Autorius: LS

Bronius Nainys: dirbti Lietuvai

bronius nainysBronius Nainys gimė 1920 metais lapkričio 15 dieną Grikpėdžiuose, Pašvitinio valsčiuje. 1939 m. baigė Linkuvos gimnaziją, 1943 m. – mechanikos inžineriją Vytauto Didžiojo universitete, vėliau mokslus tęsė Ilinojaus technologijos institute. B. Nainys – aktyvus Lietuvos antinacinio ir antitarybinio pasipriešinimo dalyvis 1940-1944 m. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1950 m. apsigyveno JAV. Aktyvus JAV lietuvių bendruomenės veikėjas. 1967-1970 m. JAV LB krašto valdybos pirmininkas, Mokslo ir kūrybos simpoziumų iniciatorius ir organizatorius. 1973-1978 m. ir 1992-1997 m. –  Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas. 1973-1978 m. ir 1981-1998 m. žurnalo „Pasaulio lietuvis“ vyriausiasis redaktorius. Buvęs „Pasaulio lietuvio“ redaktorius iki šiol aktyviai reiškiasi spaudoje, rašo kritinius straipsnius. B. Nainys apie darbą leidinyje:

„<…> tas redagavimo darbas man buvo labai sunkus, nes jį turėjau atlikti tik nuo savo tarnybos atliekamu laisvalaikiu, kurio dalis dar buvo skiriama ir kitiems PLB valdybos pirmininkui tenkantiems uždaviniams vykdyti, tačiau jaučiu, kad šį savo įsipareigojimą įvykdžiau, ir mano redagavimo metu Pasaulio Lietuvis nei bendradarbių, nei skaitytojų, nei rėmėjų nenuvylė. <…> O nuolat didėjantis bendradarbių ir prenumeratorių skaičius ir gausios aukos liudijo, kad Pasaulio Lietuvis savo uždavinį atlieka. O tai, kad ir sunkų darbą, darė jau ir maloniu“.

Pasaulio lietuvis, 1978, nr. 45, p. 1281 > http://www.epaveldas.lt/vbspi/biSerial.do?biRecordId=97436

Korespondentas Narimantas Noragas apie naująjį Respublikinės bibliotekos pastatą (1963 m.)

Knygų karalijoje Vilniuje
Publikacijos fragmentas

Švęsdami bibliotekos 95 metų sukaktį, kviečiame atsigręžti atgal ir žvilgtelti į laikus, kai Vilniuje skaitytojui duris atvėrė naujasis bibliotekos pastatas. 1963 metai žymi aukščiausią galios varžytuvių tarp JAV ir SSRS tašką. Gyvenimo sovietinėje Lietuvoje kasdienybė, žvelgiant per propagandos prizmę, buvo pilna to, kas geriausia, didingiausia, pirmiausia, našiausia ir moderniausia. Ne tik kolūkių melžėjos primelždavo daugiausia pieno, o kombainininkai nukuldavo daugiausia derliaus, bet ir Lietuvos TSR valstybinėje respublikinėje bibliotekoje viskas buvo moderniausia. Net šiandien kelia nuostabą elektrinė konvejerio akis, kuri pati surasdavo skaitytojui knygas!

Apie ką dar rašė JAV leisto komunistinio laikraščio Vilnis korespondentas Narimantas Noragas, kviečiame pasiskaityti jo publikacijoje. Publikaciją rasite čia: Vilnis

JAV lietuvių mokslininkas Algirdas Martynas Budreckis

vilniečių veikla išeivijoje

Algirdas Martynas Budreckis gimė 1937 metais lapkričio 13 dieną Nevarke, Niujorko valstijoje. Budreckis – žymus JAV lietuvių istorikas, visuomenės veikėjas, filosofijos daktaras. Mokslininkas 1963 m. baigė Rutgerso universitetą, kur įgijo filosofijos daktaro laipsnį. Nuo 1966 m. dirbo Pavergtųjų tautų seimo sekretoriate, žurnalo „Naujoji viltis“ vyr. redaktoriumi, Amerikos lietuvių tarybos, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (Rytų Lietuvos rezistencinio sąjūdžio atstovu). 1967–1970 m. JAV lietuvių bendruomenės tarybos narys. Išeivijos mokslininkas taip pat dirbo Laisvosios Europos radijuje, išvertė knygų apie lietuvių organizacijas Amerikoje, lietuves moteris.

Keletas mokslininko darbų, kurie yra aktualūs ir skaitomi ir šiandien:

Lietuvių sukilimas 1941 (angl. The Lithuanian National Revolt of 1941), 1968 m.
Lietuvos sovietinė okupacija ir aneksija (The Soviet Occupation and Annexation of Lithuania), 1968 m.
Lietuviai Amerikoje 1651-1975 (The Lithuanians in America 1651-1795), 1976 m.
Algirdas – senovės Lietuvos valstybininkas, jo veikla ir laikai, 1981 m.
Vilniečių veikla išeivijoje, 1995 m.
Susivienijimas Lietuvių Amerikoje: 90 metų istorija, l976 m.
Rytų Lietuva (redaktorius ir vienas iš autorių), 1980 m.

Kviečiame užsukti į Lituanikos skaityklą!

Lietuvių poezija persų kalba

Lietuviu poezija farsi_1 knyga_virselis
Šiuos eilėraščius iš anglų bei vokiečių kalbų vertė Ehteram Sadat Tavakoli ir Ali Abdollahi.

