Lodo miestą žino kiekvienas izraelietis, bet tikrai ne kiekvienas yra užsukęs į šį miestą. Lode aidi šūviai, siautėja nusikalstamos grupuotės, o alkoholizmas, narkotikai – seniai negyjančios miesto žaizdos. Į atskirus kvartalus pasidaliję žydai, arabai, etiopai, beduinai gyvena tarsi karo lauke. Tačiau Rutha Lande Wasserman išeivių iš Lietuvos duktė tiki, kad šis miestas gali būti patraukli vieta gyventi. Rutha metė stulbinamą politinę karjerą (dvejus metus dirbo Izraelio Sh. Pereso patarėja užsienio politikos klausimais) ir persikėlė į Lodą. Toliau skaityti „Išeivė Rutha Lande Wasserman: nesibaiminti iššūkių”
Kategorija: Asmenybės
Chemikas, kuris rašo apie literatūrą
Lituanikos skaitykla A(LK)21/011
Kaip galėtume pristatyti išeivijos profesorių Kęstutį Keblį? Tai chemikas, išgarsėjęs kaip literatūros kritikas, žurnalo „Ateitis“ bendradarbis, Lituanistikos instituto Čikagoje literatūros skyriaus vedėjas, ateitininkas ir skautas. Profesorius griauna stereotipą, jog „tiksliukas“ negali būti gabus literatūrai ir atvirkščiai. Kęstutis Keblys – netradicinis lietuvių literatūros kritikas. Literatūros analizės neparemtos mokslinėmis teorijomis, metodologijomis, tačiau visada objektyvios, įdomios, gyvos. „Kritiškas ir atviras kritikai. Nemeilikaujantis, bet malonus. Pripratęs prie amerikietiško gyvenimo būdo, bet kasmet keletui mėnesių sugrįžtantis į Lietuvą“, – taip rašoma apie išeivijos mokslininką.
2011 m. Lietuvių išeivijos institutas išleido Kęstučio Keblio literatūros kritikos straipsnių rinktinę, kurią galima rasti ir Lituanikos skaitykloje.
„Knygoje „Smulki kritikos rasa“ skelbiami išeivijos literatūros kritiko Kęstučio Keblio tekstai, rašyti per daugiau nei penkiasdešimt metų, išbarstyti išeivijos ir Lietuvos periodikoje. Tai įvairaus žanro tekstai – akademinės studijos, recenzijos, proginiai straipsniai, juose dominuoja išeivijos literatūros tematika ir problematika. K. Keblio literatūros kritika išsiskiria vertinimų taiklumu, objektyvumu, šmaikštumu, literatūrinių kontekstų paralelėmis“.
Kviečiame skaityti!
Dovana 95-mečiui – nauja knyga
Sausio 7 dieną 95-erių metų sulaukęs psichologas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius Justinas Pikūnas (gimė 1921 m. Miroslave) džiaugiasi ne tik gražia sukaktimi, bet ir nauja knyga – 2014 metų vasarą Ateities leidybos centro išleistu straipsnių rinkiniu „Nuo vardo iki imuniteto“.
Prof. Pikūno vardas gerai žinomas Šiaurės Amerikos lietuviams, ypač JAV ir Kanadoje leidžiamų periodinių leidinių – dienraščio „Draugas“ ir savaitraščio „Tėviškės žiburiai“ – skaitytojams. Šalia daugybės akademinių knygų ir publikacijų, autorius lietuviškoje spaudoje paskelbtuose straipsniuose rašė ne tik psichologinės, fizinės ir dorovinės sveikatos temomis, jis neliko abejingas ir socialiniams bei visuomeniniams skauduliams.
Nauja prof. Pikūno knyga nurodo į dar jaunystėje autoriaus užsibrėžtą siekį – savo profesinėmis žiniomis pasidalinti su kitais. Filosofijos mokslų daktaras, psichologas ir Detroito universiteto profesorius emeritas temas dėsto paprastai, neapsunkindamas skaitytojo nereikalinga teorija, moksline, sunkiai suprantama ir pernelyg detalia informacija. Toliau skaityti „Dovana 95-mečiui – nauja knyga”
Ona Šimaitė – legendinė žydų gelbėtoja
Ona Šimaitė gimė 1894 m. sausio 6 dieną Akmenėje. O. Šimaitė – Vilniaus universiteto bibliotekininkė, pasinaudojusi savo tarnyba gelbėjo žydus II pasaulinio karo metu.
O. Šimaitė patekdavo į Vilniaus getą tvirtindama, kad turi atsiimti knygas iš žydų studentų. Ji įnešdavo maisto ir būtiniausių daiktų, o išnešdavo vertingus dokumentus. 1944 m. žydų gelbėtoja buvo suimta nacių ir nugabenta į Dachau koncentracijos stovyklą, o iš ten perkelta į stovyklą, esančią pietų Prancūzijoje. Po išlaisvinimo liko gyventi Prancūzijoje. Jai suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolės vardas. Toliau skaityti „Ona Šimaitė – legendinė žydų gelbėtoja”
Žibuntas Mikšys: „Tėvynė ten, kur laisvė“
Žibuntas Mikšys gimė 1923 metais gruodžio 12 dieną Kaune. Dailės mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus, studijavo Vokietijoje meno akademijose, kurį laiką gyveno JAV. 1962 m. įsikūrė ir iki mirties gyveno Paryžiuje. 1979-1988 m. dėstė lietuvių kalbą ir Lietuvos istoriją Rytų kalbų ir civilizacijų institute. Buvo Prancūzijos lietuvių bendruomenės tarybos ir valdybos pirmininkas. Nuo 1965 m. aktyviai dalyvavo parodose užsienyje, o nuo 1974-ųjų – Lietuvoje. Dailininkas raižė ofortus, kūrė litografijas, koliažus, rašė dienoraščius, susirašinėjo su daugybe Lietuvos žmonių, siuntė knygas VU bibliotekos grafikos kabinetui. Toliau skaityti „Žibuntas Mikšys: „Tėvynė ten, kur laisvė“”
Atogrąžų nakties poetas
Poeto Venancijaus Ališo1 lyrika nedaug tyrinėta. Galime rasti keletą recenzijų išeiviškoje spaudoje ar keletą biografinių įrašų enciklopedijose, žinynuose. Daugiausia į poeto kūrybą pasižiūrėta literatūrologės Viktorijos Skrupskelytės, rašytojo Antano Vaičiulaičio, kuris pažinojo poetą asmeniškai bei Kazio Bradūno, kuris sudarė poeto rinktinę „Anapus marių“(1984). Toliau skaityti „Atogrąžų nakties poetas”