INGA VINČIŪNIENĖ: Sayakos Muratos knygos „Kombinio moteris“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas. I. Vinčiūnienę Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla apdovanos specialiu prizu už kūrybiškiausią šioje leidykloje išleistos knygos anotaciją. Sveikiname!


Knygos centre – Kombinis –  nedidelė maisto ir buities prekių parduotuvė Japonijoje, ir jame jau 18 metų dirbanti Keiko Furukura. Moteriai 36-eri metai, ji netekėjusi ir bevaikė, turinti išsilavinimą, tačiau visą savo gyvenimą pradirbusi vienintelėje darbovietėje – Kombinyje. Per ilgus metus Keiko „pergyveno“ nesuskaičiuojamą kiekį kolegų ir viršininkų. Ji neturi pomėgių ar susidomėjimo objektų, todėl yra tobula darbuotoja. Jei tik reikia, Keiko gali dirbti bet kada – ir per šventes, ir savaitgalį, net naktį. Ar minėjau, kad Kombinis dirba 24 h per parą?

Autorės knygų lentyna

Atrodytų, KAIP galima taip ilgai stovėti vietoje ir neturėti jokių ambicijų?! Greičiausiai Keiko yra nelaiminga, greičiausiai ji gyvenimo dugne ir tiesiog negali pakęsti savęs ir tos monotoniškos kasdienybės… Nustebsite, bet Keiko viskas gerai. Ji jaučiasi patogiai atlikdama rutinines užduotis. Jai patinka gyventi vienai ir dirbti Kombinyje. Keiko neturi jokių didesnių pomėgių. Tiesą, pasakius, darbas Kombinyje yra centrinė jos gyvenimo ašis. Ji jaučiasi realizuojanti save dėliodama prekes ir maloniai aptarnaudama klientus. KAS čia per absurdas? KAIP taip išvis gali būti!

To nesupranta nei Keiko šeima, nei aplinkiniai. Ne veltui jaunesnioji sesuo netgi išmoko Keiko pateisinti savo keistą gyvenimo būdą: „Negaliu keisti savo darbo, nes esu silpnos sveikatos“. Pati Keiko supranta, kad tiek ji, tiek jos gyvenimas yra kitokie, todėl stengiasi išvengti nepatogių situacijų, o jei reikia dėl šventos ramybės net pameluoti.

Visgi, kitoks žmogus yra nepatogus aplinkiniams. Gerieji žmonės siūlo pagalbą – gal supažindinti su vienišu vyriškiu? Gal padėti susirasti naują darbą? Ne? Jei atsisakai pagalbos, tai būk maloni, bent pateik logišką paaiškinimą. KODĖL renkiesi taip gyventi? KODĖL tau nesvarbu? KODĖL?

Pasakodama šią knygą, mintyse matau metalo spalvos Kombinį ir girdžiu kasos aparatų pypsėjimą. O kaip jūs reaguotumėte sutikę Keiko? Ar daug iškiltų klausimų KODĖL?



Anotuojama knyga: Sayaka Murata, Kombinio moteris, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022.

Kalba neredaguota.

Kazimiera PETKEVIČIŪTĖ: Lucios Berlin knygos „Namų tvarkytojos vadovas“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

Suaugusiųjų kategorija


Autorės knygų lentyna

Tai – ne vadovėlis, kaip tinkamai išsivalyti namus ar spintas. Ar kaip tapti tobula šeimininke. Ar gyvenimą pagaliau susitvarkyti.

Ši knyga netaps retritu, kuriam pasibaigus gyvensite laimingai ir sąmoningai. Ji – ne saviugdos kursas, kuris įtikins, kad galite tapti balerina, net jei esat pensijoj ir niekada nešokot. Tai ir ne kaučerio, kuris po savaitės žada teigimas transformacijas, išmintis.

