Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
„Katinas žaidžiantis saulės zuikučiais / Spindi saulėje / Šermukšniai apsitraukę šerkšnu“, – savo „ne haiku“ rašo mūsų kolegė, Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotoja Deimantė Žukauskienė. 📇☕️Jos eilės publikuojamos kultūros ir meno žurnale „Durys“ (2019, Nr. 9). Žurnalą su Deimantės kūryba (p. 51–52) rasite: https://durys.diena.lt/zurnalas
Parengė Vaclava Filipovič
Rodziny szlacheckie na Litwie w XIX wieku : powiaty lidzki, oszmiański i wileński / Czesław Malewski. – Warszawa : Instytut Historii PAN, 2016. – 958 p., [1] žml. lap. : lent. + 1 opt. diskas (CD-ROM)
Santr. angl.. – Bibliogr.: p. 888-956
ISBN 978-83-63352-75-2
2016 m. Varšuvoje išleista pirmojo Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos pirmininko Česlovo Malevskio monografija „XIX a. Lietuvos bajorų giminės“ – reikšmingas įvykis Lietuvos ir Lenkijos genealogijos tyrinėjimuose ir istoriografijoje. Tai išsamaus enciklopedinio pobūdžio genealoginis žinynas, kuriame panaudota itin gausi ir iki šiol mažai šiuo aspektu į mokslinę apyvartą įvesta didžiulės apimties istorinių šaltinių bazė. Tai – lyg savotiškas turistinis vadovas po tuometinės Vilniaus gubernijos pietinę dalį. kuriuo lengvai gali naudotis ir nemokantys lenkų kalbos. Pagrindinis dėmesys šiame darbe skirtas žemėvaldai, ekonominės bajorijos padėties kaitai ir XIX a. bajorijos žemės nuosavybės geografijai.
Toliau skaityti „Gilyn į istoriją”Parengė Dalia Cidzikaitė
Australijos lietuvė Kristina Dryža verslo ir vadybos pasaulyje labiau žinoma kaip viena įtakingiausių pasaulio futurologių ir verslo konsultančių, dirbusi su tokiomis kompanijomis kaip „Virgin Group“, „Microsoft“, „British Sky Broadcating“, o ne kaip rašytoja. Pasak jos, daugelis žmonių iki šiol nežino, kad ji yra ir 2014 metais išėjusio romano „Grace and the Wind“ („Greisė ir Vėjas“) autorė. Iki šiol Lietuvoje lankiusis tik kaip privatus asmuo, šių metų gegužę surengtame Pirmajame pasaulio lietuvių rašytojų kongrese K. Dryža dalyvavo kaip rašytoja. Pakalbinome ją apie rašytojo amatą, pirmąją knygą ir būsimus kūrybinius planus.
– Kaip tapote rašytoja?
– Dar būdama paauglė mėgau rašyti. Daugiausia rašiau dienoraštį, kurį slėpiau nuo smalsių tėvų akių. Nelabai mėgau rašto darbus mokykloje ar esė užduotis universitete. Nemėgau rašyti, norėdama pasirodyti, ką nors įrodyti ar parodyti, t. y., nedariau to dėl rezultatų. Man kur kas labiau patiko rašyti kalėdinius pačios kurtus atvirukus ir gimtadienio sveikinimus draugams bei dalytis savo kelionių užsienyje įspūdžiais atvirlaiškiuose dar tais priešinternetiniais laikais, kai atvirlaiškiai buvo madingi.
– Save laikote Australijos rašytoja, lietuvių kilmės rašytoja ar tiesiog rašytoja? O gal toks įsivardijimas priklauso nuo aplinkybių?
– Aš taip ilgai buvau žinoma kaip futurologė, kad praėjo nemažai laiko, kol pradėjau save vadinti rašytoja. Daugelis žmonių iki šiol nežino, jog esu rašytoja, todėl dauguma mane kalbinančių žurnalistų man vis užduoda klausimus apie būsimas tendencijas versle. Jiems ateitis įdomesnė tema! Visada save laikiau lietuve. Lankiau lietuvišką šeštadieninę mokyklą Adelaidėje, kur mokiausi lietuvių kalbos, tradicinių lietuvių liaudies šokių ir dainų, dalyvavau skautų ir sporto organizacijose.
Toliau skaityti „Rašytoją Kristiną Dryžą į Lietuvą sugrįžti traukia jos gamta ir žaluma”Knygas atrinko Vaclava Filipovič
Przedwojenne Wilno : najpiękniejsze fotografie / Jolanta B. Kucharska. – Warszawa : Wydawnictwo RM, 2013. – 101, [3] p. : fotogr. – ISBN 978-83-7773-052-2
Knygoje pateikiamos profesionalų ir mėgėjų nuotraukos, kurios veda mus į nostalgišką kelionę po XIX–XX a. sandūros ir tarpukario Vilnių. Daugiau apie knygą (lenkų k.) ir kelios nuotraukos iš jos: https://culture.pl/pl/dzielo/jolanta-b-kucharska-przedwojenne-wilno-najpiekniejsze-fotografie
Parengė Deimantė Žukauskienė
Venesuelos lietuvių žurnalas „Tėvų kelias“ skelbia literatūrinį konkursą jaunimui. Konkurso tikslas – skatinti jaunimą rašyti ir kalbėti gimtąją lietuvių kalba. „Kad pagelbėti tėvams išlaikyti savo vaikuose gimtąjį žodį ir raštą“. Tekste raginama nepamiršti savo lietuviškų šaknų. Simboliška, jog konkursas sutampa su lietuvių kalbai ypač svarbiu įvykiu – spaudos atgavimo sukaktimi. Skelbime kviečiama dalintis prisiminimais, eilėraščiais, vertimais, proza apie gyvenimą Lietuvoje, Vokietijoje, Venesueloje. Kūrybos vertinimo komisija – Venesuelos lietuvių bendruomenės kultūros veikėjai bei rašytojai. Žurnalo bendraautoriai skaitytojus skatina prisidėti: vaikus rašyti, o bendruomenės narius finansiškai paremti konkursą. Numatomi piniginiai prizai: pradinių klasių mokiniams 20, 15, 10 bolivarų, o aukštesnių klasių mokiniai bus apdovanoti 30, 25, 20 bolivarų piniginiu prizu.
Visi dalyvaujantieji konkurse gaus nemokamai du egzempliorius „Tėvų kelio“, kad galėtų turėti sau atminčiai ir padovanoti savo prieteliui.
Tėvų kelias, 1955, Nr. 1(63) (sausis-kovas). P. 1211.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skaitytojai ir svečiai kviečiami aplankyti nuo rugsėjo 23 d. Valstybingumo erdvėje eksponuojamą parodą, supažindinančią su Kanados lietuvių bendruomene (KLB) ir per 67-erius metus jos nuveiktais politiniais, kultūriniais, švietimo ir kitais darbais. Parodos rengėjai – Kanados lietuvių muziejus-archyvas ir Kanados lietuvių bendruomenė.
Toliau skaityti „Rugsėjo 23 d. – spalio 31 d.: paroda „Kanados lietuvių bendruomenė“ Valstybingumo erdvėje”