Versus aureus“ ir VDU Lietuvių išeivijos instituto surengtoje diskusijoje buvo kviečiama kalbėti tema „Ar diasporos praeitis atskleidžia dabarties diasporos lemtį?“. Kalbėjusieji – literatūrologė prof. dr. Dalia Kuizinienė, menotyrininkė prof. dr. Rasa Žukienė, žurnalistas, filosofas dr. Mykolas Drunga, sociologė dr. Daiva Kuzmickaitė, moderuojami instituto vadovo prof. dr. Egidijaus Aleksandravičiaus siekė pristatyti ir įvertinti XX a. antrosios pusės lietuvių išeivių sukurto intelektinio kapitalo dydį ir jo integralumą atskirų šios dienos Lietuvos mokslo šakų tyrimų kontekste.

12 val. leidykla „Obuolys“ pristatė viešnią iš JAV Ellen Cassedy , kurios knygos „We are here: memories of the Lithuanian Holocaust“ lietuviškas vertimas „Mes esame čia. Atsiminimai apie holokaustą Lietuvoje“, ką tik publikuotas mūsų šalyje sulaukė nemažai diskusijų ir įvairių nuomonių bei vertinimų.  Toliau skaityti „Knygų mugės dienoraštis. Paskutinioji dalis“