Veikiau atvirkščiai. Nelengvi darbai. Šeima. Vaikai. Žalingi santykiai su vyrais. Viešosios skalbyklos. Vienatvė. Buitis. Alkoholizmas. Pasimetę ir meilės išsiilgę žmonės. Lyg ir nieko išskirtinio, išskyrus patį gyvenimą. Nes ir Lucia Berlin novelės itin autobiografiškos.  

O visgi. „Namų tvarkytojos vadovas“ – knyga, pilna mažų, nuoširdžių vilties blyksnių. Jie gali greit užgesti, bet atrodo gyvybiškai reikalingi. Lyg sėdėtum suverstam kambary apsunkusia širdim, bet atsistotum, prasivertum langą ir įsileistum vidun gaivaus pavasario oro. Ir akimirkai pasidarytų lengviau. Nuo to nepradėtum pasiutusiai tvarkytis nei kambario, nei gyvenimo. Bet ir pro langą šokti irgi nebesinorėtų.

„Namų tvarkytojos vadovas“ – knyga žmonėms, ieškantiems, kaip susitvarkyti save, ir žinantiems, kad ne visada viskas pavyksta.



Anotuojama knyga: Lucia Berlin, Namų tvarkytojos vadovas, iš anglų kalbos vertė Eglė Naujokaitytė, Vilnius: Kitos knygos, 2019.

Kalba neredaguota.

Elzė MĖLYNYTĖ (15 m.):  Jerome’o David’o Salinger’io knygos ,,Rugiuose prie bedugnės“ anotacija       

„Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

Jaunimo iki 19 metų kategorija


Autorės knygų lentyna

Ar kada nors svajojote nuvykti į Niujorką? Pasisupti žymiojoje karuselėje, pavaikštinėti šio miesto nacionaliniame parke, pajusti Didžiojo obuolio skonį, išvysti garsiojo Brodvėjaus miuziklą? Šias svajones jums padės išpildyti J. D. Selindžerio romanas ,,Rugiuose prie bedugnės‘‘. Kūrinys, devynis kartus bandytas uždrausti mokyklose, dažnai vadinamas žudikų mėgstamu romanu. Taip yra ne be reikalo. Ši knyga yra dažnai asocijuojama su žymaus atlikėjo J. Lenono nužudymu. Kūrinyje pasakojama trumpa jaunuolių maišto simboliu tapusio šešiolikmečio Holdeno Kolfildo kelionė namo į Niujorką, kurios metu jis patiria daug nuotykių ir tuo pačiu metu tarsi kovoja su pačiu savimi. Romano eilutėse susipina skausmas ir džiaugsmas, pyktis ir susitaikymas, meilė ir  neapykanta, džiaugsmas ir liūdesys. Laisvai liejasi alkoholis, rūksta cigaretės dūmai, tiesa virsta melu ir atvirkščiai. Neretai apie šią knygą žmonės kalba tokiais žodžiais: „negaliu pakęsti šio romano“, „neleiskite savo vaikams to skaityti“, „tragedija, tiesiog tragedija“, „tai yra pasityčiojimas iš tikros literatūros“. Tačiau ar tikrai taip yra? Į šį bei į tokius klausimus, kodėl suaugusieji dažnai meluoja vaikams, kur žiemą dingsta Niujorko centrinio parko antys, ką slepia, atrodo, idealus anglų kalbos mokytojas ponas Entonilis ir, žinoma, kaip susiklostys Holdeno Kolfildo kelionė bei tolimesnis gyvenimas, sužinosite tik perskaitę šį skandalingą kūrinį.



Anotuojama knyga: Jerome David Salinger, Rugiuose prie bedugnės, iš anglų kalbos vertė Povilas Gasiulis, Vilnius: Alma littera.

Kalba neredaguota.