Nesunku pastebėti, kad susidomėjimas Lietuva, o ypač jos kultūra, auga ne tik Europoje, bet ir taip vadinamuose „egzotiškuose“ kraštuose. Štai tolimajame Irane išleista jau antroji lietuvių poezijos antologijos knyga persų kalba. Į pirmą lietuvių poezijos rinktinę „Handpicked Raspberries“, kuri yra Lituanikos skyriuje, pateko šie poetai: Kristijonas Donelaitis, Antanas Baranauskas, Antanas Strazdas, Maironis, Liudas Gira, Faustas Kirša, Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, Juozas Tysliava, Salomėja Nėris, Antanas Miškinis, Kazys Boruta, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Antanas Jonynas, Janina Degutytė, Alfonsas Maldonis, Justinas Marcinkevičius, Vytautas P.Bložė, Albinas Bernotas, Antanas Drilinga, Marcelijus Martinaitis, Judita Vaičiūnaitė, Tomas Venclova, Jonas Strielkūnas, Vyt Bakaitis, Sigitas Geda, Onė Baliukonė, Vidmantė Jasukaitytė, Nijolė Miliauskaitė, Kornelijus Platelis, Vladas Braziūnas, Antanas A.Jonynas, Donaldas Kajokas, Dovilė Zelčiūtė, Eugenijus Ališanka, Aidas Marčėnas, Sigitas Parulskis, Gintaras Grajauskas, Alvydas Šlepikas, Daiva Čepauskaitė, Neringa Abrutytė, Laurynas Katkus, Rimvydas Stankevičius, Donatas Petrošius, Agnė Žagrakalytė.

Iranas yra viena tų šalių, kuriose poezija nuo senų laikų mėgstama ir puoselėjama. Kiek yra pasakojusi lietuvių poezijos knygos vertėja iranietė Ehteram Sadat Tavakoli, jų šalyje yra daug įvairių klubų, poezijos skaitymai sutraukia didžiules auditorijas. Poetas pas juos yra labai gerbiamas žmogus. Iraniečiams artima mūsų ankstesnių kartų poetų romantiškoji poezija. Nei žuvėdra, nei žvaigždė: lietus, tik lietus (angl. Neither seagull nor star only rain) yra jau antra Irane 2012 m. išleista lietuvių poezijos rinktinė persų kalba. Antra knyga yra šiek tiek storesnė už pirmą. Į ją, be 45 poetų, kurių eilėraščiai buvo sudėti į pirmą rinktinę, įtraukta dar keletas šiuolaikinių poetų. Viena jų – Birutė Mar. Knygos pavadinimą Nei žuvėdra, nei žvaigždė: lietus, tik lietus leidėjai pasiskolino iš Donaldo Kajoko eilėraščio „Lietus“ eilučių. Viršelį kūrė Iliya Tahamtani, kurį vertėja E.S. Tavakoli įvardijo kaip vieną geriausių ir žymiausių menininkų Irane.  Toliau skaityti „Lietuvių poezija persų kalba”

Fluxus pokštai ir akibrokštai

Jurgis Mačiūnas (angl. George Maciunas, 1931 m. lapkričio 8 d. Kaune – 1978 m. gegužės 9 d. Bostone, JAV) – lietuvių kilmės menininkas, vienas iš Fluxus judėjimo pradininkų.
Šio judėjimo nariai atmetė tradicines aukštojo meno sistemas ir kūrė stebinantį antimeną, kuris apėmė viską – nuo fotografijos ir gatvės meno iki poezijos ir dramos. Amžininkai Jurgį Mačiūną prisimena kaip klouną ir humoristą, bet kartu ir kaip tikrą meno revoliucionierių. Kartu su Tristanu Tzara, André Bretonu, Marceliu Duchamp’u ir Johnu Cage’u Mačiūnas įsitvirtino kaip viena iš pripažintų varomųjų jėgų, kuri sukėlė šiuolaikinio meno perversmą.

Lituanikos skyriaus fonduose saugoma kolektyvinė studija „Mr. Fluxus“ (A(LK)6/009). Ši knyga  – pirmoji šios iškilios XX amžiaus meno pasaulio asmenybės biografija, atskleidžianti netradicinį, prieštaringą ir stebinantį genijų.

 

Vaikams skirti leidiniai išeivijoje

Jau pirmosiomis dienomis Vokietijos DP stovyklose, pradėjus organizuoti lietuviškas mokyklas, iškilo vaikiškų spaudinių klausimas. Skaitinių stokos klausimą buvo bandoma spręsti įvairiais būdais: nurašinėjant ir dauginant ištraukas iš vieno kito atsivežto leidinio, verčiant populiariųjų autorių pasakas.

1945 m. vasarą, dar tebesiorganizuojant stovykloms, išleisti eilėraščių rinkiniai: Vytės Nemunėlio „Tėvų nameliai“, Leonardo Žitkevičiaus „Nemunėlio šnekos“, Jono Kuzmickio „Vieversėlis“. Periodinėje spaudoje atsirado skiltys, skirtos mažiesiems. Tais pačiais metais išėjo ir pirmieji stovyklų laikraštėliai vaikams: „Mažųjų pasaulis“, „Mūsų balselis“, „Vieversėlis“, „Gimtinės žiburėliai“. 1946-1948 m. Detmond leistas periodinis leidinys „Saulutė“ (išėjo 30 numerių). Laikraštėlyje gausu piešinių, fotografijų, eilėraščių, įvairių pasakojimų apie Lietuvą. Šį leidinį galima pasklaidyti Epavelde. Toliau skaityti „Vaikams skirti leidiniai išeivijoje”