Pedantiškos, senamadiškos, knygų žiurkės, senmergės…– Maždaug tokie stereotipai gaubia bibliotekininkes. Vieni su stereotipais kovoja, kiti – ignoruoja, o treti panaudoja kaip medžiagą. Lietuvių kilmės JAV rašytoja Jo Dereske – tarp pastarųjų. Šios autorės detektyvinės serijos herojė Helma Žukas – pedantiškai tvarkinga mažo miestelio bibliotekininkė, gyvenanti su katinu. Atrodytų, kad detektyviniame pasakojime toks nuobodus personažas galėtų tapti nebent auka ar detektyvui nuomojamo buto savininke, bet kruopščioji bibliotekininkė pati narplioja paslaptingus nusikaltimus. Toliau skaityti „Detektyvė Žukas ir bibliotekos paslaptys”
Kategorija: Asmenybės
Ypatinga JAV lietuvės meno kolekcija
Meno kūrinius dr. Martyna Miškinienė (1915-2013) pradėjo rinkti maždaug 1960 metais. Gydytoja į JAV atvyko po II pasaulinio karo. Įdomu, jog Martyna Miškinienė, būdama lietuvė ,,dipukė”, rinko ne lietuvių Varno, Galdiko, Kasiulio ar Petravičiaus dailės kūrinius, o pasauliniu mastu žinomus Chagall, Warhol bei kitų menininkų darbus. Dr. Miškinienė buvo aistringa šiuolaikinio meno šalininkė, daug bendravusi su kitais kolekcininkais, galerijų savininkais bei ilgametė Detroito meno instituto ir Amerikos meno archyvo narė. Pernai rudenį Wright galerijoje įvyko velionės kolekcijos aukcionas. Šią ypatingą kolekciją galite apžiūrėti >> http://www.wright20.com/exhibitions/2014/9/dr-martyna-miskinis. Aukciono akimirka: pirmas pristatytas darbas – legendinio dailininko, pop meno sąjūdžio atstovo Andy Warhol 1967 m. aktorės Marilyn Monroe portretas.
Pradinė kaina – 40 000 dol. Darbas atiteko kolekcionieriui, suplojusiam už meno kūrinį 118 750 dol. Dauguma darbų įsigijo vietos galerijos, privatūs asmenys, o dalį kolekcijos pasiliko velionės giminaičiai. Daugiau šią lietuvių kolekcionierę galite skaityti: Draugas, 2014 m. spalio 4 d. (nr. 117), p. 1, 4-5.
Kaip lietuvis mato Paryžių ir kaip Paryžiuje atrodo Lietuva
Rašytojas Jaroslavas Melnikas gimė 1959 m. vasario 6 d. Smygoje (Dubno rajonas, Rovno sritis), Ukrainoje. Jo knygos išleistos Lietuvoje ir už jos ribų, sulaukė gerų lietuvių ir užsienio kritikų atsiliepimų. J. Melniko romanas „Les Parias d’Eden“ („Išguitieji iš Edeno“) pasirodė prancūzų kalba vienoje didžiausių Prancūzijos leidyklų. Knygos vertimą galima rasti Lituanikos skaitykloje (Lituanikos archyvas C(LKA)pranc.7/997). Rašytojas dirbo „Laimos” ir „Moters” redakcijose, ilgai bendradarbiavo su prancūzų žurnalu „ELLE”. Rašytojo kūryba versta į anglų, prancūzų, vokiečių, italų, rusų, ukrainiečių, rumunų, kroatų ir kt. kalbas bei apdovanota literatūrinėmis premijomis. Jo knygos įtrauktos į kūrybiškiausių metų knygų, metų knygos penketuką. 2010 m. knyga nominuota Europos literatūrinei premijai (Le prix du livre europeen). 2012 m. geriausi tekstai iš knygų „Rojalio kambarys“ ir „Pasaulio pabaiga“ pasirodė rinkinyje ukrainiečių kalba „Skambink man, kalbėk su manimi“, kuris nominuotas metų knygai Ukrainoje. Šiemet Jaroslavo Melniko knyga „Maša arba postfašizmas“ pretenduoja tapti metų knyga. J. Melnikas kurį laiką gyveno ir kūrė Paryžiuje. 2013 m. pasirodė esė knyga „Paryžiaus dienoraštis”.
„Gyvendamas Paryžiuje, galvoju apie Vilnių. Gyvendamas Vilniuje, galvoju apie Paryžių. Norėčiau, kad Vilniuje atsirastų daugiau magijos, kad jis būtų amžina šventė – kaip Paryžius. Kaip tai padaryti? Paryžiaus magija kuriama genialiai paprastai. Gyventi prancūziškai – tai būti laimingam. Man regis, supratau, kur slypi prancūzų laimės paslaptis. Noriu pasidalinti šiuo žinojimu su skaitytojais.“ – Jaroslavas Melnikas.
