Kategorija: Naujienos

Sutvarkytas Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės Kijeve kultūros atašė archyvas

Buvęs  Lietuvos Respublikos kultūros atašė Ukrainoje Jurgis Giedrys perdavė Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės Kijeve kultūros atašė veiklos dokumentus. Šis archyvas apima laikotarpį nuo 2013  iki 2018 metų.  Archyve sukaupti dokumentai liudija apie intensyvų Lietuvos Respublikos ir Ukrainos kultūrinių ir politinių ryšių plėtojimą, diplomatinės atstovybės pastangas supažindinti Ukrainos visuomenę su Lietuvos menininkų kūryba, puoselėti bendro istorinio ir kultūrinio paveldo tęstinumą.

Archyve daugiausia sukaupta įvairių meno renginių programos su dalyvaujančių menininkų pristatymais, straipsniais ir interviu su menininkais apie jų kūrybą, taip pat mokslinių konferencijų programos.

Kultūros atašė Jurgio Giedrio veiklos laikotarpiu renginių gausa išsiskyrė 2017–2018 metai. Paminėtini renginiai: Kijeve įvykęs tarptautinis džiazo festivalis „Jednist“, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo minėjimas Kijeve, dalyvaujant Kauno valstybiniam muzikiniam teatrui, tarptautinis kultūrų festivalis „Karpatų erdvė“, tarptautinis šiuolaikinių menų festivalis „Gogolfest“, Kijevo knygų mugė, nemažai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtų iškilmingų renginių.

Šis aktualus dokumentų archyvas papildė Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondą ir nuo šiol yra prieinamas besidomintiems skaitytojams.

Beatričė ŽILINSKAITĖ: Juoda balta arba A. Jonyno „Rugsėjo pilnatis“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios knygų anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

Autorės knygų lentyna

O būna grįžti nustekentas apsiniaukusios dienos: nusivylęs paliktu namie skėčiu (kai švariai išplautus plaukus sutaršo visai nelauktas lietus), išsunktas neišsenkančių užduočių ir neatsakytų klausimų, prisigėręs viso pasaulio emocijų, apsunkęs nuo atsakomybių krešulio – ir viskas aplink pasidaro taip tamsu, TAIP TAMSU… Juoda naktis tampa tokios pat spalvos minčių iliustracija ir kaip visgi sunku užmigti. Ir kas, žmogau, tau pagelbės? Gali pradėti melstis ir tikėtis nušvitimo, ne tokiems tikintiems, girdėjau, siūloma skaičiuoti avis – tik kaip išgauti baltą jų vilnos spalvą purvinose mintyse? Todėl aš renkuosi atsigręžti į mėnulį ir pasikliauti „Rugsėjo pilnatimi“.

Toliau skaityti „Beatričė ŽILINSKAITĖ: Juoda balta arba A. Jonyno „Rugsėjo pilnatis“”

„Gud lak, grinori“: pirmieji lietuvio mėnesiai Amerikoje

Dalia Cidzikaitė

– Neatrodo taip jau grynas, pilkas ar biednas, o vis tiek grinorium visi vadins, kol prasigyvens.

– Taigi, – pritarė jai tetulė, – ir apsirėdęs gražiai.

Žodį grinorius, matyti, jiedvi išvedė iš „gryno, pliko, neturtingo“. Bet aš taip atrodyti, rodos, negalėjau, nes vilkėjau trumpu paltuku, papuoštu „baronėlio“ apykakle, ir avėjau naujais pusbačiais, kuriuos nusipirkau Eitkūnuose.

– Gudbai, – mosavo ranka šeimininkei mano tetulė.

– Gudbai, misele, gudbai[1], – mosavo ranka šeimininkė mudviem abiem.  – Gud lak grinoriui,[2] – pridėjo.

Ėjome per pačią Waterburio lietuvių naujokyno širdį. Galėjo būti apie 4 val. popiet, tai žmonių šaligatvyje buvo reta. Vis dėlto mano tetulė susitiko vieną kitą pažįstamą. Jie buvo gražiai apsirengę, ir tuo labai skyrėsi nuo Lietuvos žmonių. Skyrėsi jie ir savo kalba, kuri man buvo nauja ir nesuprantama.

Taip savo pirmuosius mėnesius Voterberio mieste, Amerikoje, aprašė pirmosios JAV lietuvių emigracijos bangos atstovas (dar žinomų „grynorių“ pavadinimu) nuo Eitkūnų dr. Algirdas Margeris [tikr. vardas Konstantinas Šeštokas – D. C.] 1956 m. Čikagoje išleistoje knygoje Amerikos lietuviai ir angliškųjų skolinių žodynas. Knyga prasideda trumpu autoriaus pasakojimu „Pirmieji mėnesiai Amerikoje“, kuriuo siekta ne tiek parodyti iš Lietuvos į kitą šalį atvykusiojo džiaugsmus ir vargus, kiek pailiustruoti lietuvių emigracijos pirmosios bangos atstovų kalbą, kuri autoriui buvo ir nauja, ir nesuprantama. Todėl A. Margerio pasakojime ypač gausu angliškų skolinių. Vieni jų nesunkiai atpažįstami, kaip antai, rič (angl. rich – turtingas), karas (angl. car – automobilis), senvičius (angl. sandwich – sumuštinis), elekšinai (angl. elections – rinkimai), seifas (angl. safe – seifas, nedeganti spinta pinigams ar kitokioms vertybėms laikyti), kiti – sunkiau, pavyzdžiui, trubelis (angl. trouble – nemalonumas, bėda), dobal (angl. double – dvigubas), faitas (angl. fight – muštynės), liukė (angl. luck – sėkmė, laimė), šaur bet (angl. shower bath – dušas) ir kt.

