Asmenybės – Puslapis 49

Šokių grupės, kuri vadovaujasi šūkiu „Kaip mokam, taip šokam“, vadovė

Parengė Dalia Cidzikaitė

Nijolė Pupienė su „Lėtūno“ šokėjais.
*„Lėtūno“ vedėja Nijolė Pupienė* [fotoalbumas], Chicago, 2017.

Visą savo gyvenimą paskyrusi lietuviškam tautiniam šokiui, JAV lietuvė Nijolė Pupienė iki šiol keliasi šeštadienio rytą ir važiuoja tautinio šokio žingsnelių mokyti Čikagos lituanistinės mokyklos mokinių. „Gal jau reikėtų baigti, – atviravo Nijolė 2017 metų rudenį Čikagoje, – bet va, prieš kiekvieną rugsėjį vis ima ir prikalbina dar vienus metus padirbėti.“

Nijolę mėgsta ne tik jaunimas, bet ir senimas. Nuo 1970-ųjų pradžios ji vadovauja Čikagos senjorų lietuviškų tautinių šokių grupei „Lėtūnas“. Su šia grupe Nijolė atšoko beveik visas Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventes – nuo 1976 iki 2016 metų. Tris kartus – 1994, 1998 ir 2003 metais – „Lėtūnas“ šoko ir Lietuvos šokių šventėje Vilniuje. Toliau skaityti „Šokių grupės, kuri vadovaujasi šūkiu „Kaip mokam, taip šokam“, vadovė”

Kovo 20 d.: paskaita apie tarpukario Lietuvos dėstytojus iš Prancūzijos A. Prioult ir R. Schmittlein

Kovo 20-ąją, Tarptautinę frankofonijos dieną, paminėsime prisimindami tarpukario Lietuvos dėstytojus iš Prancūzijos Albert Prioult ir Raymond Schmittlein. Tiek A. Prioult, tiek R. Schmittlein dėstė prancūzų filologijos dalykus Vytauto Didžiojo universitete, vienintelėje tuometės Lietuvos aukštojoje mokykloje. Paskaitoje prancūzų biografijos ir nuopelnai mūsų šaliai atskleidžiami per medžiagą iš Nacionalinės bibliotekos fondų – Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma gausi A. Prioult kolekcija. R. Schmittlein pėdsakus galima atsekti per knygas: jis rengė prancūzų kalbos vadovėlius „Douce France“ mokykloms, rašė apie Lietuvą ir Baltijos šalis, prancūzų ir lietuvių istorinius santykius. Toliau skaityti „Kovo 20 d.: paskaita apie tarpukario Lietuvos dėstytojus iš Prancūzijos A. Prioult ir R. Schmittlein”

1965-ųjų vasara pas Katiliškius

2017-ųjų lapkritį Kaune vykusioje Algimanto Mackaus ir Liūnės Sutemos sukaktims paminėti skirtoje konferencijoje „Nužemintųjų generacijos kodai“ dr. Dalia Cidzikaitė pristatė nedaug kam žinomus archyvus – sakytinės istorijos medžiagą „Maros ir Kazio Almenų surinkti pokalbiai, 1965–1977“, saugomą Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje (JAV).

12 metų, nuo 1965 m. birželio iki 1977 m. lapkričio, M. ir K. Almenai įrašinėjo pokalbius su žinomesniais JAV lietuviais, dažniausiai DP emigracinės bangos atstovais. Dukart 1965 m. vasarą, birželio 14-ąją ir liepos 23-iąją, K. Almenas viešėjo pas Katiliškius. K. Almeno pokalbiai su M. Katiliškiu ir Liūnės Sutemos pseudonimu rašiusia Zinaida Nagyte-Katiliškiene – neformalūs, tai vienas kitą neblogai pažįstančių žmonių pasikalbėjimai rimtomis ir kasdienėmis temomis. Kalbama pernelyg nesilaikant K. Almeno pasiūlytos teminės linijos, vis nuklystant į praeitį Lietuvoje, Vokietijoje ir Amerikoje, dažnai minimi trys neseniai Anapilin išėję rašytojai – Antanas Škėma (1910–1961), Julius Kaupas (1920–1964) ir Algimantas Mackus (1932–1964).