Beatričė ALIŠAUSKAITĖ (15 m.): Christopher’io Paolini’o knygos ,,Eragonas“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

Jaunimo iki 19 metų kategorija

Anotacijos autorės knygų lentyna

              Apie knygos autorių

Paolinis vardu Kristoferis, penkiolikmetis jaunuolis,
Amerikoj gimęs, baigęs mokyklą, rašytoju tapo,
O devyniolikos jis pateko Guinesso knygon.
Labai pasisekęs jo kūrinys „Eragonas“ vadinas.
Ir kas gi galėjo žinot – jo darbas fantastika!
Nesnauski, skaitytojau, knygą tavo rankos teima
Ir nerki į josios gilumą! Nerealūs dalykai…Žinoki-
Slėnis snieguotas Paolinį įkvėpęs kūrybai.

               Apie knygą

Eragonas, penkiolikos metų, vaikštinėjo po kalnus,
Rado kiaušinį drakono, mėlyną akmenį,
Apsidžiaugęs Safyrą išvydo – radinys jo vertybė!
Greitai pajuto pavydą: kelią pastojo bjaurybės…
O kad galėtų tapt riteriu… šešėliai, elfai ir kitos būtybės,
Nesuminėsiu visų, veikėjui padėjo net kaimo išminčius…
Atskleis Eragonas jaunasis savo stiprybę –
Sumanyta gerai, knyga nuotykinė!



Anotuojama knyga: Christopher Paolini, Eragonas, iš anglų kalbos vertė Andrius Tapinas, Vilnius: Alma littera.


Kalba neredaguota.

Kamilė ANUŠAUSKAITĖ (17 m.): Mitch’o Albom’o knygos ,,Penki žmonės, laukiantys tavęs rojuje“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

Jaunimo iki 19 metų kategorija


Autorės knygų lentyna

     Ši žinomo amerikiečių rašytojo Mitch Albom knyga prikaustys dėmesį kiekvieno giliau mąstančio ar ieškančio atsakymų į klausimus: o kas laukia mūsų po mirties, ką sutiksime nukeliavę Anapilin? Ne veltui knyga priklauso ,,Keistosios kolekcijos“ serijai, nes kiekvienas suprasime, savaip interpretuosime, kodėl žemiškasis gyvenimas taip glaudžiai susijęs su pomirtiniu.

     Atrakcionų parko prižiūrėtojas, aštuoniasdešimt trejų metų Edis, atrodo, gyvena paprasto žmogaus gyvenimą. Nors gyvenime patyręs nemažai išbandymų (sudėtingų santykių su tėvu, kurie privertė nemažai kentėti, netgi pakeisti profesiją, ištvėręs karo baisumus, palaidojęs žmoną ir t.t.), išlieka pakankamai dvasiškai stiprus ir pareigingas žmogus.

     Tačiau vieną dieną sugenda vienas iš atrakcionų ir atsikabinęs vežimėlis krinta tiesiai ant mažos  mergaitės. Edis bando ją išgelbėti, bet, deja, žūsta pats kankinamas vienintelio klausimo: ar spėjo išgelbėti mažąją. Ir tada mes kartu su Edžiu patenkame į pomirtinį pasaulį. Senasis atrakcionų prižiūrėtojas sutinka penkis žmones, kurie laukia jo ten, rojuje, kad atskleistų visiems žinomas ir kartu neatrastas tiesas, kad kartais gali atimti gyvybę žmogui, visai to nežinodamas, kad artimas žmogus, pats daug kentėjęs žemėje, tiesiog nesugebėjo su sūnumi elgtis kitaip.

     Susitikimai rojuje su Mėlynuoju Žmogumi, kariuomenės kapitonu, atrakcionų parko įkūrėja, žmona Margareta ir dar vienu žmogumi atskleidžia daug netikėtų dalykų. Tačiau, kas tas penktasis žmogus? O gal ta pati mergaitė, kurios Edis nespėjo išgelbėti? Šiuos ir kitus ne mažiau intriguojančius dalykus  sužinosite perskaitę šią paslaptingą knygą, kuri privers susimąstyti ir galbūt iš naujo įvertinti kai kurias gyvenimo vertybes.



Anotuojama knyga: Mitch Albom, Penki žmonės, laukiantys tavęs rojuje, iš anglų kalbos vertė Jovita Liutkutė-Erichsmeier, Vilnius: Alma littera, 2004.

