LS – Puslapis 70 – Lituani(sti)ka

Baltijos sielos

Baltische zielen : lotgevallen in Estland, Letland en Litouwen / Jan Brokken. – Amsterdam : Atlas Contact, 2019. – 461 p.

Janas Brokkenas – Nyderlanduose puikiai žinomas autorius, parašęs knygų apie tolimus pasaulio kraštus. Nyderlandams geografiškai artimesnės Baltijos šalys ir Kaliningrado sritis (Rusija) pristatomos jo knygoje „Baltijos sielos“ („Baltische Zielen“), pirmą kartą išėjusioje 2010 m. Prieš kelerius metus Nyderlandų Karalystės ambasadorius Lietuvoje Bertas van der Lingenas šią knygą pavadino „regiono istorijos vadovėliu“. „J. Brokkeno tinklaraštyje perskaičiau, kad olandų turistai po Vilnių vaikšto nešini šiomis knygomis, taigi mūsų ambasados praktikanto paprašiau paruošti turistinį maršrutą. Jį galima parsisiųsti iš rašytojo ir leidyklos tinklalapių“, – pasakojo ambasadorius.[1]

Toliau skaityti

Rasų kapinės Vilniuje: istorija, menas, gamta

Parengė Vaclava Filipovič

Cmentarz Na Rossie w Wilnie : historia, sztuka, przyroda / pod redakcją Anny Sylwii Czyż i Bartłomieja Gutowskiego] ; [tłumaczenie: G. Barańska, M. Franczak]. – Warszawa : Narodowy Instytut Polskiego Dziedzictwa Kulturowego za Granicą Polonika ; Kraków : Towarzystwo Naukowe Societas Vistulana, 2019. – 606 p. : iliustr.. – Bibliogr., p. 580-588, ir išnašose. – Asmenvardžių r-klė: p. 589-606. – ISBN 978-83-66172-13-5

Knygoje pateikiama Rasų kapinių Vilniuje istorija, antkapių, laidojimo rūsių ir koplyčių, antkapinių epigrafijų meninės vertės vertinimai bei aptariama kapinių erdvės kompozicija su želdiniais. Kaip įžangoje pažymi Dorota Janiszewska-Jakubiak, straipsniai praturtinti daugeliu šiuolaikinių iliustracijų, papildyti iki šiol nežinoma archyvine medžiaga. Ši studija – tai tarsi Vilniaus Rasų metraštis, kartu parodantis simbolinę šios nekropolijos reikšmę. Lenkų ir lietuvių tyrinėtojų pastangų sujungimas aiškiai paliudija Rasų kapinių svarbą abiem tautoms ir sukuria harmoningą Rasų nekropolijos vaizdinį kaip Lenkijos ir Lietuvos kultūrinio paveldo liudijimą. Leidinys pristato dokumentavimo darbų, atliktų 2013-2016 m. Rasų kapinėse, rezultatus. Darbai buvo vykdomi Varšuvos Kardinolo Stefano Višinskio universiteto Meno istorijos institutui bendradarbiaujant su Lietuvos edukologijos universitetu pagal Nacionalinės humanistikos plėtros programos projektą. Studija yra šios veiklos rezultatas; greta antkapių katalogo, prieinamo internetu (http://rossa.sztuka.edu.pl), veikia ir paroda po atviru dangumi „Rasų kapinės. Vilniaus nekropolija”, finansuojama Nacionalinio Lenkijos kultūros paveldo užsienyje instituto POLONIKA bei pristatyta Lenkijoje ir Lietuvoje 2018-2019 m.

Publikacija išleista lenkų ir lietuvių kalbomis. Lietuviškoji knygos elektroninė versija prieinama čia: https://polonika.pl/upload/2019/inne/ROSSA_LITEWSKA.pdf

Siuvimo sistema „Danutė“, sukurta Buenos Aires mieste

Pastebėjo Deimantė Žukauskienė

*Profesorė* **Danutė Šumilaitė-Gilvydienė**

Buenos Aires mieste profesorė Danutė Šumilaitė-Gilvydienė 1953 m. išrado lengvą ir modernišką moterų rūbų sukirpimo ir pasiuvimo sistemą pavadintą grynai lietuviškų savo vardu „Danutė“. Šios naujos sistemos yra parašyta knyga ir Argentinos Švietimo ministerijoje patvirtinta, sutelktos teisės mokinti mokines ir išduoti diplomus „Danutės“ vardu.
Danutė Gilvydienė savo namuose turi įsteigusi Modisčių institutą, kurį lanko nemažas skaičius mokinių. Mokinėms pabaigus kursą pati Direktora D. Gilvydienė išduoda diplomą, kuris suteikia teisės naujoms profesorėms atidaryti savo akademijas ir mokinti mokines. Nemažai yra baigusių ir lietuvaičių šį minėtą kursą ir gavusių tam tikslui diplomus pagal Argentinos veikiančius įstatymus.