D. Cidzikaitės atrinktos pokalbių atkarpos publikuojamos „Literatūroje ir mene“ >>

Iš spaustuvės atkeliavo prof. Vytauto Landsbergio knyga

Naujutėlė profesoriaus Vytauto Landsbergio knyga pagaliau guli ant stalo!

„Ši knygelė susirinko pati, reikėjo tik ją sušukuoti ir paskelbti“, – teigė profesorius, kalbėdamas apie „Iš signatarų balkono ir kitur : Vasario 16-oji 1989–2017“. Knygą išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Už paramą leidybai biblioteka dėkoja Rokiškio rajone įsikūrusiam Ilzenbergo dvarui.

Knygos sutiktuvės vyks jau poryt, jubiliejinės Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse. Laukiame jūsų vasario 15 d. 19 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje, II a.

Plačiau apie naująją knygą bei renginį: http://bit.ly/2slJJwI

Prof. Vytauto Landsbergio asmeninės bibliotekos dokumentai perduodami Nacionalinei bibliotekai

Spalio 11 d., 11 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje duris atvers Valstybingumo centras. Renginyje bus pristatoma pirmoji Vytauto Landsbergio ir Gražinos Ručytės-Landsbergienės Nacionalinei bibliotekai dovanotų dokumentų kolekcijos dalis ir Lietuvos Respublikos Seimo parengta paroda, skirta Laisvės premijos laureatui Vytautui Landsbergiui. Daugiau apie renginį >>

Birutė Ciplijauskaitė: aistra kalboms ir mokslininkės gyvenimas

Gabrielė Gedo

,,Dvidešimt dviejų kalbų išmanymas parodo svarbą, tikrą šios puikios ir nepamirštamos moters svarbą“, – taip baigiasi Ispanijos laikraščio ,,El país“ pranešimas, kad birželį mirė išeivijos lietuvė Birutė Ciplijauskaitė.

Ciplijauskaitė, pasaulinio lygio ispanų literatūros specialistė, gimė Kaune 1929 m. Su mama ir seserimis pabėgo į Vokietiją per Antrąjį pasaulinį karą. (Jos tėvas jau buvo miręs prieš metus, kai jai tebuvo 13 ar 14 metų.) Vokietijoje Ciplijauskaitei teko dirbti ginklų fabrike iki pat karo pabaigos. Po karo mokėsi Tiubingeno lietuvių gimnazijoje, kurioje Alfonsas Nyka-Niliūnas buvo vienas iš jos mokytojų. Jis, kaip kiti Ciplijauskaitės mokytojai, pastebėjo, kokia gabi mokinė ji buvo, ypač kalbų srityje. Paskui studijavo Tiubingeno vertėjų aukštojoje mokykloje, kur išmoko prancūzų kalbą. 1949 m. Ciplijauskaitei teko su seserimi keliauti į Kanadą, kur ji dirbo tarnaite. Po vienerių metų, išmokusi anglų kalbą ir laimėjusi konkursą, tapo sekretore. Tuo metu ji taip pat tęsė savo studijas Monrealio universitete. Dar Lietuvoje Ciplijauskaitei labai gerai sekėsi muzika, tad svarstė, ar ją ir studijuoti, bet pagaliau nutarė tęsti kalbų studijas. Vėliau, keliaudama po Prancūziją, užsuko į Ispaniją paklausyti kelių paskaitų. Ten susižavėjo ispanų kalba, literatūra ir kultūra. Persikrausčiusi į JAV 1957 m., Ciplijauskaitė parašė ir apgynė ispanų literatūros disertaciją tuometinių poetų vienišumo tema Bryn Mawr College ir pradėjo dėstyti ispanų literatūrą Madisono universitete, kur ji tapo profesore (,,full professor“) ir pasiliko daugeliui metų. Po penkerių metų profesorės vietoje ji tapo pirmąja moterimi, kuriai buvo suteiktas universiteto prestižinis John Bascom įvertinimas. Skaitė paskaitas tiek kituose JAV universitetuose, tiek visame pasaulyje. Toliau skaityti „Birutė Ciplijauskaitė: aistra kalboms ir mokslininkės gyvenimas”