Kazys Jurgis Bėkšta (portug. Casimiro Beksta) gimė 1924 m. gegužės 22 d. Klaipėdoje. Bėkšta – kunigas salezietis, misionierius, etnografas.
1944 m. per karą pasitraukė į Vokietiją. 1946 m. įstojo į Lietuvių kunigų seminariją Aichštete. Ten studijavo filosofiją Aichšteto aukštojoje teologijos mokykloje. 1950 m. atvyko į Braziliją. 1956 m. baigė Pijaus XI popiežiškąjį teologijos institutą ir įšventintas kunigu. 1957–1968 m. misionierius Amazonės valstijos indėnų gentyse. 1968–1972 m. dirbo Amazonės vyskupų konferencijoje, rūpinosi indėnų sielovada, išvertė Evangeliją į tukanų kalbą. 1972–1999 m. Manauso arkivyskupijos dvasinėje seminarijoje dėstė kultūros antropologiją ir lingvistiką. Rinko tukanų genties folklorą, parengė jų mitų ir legendų rinkinį. 1957 m. Įkūrė Manauso indėnų kultūros muziejų. Prisidėjo prie Erlan Souza ir Fernanda Bizarria dokumentinio filmo Remições do Rio Negro (2011 m.) kūrimo.
Į Amazonės indėnų gyvavimo istoriją įsilieję lietuviai misionieriai, apie kuriuos rašo kunigas Antanas Saulaitis knygoje „Trys dešimtmečiai Pietų Amerikoje“. Knygoje aprašyti misionieriai – tai kunigas ir daktaras Ferdinandas Aleksandras Bendoraitis, vienuolė sesuo Ksavera Emilija Šakėnaitė, daktaras Vytas Kiaušas, sesuo Liucija Maziliauskaitė. Daugiau apie juos straipsnyje: http://www.bernardinai.lt/index.php/straipsnis/2011-10-15-rasa-baskiene-esame-gime-kad-myletume-dieva-ir-artima/70494
Mykolas Jurgis Drunga gimė 1948 m. balandžio 20 d. Tiubingene. Drunga žinomas JAV lietuvių ir Lietuvos žurnalistas, visuomenės veikėjas. Sunku būtų išvardyti visus šio energingo žmogaus veiklos barus, tačiau keletą svarbesnių galima išskirti.
Unė Babickaitė – viena ryškiausių ir spalvingiausių praėjusio šimtmečio lietuvių teatro asmenybių, aktorė ir režisierė, vaidinusi Holivudo filmuose, Niujorko, Vašingtono ir Paryžiaus scenose. 1930–1932 m. Paryžiuje Unės rašytas dienoraštis, kupinas subtilios ironijos. Jame atsiskleidžia juokingas ir efemeriškas, negailestingas ir kartu magiškas teatro pasaulis. Dienoraštyje daug kalbama apie aktorystės prigimtį, žmogaus ir kaukės (visuomenėje bei scenoje) paradoksą: kaukė, kuri reikalinga visuomenėje, kad išsaugotum individualumą, ir – kaukė scenoje, leidžianti atsiverti, tapti savimi. 
Praėjusių metų pabaigoje pasirodė Petro Palilionio knyga „Metai Tamsčiuko atokaitoj”. Ši rašytojo skaitytinė drama yra apie rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir pedagogo Antano Kasperavičiaus gyvenimų sampynas pagal laiškus, rastus Pabuojų kaimo sodyboje. Į P. Palilionio rankas atsitiktinai pateko trisdešimt Kasperavičiaus laiškų, rašytų savo globėjai. Šie laiškai galėjo pražūti, jeigu nebūtų rasti kūrinio autoriaus gimtojo kaimo griaunamoje kaimynų sodyboje.
Kanadoje gimusi, bet Niujorke dirbanti madų kūrėja Romona Keveža visai neseniai įkūrė pirmąjį autorinį drabužių saloną prašmatniame One Rockefeller Plaza, Manhetene. Romonos pavardė gerai žinoma mados pasaulyje, tačiau nedaugelis žino, kad šiandien garsi kūrėja Ontario provincijoje, Kanadoje augo kaip Ramutė Siminkevičiūtė. Dizainerė, norėdama išskirti iš kitų, savo vardą pradėjo rašyti su dviem „o“ raidėmis – Romona. Iš tėvo Vyto Siminkevičiaus paveldėtą pavardę Romona pasikeitė į lengviau ištariamą motinos mergautinę – Kevėžaitė, tačiau ją sutrumpino ir tapo Keveža.
Alfonsas Čapanis – lietuvių kilmės JAV psichologas, ergonomikos pradininkas. A. Čapanis gimė 1917 m. kovo 17 d. Meridene, Konektikuto valstijoje. 1943 m. baigė Jeilio universitetą. Nuo 1946 iki 1982 m. dėstė psichologiją ir pramonės inžineriją J. Hopkinso universitete. Mokslininkas priklausė Žmogiškųjų veiksnių ir ergonomikos draugijai, o taip pat buvo Inžinerinės psichologijos ir Tarptautinės ergonomikos asociacijų prezidentas. Vienas pirmųjų pradėjo tyrinėti sistemą žmogus – mašina. Tyrimai turėjo įtakos inžinerinės psichologijos formavimuisi. 1949 m. išleido pirmąjį ergonomikos vadovėlį „Taikomoji eksperimentinė psichologija: Žmogiškieji veiksniai technikos projektuose“ (Applied Experimental Psychology: Human Factors in Engineering Design).