Sausio 30 d. gimė rašytojas Stepas Zobarskas

p7_1Stepas Zobarskas gimė 1911 m. sausio 30 d. Pamaleišyje. S. Zobarskas – lietuvių rašytojas, vertėjas, leidėjas. Daugiausia rašė jaunimui ir vaikams. Pradėjęs rašyti eiles, greitai perėjo prie prozos rašymo. Bendradarbiavo leidinyje „Aš ir jūs“, kūrybos almanache „Varpai“. Taip pat rašė psichologinio pobūdžio noveles suaugusiems. Kartu su kolegomis parengė vadovėlį pradžios mokykloms „Aušrelė“. Rašytojas nuo 1947 m. apsigyveno JAV. Niujorke įsteigė knygų leidyklą „Manylands“ (vėliau „Manyland Books“), kurioje leido lietuvių rašytojų kūrinių vertimus į anglų kalbą, kurį laiką redagavo žurnalą vaikams „Eglutė“. Stepas Zobarskas yra išvertęs Migelio de Unamuno, Knuto Hamsuno, Gi de Mopasano, Viljamo Moemo ir kitų užsienio autorių kūrinių į lietuvių kalbą. Lituanikos skyrius 2011 m. yra parengęs virtualią parodą (http://senas.lnb.lt/parodos/3/), skirtą rašytojo 100-osioms gimimo metinėms.

Iš S. Zobarsko laiško Lietuvių rašytojų tremtinių draugijos nariams:

Likimas nubloškė mane anapus Atlanto, bet aš ten nesijaučiu vienišas. Ten yra žmonių, kurie brangina lietuvišką žodį, dirba dėl jo, aukoja santaupas ir sveikatą. Gaila, kad N. Lietuvos laikais ryšys tarp metropolijos rašytojų ir Amerikos lietuvių buvo pernelyg silpnas, – beveik kad visiškai jokio ryšio nebuvo. Užtat šiandien ir tremtyje esančių rašytojų vardai jiems visiškai svetimi. Juos skiria nuo mūs ir laikas ir erdvė. Bet jų širdis tebėra lietuviškai gryna, jie gyvena tremtinių rūpesčiais ir kančiomis. Pats mačiau, kai šluostėsi ašaras,– beskaitydami „Vienybėje“ spausdinamus Kiršos „Pabėgelius“. Tremtinių rašytojų pareiga nepagailėti savo kūrybos vos alsuojančiai Amerikos lietuvių spaudai. Iš dalies tuo būdu atitaisysite senąsias klaidas ir padėsite vienoje Atlanto pusėje esantiems lietuviams suartėti su kitoje pusėje įsikūrusiais.<…>

 Lietuvių literatūrinis gyvenimas Vakarų Europoje 1945-1950 m. – P. 211

Vertinga knyga apie Žemaitijos kapines

 Cmentarze na Żmudzi = Žemaičių kapinės : polskie ślady przeszłości obojga narodów / Jan Skłodowski : Warszawa : Ministerstwo Kultury i Dziedzictwa Narodowego, 2013.
Cmentarze na Żmudzi = Žemaičių kapinės : polskie ślady przeszłości obojga narodów / Jan Skłodowski : Warszawa : Ministerstwo Kultury i Dziedzictwa Narodowego, 2013.

Istoriko, fotografo Jano Sklodovskio (J. Skłodowski) monografija „Žemaičių kapinės : lenkiški pėdsakai Abiejų Tautų istorijoje“ vertinga dalykiniu ir teminiu aspektu, novatoriška senosioms žemaičių kapinėms skirtoje lietuviškoje istoriografijoje.

Dvikalbiu formatu išleistos knygos autorius atliko įspūdingą darbą: keliaudamas po Žemaitiją, 156 vietovėse aptiko 211 laidojimo vietas (bažnyčių kapines, parapijų kapines, vietines ir dvarų kapines; taip pat bažnyčias, nes ir jose, ypač senosiose, buvo laidojama) ir atliko jų inventorizaciją. Aprašyti ir nufotografuoti 1957 antkapiai su lenkiškais ir, retais atvejais, lotyniškais įrašais. Kapavietes galima laikyti šios nedidelės, aiškiai apibrėžtos teritorijos istorinių paminklų kompleksu.

Leidinyje pateikiami kapaviečių aprašai ir, svarbiausia, gausi fotografinė medžiaga. Jeigu turėsime omenyje dažnai kartojamą mintis, kad Tėvynė – tai žemė ir kapai, o praradusios atmintį tautos nustoja gyvavusios, šis darbas saugo nuo lemtingų atminties praradimo padarinių.

