Artėjančių Kalėdų proga siūlome išsikepti Amerikos lietuvaitės (tikrasis autorės vardas – Joana Baltrušaitienė (1873-1950)) imbierinį pyragą. Pirmą kartą receptas paskelbtas 1919 metais Worcester, Mass (JAV) leidyklos „Amerikos lietuvis“ išleistoje knygoje Valgių gaminimas ir namų prižiurėjimas. Šis receptas paimtas iš trečiojo papildyto knygos leidimo, išėjusio 1932 metais – Valgių gaminimas ir namų prižiurėjimas su dviem priedais: kaip gaminti vaisių vynas ir patarimai ir paaiškinimai apie maistą ir sveikatą.
Imbieriaus pyragas[1]
½ puoduko sviesto
2 kiaušinius
½ puoduko rudo cukraus
1 puoduką molasses
2 puoduku miltų
2 šaukštuku imbieriaus (ground ginger)
1 šaukštuką druskos
¾ šaukštuko sodos.
Išplak sviestą iki bus smetonuotas; povaliai pridėk cukrų, gerai išplaktus kiaušinius ir molasses. Sumaišyk ir išsijok miltus, imbierių, druską ir sodą. Sumaišyk su pirmu mišiniu. Leisk pastovėti 5 ar 10 minutų šaltoje vietoje. Tada išvoliok, kad butų ½ colio storio. Sudėk į ištaukuotus pajų blėtas. Kepk vidutiniai karštame pečiuje.
Skanaus!
P.S. Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus konditerė spėja, kad tai gali būti ne pyragas, o meduolis. Planuojame hipotezę patikrinti empiriškai.
[1] Kalba netaisyta.
„Gimtoji Žemaitija visą gyvenimą Kaziui Varneliui (1917-2010) išliko pasaulio centru. K. Varnelis pasiekė daug: pripažintas dailininkas (bažnyčių interjerų architektas, vitražistas, tapytojas – moderniojo optinio meno kūrėjas), pedagogas (profesūra Čikagos meno institute), bibliofilas, muziejininkas“, – taip K. Varnelį laikraštyje „Žemaičių bibliofilas“ pristato doc. dr. Alma Braziūnienė. Anot jos, K. Varnelis, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs JAV, susigraudino, kai jam buvo įteiktas Petro Repšio sukurtas medalis su taikliais Sigito Gedos žodžiais „Širdį palikęs Žemaičiuos“.
Minėdami Gudų reikalų ministerijos įkūrimo 99-ąsias metines kviečiame į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vyriausiojo metodininko-tyrėjo dr. Tomaszo Błaszczako knygos „Baltarusiai Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m.“ (Białorusini w Republice Litewskiej 1918-1940. Białystok: Białoruskie Towarzystwo Historyczne, 2017) pristatymą. Dalyvaus knygos autorius, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis, istorikas dr. Tomas Balkelis (Lietuvos istorijos institutas), literatas ir fotografas Andrei Antonau.
Lapkričio 24 d., penktadienį, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje muziejuje, Kaune, vykusi išeivijos poetų Liūnės Sutemos ir Algimanto Mackaus jubiliejinėms sukaktims skirta konferencija „Nužemintųjų generacijos kodai“ subūrė gausų skaičių lietuvių diaspora besidominčių tyrėjų. Konferencijoje svarstyti Liūnės Sutemos ir Algimanto Mackaus kūrybos ir veiklos metmenys, iš naujo brėžtos žemininkų ir nužemintųjų generacijų ribos ir sąsajos, gilintasi į Liūnės Sutemos rašymo tradiciją ir išeivijos moterų poezijos slinktis šalia ir tarp „nužemintųjų“.
Konferencijoje su pranešimu „Liūnė Sutema ir Marius Katiliškis: (ne)kasdieniški liudijimai apie bendraminčius ir save“ dalyvavo ir mūsų skyriaus vyr. tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Savo pranešime ji pristatė mažai kam žinomą Maros ir Kazio Almenų sakytinės istorijos medžiagą „Maros ir Kazio Almenų surinkti pokalbiai, 1965–1977“, saugomą Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje (JAV). Tarp Almenų pakalbintųjų yra ir Zinaida Nagytė-Katiliškienė (Liūnė Sutema) ir Marius Katiliškis. 1965 metų birželio 14-ą ir liepos 23 dieną Kazio Almeno kalbinti sutuoktiniai dalijosi mintimis apie 1961 metais žuvusį Antaną Škėmą, 1964 metais žuvusį Algimantą Mackų ir tais pačiais metais netikėtai mirusį Julių Kaupą. Visi trys buvo Katiliškių pažįstami, o Mackaus ir Kaupo atveju – geri bičiuliai. Pokalbiuose gausu kasdieniškų ir nekasdieniškų detalių iš rašytojų (ne tik čia paminėtų) gyvenimo Vokietijoje ir Amerikoje. Ilgėliau sustojama ties Škėma – jo asmenybe ir kūryba. Būtent kalbėdami apie Škėmos kūrinius, Katiliškiai įvardija ir savo estetinius principus literatūroje. Užrašyti pokalbiai leidžia pažvelgti į Katiliškius ne tik kaip į kūrėjus, bet ir kaip į sutuoktinius, pajusti jų santykių dinamiką, pagarbą kito nuomonei, požiūrį į vienas kito kūrybą.