Kalba neredaguota.

LOTA RONJA (11 m.): Astridos Lindgren knygos „Emilis iš Lionebergos“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

Jaunimo iki 19 metų kategorija


Autorės knygų lentyna

Ar žinote, kad švedų rašytoją A. Lindgren žino viso pasaulio vaikai? Ar girdėjote, kad jos knygos išverstos į daugiau nei 95 kalbas? O ar žinote, kad Astrida su savo vaikais žaisdavo? Ji net laipiodavo su vaikais į medžius… Ar prisimenate jos nepaprastus knygų veikėjus – Pepę Ilgakojinę, Mažylį ir Karlsoną, Ronją, Rasmusą, Emilį iš Lionebergos ir dar daugiau veikėjų. Knygos herojus Emilis yra mano mėgstamiausias, todėl nutariau jam parašyti laišką.

EMILI,

Perskaičiau beveik visas rašytojos A. Lindgren knygas, susipažinau su daug knygos veikėjų. Jie visi nepaprasti, įdomūs, tačiau tu man įsimintiniausias. Kodėl? Apie tai ir parašysiu savo laiške.

Tau tik penkeri metai, bet jau daug kas laiko tave išdykusiu berniuku. Žinai, bet man ir toks tu  patinki. Mano mėgstamiausia rašytojos A. Lindgren knyga yra apie tave, Emili („Emilis iš Lionebergos“). O jau koks tu keistuolis, nes tavo rūbų spalva –  vien mėlyna: ir kepurė, kurią tu vadini kepurše, ir šortai, ir marškiniai! Prajuokinai, kad sugalvojai naują žodį – kepuršė. Nors ir aš kartais pasakau tokių žodžių, kad net tėvai kvatojasi…

Mes panašūs dar ir tuo, kad abu mėgstame gyvūnėlius. O koks tu išradingas, kokius gražius vardus jiems sugalvojai: arklys Lukas, višta šlubė Lota ir paršelis Knysliukas. Tu tikrai geras berniukas, nes juos globoji ir prižiūri. Man labai gaila, kad Lietuvoje yra tokių žmonių, kurie nemyli gyvūnėlių, net išmeta juos į gatvę…

Bet kai kurios tavo išdaigos man nelabai patiko. Ir ko tik tu neiškrėtei! Vieną kartą įkišai galvą į sriubos vazą, kitą kartą mirtinai išgąsdinai ponią Petrę bei įleidai varlę į priešpiečių kraitelę ir dar prikrėtei visokių išdaigų. Tą kartą skaitydama kvatojausi, bet pagalvojau… oi, būčiau gavusi pylos už tokias kvailystes.

Pagirsiu tave už tai, kad net malkinėje sėdėdamas drožinėji linksmus medinius žmogelius. Vadinasi, tu esi išradingas ir darbštus berniukas.

Baigdama laišką drąsiai tau pažadu, kad knygą apie tave pasiūlysiu perskaityti visiems draugams ir giminaičiams. Juk smagu, kai susidraugauji su  knygos veikėju – linksmuoliu ir šiek tiek padykusiu Emiliu ir dar labai ilgai jį prisimeni.

Ir dar. Primenu tau, kad Astrid Lindgren gimė 1907 m. lapkričio 14d. Vimbreryje, Švedijoje. Mirė 2002 m., sulaukusi 94 m. amžiaus. Jos mama Hanne Jonson, tėtis Samuel August Ericsson.

Po jos mirties Švedijos vyriausybė įsteigė A. Lindgren premiją. Tai didžiausias pasaulyje apdovanojimas vaikų ir jaunimo kūrėjams ir populiarintojams – jos dydis siekia 5.2 mln. Švedijos kronų.




Anotuojama knyga: Astrid Lindgren, Emilis iš Lionebergos, iš švedų kalbos vertė Eugenija Stravinskienė, Vilnius: Garnelis.

Kalba neredaguota.