Darbas yra reikšmingas ir kaip savitas kelionių vadovas: jame gausu informacijos, kuri vertinga keliaujant po vakarines buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes.

Parengė Lituanikos skyriaus vyresn. bibliografė Vlada Filipovič

Gyvūnas racionaliame gyvūne 

31b5rLvTsqL._SY344_BO1,204,203,200_Ar žmogus iš tiesų yra „racionalus gyvūnas“? Klasikiniai Vakarų tekstai teigia būtent taip, bet kasdienybė dažnai prieštarauja. Knygoje „The rational animal“ (New York : Basic Books, 2013) psichologas Douglasas T. Kenrickas ir rinkodaros ekspertas Vladas Griškevičius aiškina, kad mūsų elgesio motyvai glūdi evoliucijoje. Anot knygos autorių, už sprendimų priėmimą smegenyse atsakingi keli skirtingi „aš“, žiūrintys į skirtingas puses. Poelgis, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo absurdiškas, evoliucine prasme gali būti išmintingas. 

V. Griškevičius į JAV išvyko 1987 m., su tėvais. Iki šiol pamena, kokį didžiulį įspūdį jam, sovietmečio vaikui, padarė prekių gausa, ir pirmąjį pirkinį arbūzų skonio kramtomąją gumą. Studijavo psichologiją ir ekonomiką Kalifornijos universitete, vėliau įgijo daktaro laipsnį Arizonos valstijos universitete. Dabar dėsto Minesotos universitete. Domisi žaliuoju marketingu ir evoliucinėmis vartotojų elgesio šaknimis. 

Video interviu su V. Griškevičiumi:

https://www.youtube.com/watch?v=sZV9SyOEIAI
https://www.youtube.com/watch?v=-9KFvWNxeiU

Tikriausiai nežinojote, kad…

Populiariuose žurnaluose, savaitraščiuose galima rasti įdomiausių faktų apie žmones, gyvūnus, šalis, miestus. Kasmet išleidžiama įvairių knygų, pavyzdžiui, Faktai ir skaičiai, Faktai ir rekordai, Įdomybių geografija. Šiuose leidiniuose paprastai pristatomos įvairenybės apie pasaulį, žmones, neįtikėtinus įvykius. Emigrantinėje spaudoje taip pat galima rasti atskirų skyrelių, kuriuose pateikiami įvairūs faktai, kurių dar nesate girdėję. Kviečiame pasmalsauti, kokiomis įdomybėmis dalijasi išeivijos senjorų leidinys „Pensininkas“ rubrikoje Tikriausiai nežinojote, kad… Daugiau Epavelde >>>

Pensininkas. 1986, Nr.7, p. 7.
Pensininkas. 1986, nr.7, p. 7.

J. Bretkūno „Postilė“ Jerevane

Postilė1Leidinio Intelligent life žurnalistė Ieva Rekštytė 2013 m. lankydamasi Armėnijos sostinėje Jerevane, Šv. Mesropo Maštoco senovinių rankraščių institute Matendarane pastebėjo jame saugomą J. Bretkūno Postilės egzempliorių, išleistą Karaliaučiuje 1591 m. Matendaranas yra seniausia ir didžiausia rankraščių ir archyvinių dokumentų saugykla pasaulyje. 2008 m. duomenimis Matendarano kolekciją sudarė apie 17 tūkstančių rankraščių armėnų, arabų, graikų, lotynų, sirų, persų, etiopų, indų, japonų ir kitomis kalbomis bei apie 300 tūkstančių archyvinių dokumentų. Toliau skaityti „J. Bretkūno „Postilė“ Jerevane”

„Kelionė į Algirdo Landsbergio kelionę“

d167348d008ee66c023c8cb20a85e03dc3f75c8c_article_200„…gyvenimas trumpas, ir todėl noriu klausytis dainos ir pats savo gergždančiu balsu dainuoti ir tik tada, jei liks laiko, klausytis dainuoti nesugebančių begalinių abstrakčių išvedžiojimų apie „dainą kaip tekstą”.”

Šiemet sukako 90 metų nuo rašytojo Algirdo Landsbergio gimimo. Kūrėjas dalį gyvenimo praleido išeivijoje ir mirė 2004 metais toli nuo Lietuvos. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas sukakčiai pažymėti surengė mokslinę konferenciją „Išėjusiems atminti“, kurioje taip pat kalbėta apie Icchoko Mero bei Mariaus Katiliškio kūrybą, o Maironio literatūros muziejus parengė jam skirtą parodą. Toliau skaityti „„Kelionė į Algirdo Landsbergio kelionę“”