Paryžiaus dienoraštis: esė. – Vilnius: Alma littera, 2013.
Išeivių sėkmės istorijos. Judita Gorina prestižinio deimantų centro darbuotoja
„Jei bent kiek įsivaizduojate, kokio brangaus akmens sau ieškote, jį tikrai rasite Izraelio deimantų centre. Auksarankiai meistrai jums išpjaus tokią deimanto formą, kokios tik įgeisite: drugelio, širdies, arklio galvos ar net atkartojančią mylimosios veido kontūrą. O gal norite deimantais inkrustuoti savo akinius, diržo sagtį, telefono aparatą ar net revolverį? Deimantų centro darbuotojams tai nesukels jokių problemų“. Toliau skaityti „Išeivių sėkmės istorijos. Judita Gorina prestižinio deimantų centro darbuotoja”
Sausio 30 d. gimė rašytojas Stepas Zobarskas
Stepas Zobarskas gimė 1911 m. sausio 30 d. Pamaleišyje. S. Zobarskas – lietuvių rašytojas, vertėjas, leidėjas. Daugiausia rašė jaunimui ir vaikams. Pradėjęs rašyti eiles, greitai perėjo prie prozos rašymo. Bendradarbiavo leidinyje „Aš ir jūs“, kūrybos almanache „Varpai“. Taip pat rašė psichologinio pobūdžio noveles suaugusiems. Kartu su kolegomis parengė vadovėlį pradžios mokykloms „Aušrelė“. Rašytojas nuo 1947 m. apsigyveno JAV. Niujorke įsteigė knygų leidyklą „Manylands“ (vėliau „Manyland Books“), kurioje leido lietuvių rašytojų kūrinių vertimus į anglų kalbą, kurį laiką redagavo žurnalą vaikams „Eglutė“. Stepas Zobarskas yra išvertęs Migelio de Unamuno, Knuto Hamsuno, Gi de Mopasano, Viljamo Moemo ir kitų užsienio autorių kūrinių į lietuvių kalbą. Lituanikos skyrius 2011 m. yra parengęs virtualią parodą (http://senas.lnb.lt/parodos/3/), skirtą rašytojo 100-osioms gimimo metinėms.
Iš S. Zobarsko laiško Lietuvių rašytojų tremtinių draugijos nariams:
Likimas nubloškė mane anapus Atlanto, bet aš ten nesijaučiu vienišas. Ten yra žmonių, kurie brangina lietuvišką žodį, dirba dėl jo, aukoja santaupas ir sveikatą. Gaila, kad N. Lietuvos laikais ryšys tarp metropolijos rašytojų ir Amerikos lietuvių buvo pernelyg silpnas, – beveik kad visiškai jokio ryšio nebuvo. Užtat šiandien ir tremtyje esančių rašytojų vardai jiems visiškai svetimi. Juos skiria nuo mūs ir laikas ir erdvė. Bet jų širdis tebėra lietuviškai gryna, jie gyvena tremtinių rūpesčiais ir kančiomis. Pats mačiau, kai šluostėsi ašaras,– beskaitydami „Vienybėje“ spausdinamus Kiršos „Pabėgelius“. Tremtinių rašytojų pareiga nepagailėti savo kūrybos vos alsuojančiai Amerikos lietuvių spaudai. Iš dalies tuo būdu atitaisysite senąsias klaidas ir padėsite vienoje Atlanto pusėje esantiems lietuviams suartėti su kitoje pusėje įsikūrusiais.<…>
Lietuvių literatūrinis gyvenimas Vakarų Europoje 1945-1950 m. – P. 211
Išeivė Rutha Lande Wasserman: nesibaiminti iššūkių
Lodo miestą žino kiekvienas izraelietis, bet tikrai ne kiekvienas yra užsukęs į šį miestą. Lode aidi šūviai, siautėja nusikalstamos grupuotės, o alkoholizmas, narkotikai – seniai negyjančios miesto žaizdos. Į atskirus kvartalus pasidaliję žydai, arabai, etiopai, beduinai gyvena tarsi karo lauke. Tačiau Rutha Lande Wasserman išeivių iš Lietuvos duktė tiki, kad šis miestas gali būti patraukli vieta gyventi. Rutha metė stulbinamą politinę karjerą (dvejus metus dirbo Izraelio Sh. Pereso patarėja užsienio politikos klausimais) ir persikėlė į Lodą. Toliau skaityti „Išeivė Rutha Lande Wasserman: nesibaiminti iššūkių”