Lietuviško maisto gaminimas ir papročių laikymasis svarbus daugeliui emigrantų. Aguonpienis, mielinės Kalėdų bandelės, šventinė mišrainė, Kūčių vakaro burtai susėdus prie stalo keliauja kartu su lietuviais į svečias šalis. Įsileisti ir kitos kultūros patiekalus dažnai priverčia svečioje šalyje gimę ir užaugę vaikai, tačiau pamatinės šeimos tradicijos išlieka.
Šiandien gimusių ir augusių emigracijoje identiteto klausimas yra pasikeitęs, o tapatinimasis su savo šaknimis yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Tačiau ryšys su savo gimtine, šaknimis palaikomas kitais įvairiais būdais: per tikėjimą, šokį, dainą, maistą.
Emigrantinėje spaudoje galima rasti įdomių kalėdinių patiekalų receptų. Siūlome ne tik perskaityti, bet ir pasigaminti!
„…gyvenimas trumpas, ir todėl noriu klausytis dainos ir pats savo gergždančiu balsu dainuoti ir tik tada, jei liks laiko, klausytis dainuoti nesugebančių begalinių abstrakčių išvedžiojimų apie „dainą kaip tekstą”.”
Gruodžio 4–6 dienomis Florencijoje, Italijoje, įvyko 5-oji tarptautinė organizacijos HERITY kultūros paveldo konferencija, kurios tema – „Paslaugos kultūrai: kokybės paieška“ (angl. Services for Culture: a visit of quality). Tris dienas vykusiame renginyje kultūros paveldo tyrimo, priežiūros bei vadybos ekspertai iš daugiau nei dešimties pasaulio šalių pristatė per keturias dešimtis pranešimų kultūros paveldo politikos tvarumo, kultūrinio, ekonominio bei fizinio pasiekiamumo, kultūros paveldo vadybos klausimais. 
Galbūt pradėjote mokytis anglų kalbos arba norite atnaujinti jos žinias? O gal užsiimate šios kalbos mokymu? Siūlome atkreipti dėmesį į Jennifer Bassett knygelę „Shirley Homes and the Lithuanian case“ iš „Oxford bookworms library“ serijos. Juk skaityti tekstą, kurio personažas – lietuvis, iškart žymiai įdomiau, ar ne? 
Johno Edmundo Armono gyvenimo peripetijos primena filmą. Geležinė uždanga padalino Armonų šeimą į dvi dalis: JAV gimęs tėvas Johnas Armonas su penkiamete dukra Donna spėjo iš Lietuvos pabėgti į JAV, o motiną Barbarą su mažuoju Johnu, JAV piliečiu, sovietinė okupacija nubloškė į Sibirą. Kad apsaugotų ir užtikrintų bent kiek geresnę ateitį, motina berniuką primokė sakyti, jog yra našlaitis. Taip Johnas tapo Ivanu, stalininės sistemos globotiniu, o sistema iš vaikų namų nuvedė į sovietinę kariuomenę. Kariuomenėje praleisti metai suveikė kaip didelis pliusas stojant į miškininkystės institutą, kuriame Johnas studijavo su aukštų partinių veikėjų vaikais.