Šiemet minimos vieno žymiausių lietuvių išeivijos poetų Alfonso Nykos-Niliūno 100-osios gimimo metinės. Vienas pirmųjų rašytojui atminti dedikuotų renginių balandžio 30 d. susidomėjusius subūrė Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
D.Vaitiekūnas pristatė A. Nykos-Niliūno dienoraščių fragmentus
Renginyje daugiausia dėmesio sutelkta į frankofoniškus A. Nykos-Niliūno kūrybos kontekstus: poeto atliktus prancūzų autorių kūrybos vertimus į lietuvių kalbą, jo santykį su Oskaro Milašiaus kūryba, taip pat biografijos detales, atliepiančias romanistikos studijas Lietuvoje ir pirmąsias pažintis su prancūzų dėstytojais. Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus inicijuotame renginyje patys skyriaus darbuotojai pateikė platų, įvairius žanrus aprėpusį A. Nykos-Niliūno asmens bei kūrybos, vertimų pristatymą ir interpretavimą: nuo mokslinio pranešimo iki poezijos vertimų skaitymų ir dainų, kuriomis virto poeto eilės, atlikimo.
2019-ieji oficialiai paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Gražus sutapimas, kad šiemet minimos ir vieno žymiausių lietuvių išeivijos poetų Alfonso Nykos-Niliūno 100-osios gimimo metinės. Vienas pirmųjų rašytojui atminti dedikuotų renginių kvies susidomėjusius susiburti Nacionalinėje bibliotekoje. Minėjime bus analizuojami prancūziškieji autoriaus kūrybos kontekstai, skaitomi rašytojo dienoraščių fragmentai. Renginyje skambės eilės prancūzų ir lietuvių kalbomis, jas papildys muzikinė programa. Plačiau: http://bit.ly/2VqR8s2
Balandžio 15 dienos vakarą nuo gaisro nukentėjusią Paryžiaus Dievo Motinos katedrą prisimename Juozo Tysliavos poetiniu žodžiu ir Vytauto Kasiulio į dangų kylančiu vaizdu:
Šiandien
Apie senąjį Paryžių,
Porą žodžių
Apie Notre-Dame.
Kolonados,
Kolonados.
Gera būtų mokytis
Iš jų tylėt
Ir šypsotis.
Kaip chimeros
Su ironija
Iš dvidešimto amžiaus
architektorių.
Ištrauka iš eilėraščio „Radio poema“ iš „Tysliava
Paryžiuj“, 1935 metai
1387 metų kovo 22 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila Merkinėje pasirašė privilegiją, pagal kurią Vilniaus miestui buvo suteikta Magdeburgo teisė. Magdeburgo teisės pagrindą sudarė garsusis XIII a. pr. vokiečių paprotinės teisės rinkinys, žinomas ,,Saksų veidrodžio“ pavadinimu. Per kelis šimtmečius Magdeburgo teisę gavo tūkstančiai miestų Europos valstybėse, o XIV a. pab. Magdeburgo teisė paplito ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Magdeburgo teisė suteikė galimybę miestui turėti savivaldą,
t.y. nepriklausomumą nuo valdovo,
bažnytinės hierarchijos ir galingų feodalų. Savivaldos institucijos buvo
vaitas, miesto taryba (ją sudarė iki gyvos galvos
iš miestiečių renkami burmistrai ir tarėjai) ir suolininkų teismas.
Aukščiausią miesto valdžios pareigūną – vaitą skirdavo valdovas (privačiuose
miestuose – savininkas). Taigi, vaitas buvo didžiojo
kunigaikščio vietininkas mieste, jis pirmininkavo per miesto tarybos
posėdžius, jam priklausė baudžiamųjų bylų teismas. Miesto taryba skelbdavo
miesto vidaus gyvenimo nuostatus, turėjo vykdomąją valdžią, nagrinėjo dalį
miestiečių bylų. Miestų savivaldos institucijų rezidencija būdavo rotušė.
Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero privilegija, kuria Vilniaus raštininkas Juozas Piotrovičius skiriamas Vilniaus miesto vaitu vietoje mirusio Tomo Bildziukevičiaus. Varšuva, 1649 m. gruodžio 3 d.
Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje
saugomoje Pergamentų kolekcijoje (F101) yra ne vienas su Vilniaus miestu
susijęs dokumentas. Šiame tekste pristatome dvi Lenkijos karaliaus ir Lietuvos
didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero
Vazos (1609–1672) privilegijas, kuriomis skiriami Vilniaus miesto vaitai –
1649 m. miesto tarybos raštininkas Juozapas
Piotrovičius (?–1659 ar 1662?) skiriamas Vilniaus miesto vaitu vietoje
mirusio Tomo Bildziukevičiaus (F101–70), o 1667 m. po
Stepono Karolio Bylinskio mirties
vaitu paskirtas LDK sekretorius ir Vilniaus burmistras Povilas Boima (~1610–680) (F101–78). Raštuose pažymėti patvirtinto vaito nuopelnai
ir nurodomi jo įgaliojimai. Abu dokumentai rašyti pergamente lotynų kalba, patvirtinti
LDK didžiuoju antspaudu, patalpintu metalinėje dėžutėje ir pritvirtinti prie pergamento.
1997 m. Dokumentų konservavimo ir restauravimo
centre pergamentus restauravo D.
Veselauskienė ir S. Sprindienė.
Minėdami 430-ąsias žymaus anglų mąstytojo T. Hobso (Thomas Hobbes, 1588–1679) gimimo metines, balandžio 5 dieną 17. 30 val. kviečiame į filosofo Viliaus Dranseikos (Vilniaus universitetas) paskaitą „Tomas Hobsas ir jo „Leviatanas“ Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje. Didžiuojamės, kad Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių fonduose saugomas originalus vieno žymiausių politinės filosofijos veikalų leidimas: 1651 metais Londone išleistas „Leviatanas, arba Bažnytinės ir pasaulietinės valstybės medžiaga, forma ir valdžia“ („Leviathan or the Matter, Forme and Power of a Commonwealth Ecclesiasticall and Civil“). Kolegų kruopščiai restauruotas, leidinys balandžio 3–8 dienomis bus eksponuojamas Valstybingumo erdvėje.Toliau skaityti „Tomo Hobso „Leviatanas“: Viliaus Dranseikos paskaita ir leidinio ekspozicija”