Toliau skaityti „„Gud lak, grinori“: pirmieji lietuvio mėnesiai Amerikoje”

Sinfonía de primavera. Antología de poesía lituana del siglo XX

Renacimiento, 2019

Šį rudenį Ispanijoje pasirodė lietuvių poezijos vertimų į ispanų kalbą antologija „Sinfonía de primavera“ („Pavasario simfonija“), kurią sudarė, jos tekstus išvertė Vilniaus Universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytoja doc. Carmen Caro Dugo. Sudarant antologiją vertėją konsultavo, knygos įvadą parašė Lietuvių literatūros katedros dėstytoja Brigita Speičytė. Miela Carmen, dėkojame už nuostabią dovaną Nacionalinei bibliotekai!

Poetų, kurių eilės įtrauktos į antologiją, sąrašas: Maironis, Kazys Binkis, Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, Salomėja Nėris, Jonas Aistis, Antanas Miškinis, Bernardas Brazdžionis, Henrikas Radauskas, Kazys Bradūnas, Bronius Krivickas, Alfonas Nyka-Nyliūnas, Henrikas Nagys, Vytautas Mačernis, Jonas Mekas, Birutė Pūkelevičiūtė, Liūnė Sutema, Algimantas Mackus, Janina Degutytė, Algimantas Baltakis, Justinas Marcinkevičius, Jonas Juškaitis, Marcelijus Martinaitis, Judita Vaičiūnaitė, Vytautas P. Bložė, Jonas Strielkūnas, Sigitas Geda, Nijolė Miliauskaitė, Kornelijus Platelis, Antanas A. Jonynas, Donaldas Kajokas, Aidas Marčėnas, Sigitas Parulskis.

Apie knygą (ispanų k.) >

Sunkus ir erškėčiuotas Argentinos lietuvių teatrinės veiklos kelias

Parengė Deimantė Žukauskienė

19 a. prasidėjusi emigracija į Argentiną tapo atskaitos tašku kultūrinės veiklos plėtrai, tačiau reikšmingiausi kultūrinės veiklos įvykiai siejami su tarpukario nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu.

Lietuviai, apsigyvenę Argentinoje, ilgainiui pradėjo steigti įvairias kultūros bei savišalpos draugijas. 1914 m. Buenos Airėse įkurtas Susivienijimas lietuvių Argentinoje (toliau SLA), kuris leido lietuvišką spaudą, steigė meno saviveiklos ratelius, rengė kultūros vakarus.

„Sunkus ir erškėčiuotas buvo kultūrinės veiklos kelias. Iš pradžių jis reiškėsi palaidais vienetais. Paskui buvo dedamos pastangos sukristalizuoti menines pajėgas grupėmis: vaidintojų būrelius, chorus, ansamblius, orkestrus, bet nepajėgta pastoviai išsilaikyti dėl pačių gyvenimo sąlygų: jaunieji subręsta, sukuria šeimos židinius, dažnai ne tos pačios tautybės, būna priversti pasitraukti, kiti apsigyvendami kitur, negal dalyvauti, seni visai pasensta, šalinasi nuo bet kokios veiklos. Nuolatinis lipdymas papildymais nusibosta, ilgainiui apleidžiama. Vaidintojų būreliai, kitados veikę, reikalui esant susiburia ir vėl paskui vėl gyvena kas sau“.

Susivienijimas lietuvių Argentinoje. – Buenos Aires : Susivienijimas Lietuvių Argentinoje, [1964], 91.
Toliau skaityti „Sunkus ir erškėčiuotas Argentinos lietuvių teatrinės veiklos kelias”

Trys knygos apie Vilniaus istoriją

Knygas atrinko Vaclava Filipovič

Przedwojenne Wilno : najpiękniejsze fotografie / Jolanta B. Kucharska. – Warszawa : Wydawnictwo RM, 2013. – 101, [3] p. : fotogr. – ISBN 978-83-7773-052-2

Knygoje pateikiamos profesionalų ir mėgėjų nuotraukos, kurios veda mus į nostalgišką kelionę po XIX–XX a. sandūros ir tarpukario Vilnių. Daugiau apie knygą (lenkų k.) ir kelios nuotraukos iš jos: https://culture.pl/pl/dzielo/jolanta-b-kucharska-przedwojenne-wilno-najpiekniejsze-fotografie

Toliau skaityti „Trys knygos apie Vilniaus istoriją”