Lietuviai Argentinoje : 1918-1968 Lietuvos laisvės kovos metai / [paruošė ir redagavo Jonas Papečkys]. – Rosario : Rosario lietuvių bendruomenės leidinys, 1968. P. 151

Besklaidant naują „Žemaičių bibliofilo“ numerį

2019-ųjų pabaigoje mus pasiekė naujas Simono Daukanto bibliofilų klubo laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ numeris (Nr. 9). „Trisdešimt penktus metus Plungės Simono Daukanto bibliofilų klubas verčia bibliofilijos ir knygos kultūros vagą Žemaitijoje. Tai viena iš trijų (Vilniaus Martyno Mažvydo bibliofilų klubas, XXVII knygos mėgėjų draugija) bibliofilų organizacijų, šiuo metu veikiančių Lietuvoje. Sutelkęs bendraminčius, Simono Daukanto bibliofilų klubas rengia konferencijas „Žemaičių knyga“, knygų parodas, skaitytojų konkursus, viktorinas, susitikimus su knygos žmonėmis, leidžia laikraštį“, – taip klubas pristatomas „Redakcijos žodyje“.

Toliau skaityti

Argentinos lietuvių laikraštis „Laikas“: stovėti Dievo ir Tėvynės sargyboje

Parengė Deimantė Žukauskienė

Pirmąją lietuvių spaustuvę Argentinoje 1913 m. atidarė Juozas Pauga. Savo spaustuvėje jis išspausdino lietuvių liaudies dainyną, paties parengtą „Lietuvos istoriją“ (Historia antiqua de los Lithuanos), lietuvių bei ispanų kalbos žodynų ir vadovėlių.

Pirmasis lietuviškas periodinis leidinys Argentinoje pasirodė 1917 m. Tai buvo lietuvių emigrantų reikalams skirtas laikraštis „Žvaigždutė“, kurį redagavo Jonas Padvalskis. Vėliau pasirodė ir kitų leidinių: mėnesinis laikraštis „Argentinos lietuvių balsas“ (iki 1930 m. „Balsas“), leistas 1927–2001 m., savaitraštis „Argentinos naujienos“ (nuo 1930 m. „Pietų Amerikos naujienos“), leistas 1929–1931 m., „Darbininkų tiesa“, 1929–1938 m. ir kt.

Apie XX a. 4-tą dešimtmetį lietuvių organizacijos pradėjo leisti ir daugiau periodinių leidinių, kuriuose išryškėjo leidėjų pažiūros bei įsitikinimai. Argentinos lietuvių spauda siekė prisidėti prie lietuvių bendruomenės Argentinoje formavimosi ir tautinio identiteto išsaugojimo bei puoselėjimo.

Lietuviai Argentinoje: 1918-1968 Lietuvos laisvės kovos metai / [paruošė ir redagavo Jonas Papečkys]. – Rosario : Rosario lietuvių bendruomenės leidinys, 1968, p. 110.

Toliau skaityti

Laikraštis „Draugas“ apdovanotas už viso gyvenimo nuopelnus

Laikraščiui „Draugas“ skirtą apdovanojimą priėmė dabartinė vyriausioji redaktorė **Ramunė Lapas** (nuotraukoje antra iš dešinės), priedo „Kultūra“ redaktorė **Renata Šerelytė–Mendeikienė** (pirma dešinėje), buvusi vyriausioji redaktorė **Dalia Cidzikaitė** (antra iš kairės) ir žurnalistas **Vitalius Zaikauskas** (pirmas kairėje).

Gruodžio 27 dieną Prezidentūroje įteikti „Globalios Lietuvos apdovanojimai 2019“. Apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus gavo Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojams puikiai žinomas laikraštis „Draugas“ (JAV), šiemet švenčiantis 110 metų (!!!) nepertraukiamos veiklos sukaktį.

„Draugas“ buvo bene populiariausias laikraštis senojoje Lituanikos skaitykloje, per rekonstrukciją veikusioje Nacionalinės bibliotekos priestate (į šią skaityklą lankytojai ateidavo užsienyje išleistų, tačiau su Lietuva vienaip ar kitaip susijusių knygų bei periodikos); nauji tuometinio Lituanikos skyriaus darbuotojai pirmiausia sužinodavo „Draugo“ komplektų saugojimo vietą fonde (jie, žinoma, buvo sukrauti patogiai – netoli įėjimo). Laikraštyje laiks nuo laiko publikuojami ir Lituanistikos skyriaus darbuotojų tekstai. – Šiemet knygų recenzijas „Draugo“ priede „Kultūra“ aktyviai skelbė lituanistė Deimantė Žukauskienė.

Senesni laikraščio numeriai suskaitmeninti ir prieinami čia : http://www.draugas.org/rodykle-index/ Naujesnius kviečiame pasklaidyti Nacionalinėje bibliotekoje!