Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje spalio 18 d. prof. Vytautas Landsbergis minėjo savo gimtadienį. Šia proga buvo atidaryta prof. V. Landsbergiui sukurtų ekslibrisų paroda. Toliau skaityti „Prof. V. Landsbergio gimtadienio proga atidaryta ekslibrisų paroda”
Spalio 16 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje viešėjo šveicarų galerininkas ir meno kolekcininkas Arminio Sciolli. Svečias bibliotekai dovanojo naujausią, trečiąjį, fotografijų katalogą „10 days in Locarno“. Jame išsamiai atspindėta rugpjūčio pradžioje Lokarne, Šveicarijoje, tarptautinio kino festivalio metu organizuota mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta kultūrinių renginių programa. Joje buvo pristatyta Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriuje parengta knygų apie mūsų istoriją, kalbą, literatūrą ir meną, kultūrinius ir istorinius Lietuvos ryšius su Šveicarija bei itališka jos dalimi – Tičino kantonu paroda. Toliau skaityti „Nacionalinės bibliotekos dalyvavimas Lokarno kino festivalyje pažymėtas nauju leidiniu”
Asmenybės – bene didžiausia žvalgybinio darbo intriga, dešimtis, o kartais – net ir šimtus metų saugoma po tvirtu tarnybos užraktu. Lietuvos žvalgybos šimtmečio jubiliejaus proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA) visuomenei suteikia galimybę pažvelgti į dar niekur nematytus slaptųjų mūsų tautos herojų – žvalgybos pareigūnų – portretus.
Daugiau nei pusantro šimto istorinių archyvinių fotografijų pirmą kartą demonstruojamos viešai. 1918 m. spalio 27 d. buvo oficialiai įkurta pirmoji žvalgybos tarnyba – Žinių skyrius. Vėliau daugybę kartų keitusi pavadinimą ir galiausiai tapusi Valstybės saugumo departamentu, tarnyba Lietuvai dovanojo dešimtis ištikimų pareigūnų. Savo darbu atsidavę Tėvynės labui, surengę daugybę slaptųjų operacijų, daugelis jų buvo ištremti ar žuvo nuo sovietinės sistemos rankų.
Virtuali paroda „Lietuvos žvalgybai – 100: institucijos ir žmonės“ veda per šimtmečio žvalgybos pareigūnų gyvenimus. Kiekvienai fotografijai skirti unikalūs aprašymai leidžia iš arčiau pažvelgti į žvalgybininkų gyvenimo būdą ir likimus. Tai – galimybė susipažinti su žmonėmis, prisidėjusiais prie Lietuvos valstybingumo išsaugojimo.
Parodos atidaryme vyks diskusija, kurioje bus atskleisti iki šiol plačiajai visuomenei nežinoti intriguojantys faktai. Į pokalbį, kurį ves istorikė dr. Monika Kareniauskaitė ir publicistas, knygos apie žvalgybą autorius Severinas Vaitiekus, bus kviečiami įsitraukti ir lankytojai.
Trumpai apie renginį
| Data | spalio 24 d. |
| Laikas | 18 val. |
| Vieta | Valstybingumo erdvė, II a. |
| Trukmė | 2 val. |
| Dalyvavimas | įėjimas laisvas |
| Organizatoriai | Valstybės saugumo departamentas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas |
| Daugiau informacijos | socialiniame tinkle „Facebook“ › |
Istorikė ir reti jos leidiniai LR 2018-10-16
Praversime duris į kelių šimtmečių senumo knygų lobyną, kuriuo susižavėjusi istorikė Milda Kvizikevičiūtė tikina – kiekviena knyga apsupta neįtikėtinų istorijų. Kelių šimtų metų leidiniai kelia pagarbą, žavi ir stebina, o kai kuriems perprasti reikalingi net savotiški raktai. Pažiūrėkime. #labasrytaslietuva #lrt_tv #senosknygos #istorija #retosistorijos
Posted by LABAS RYTAS, LIETUVA on 2018 m. spalio 16 d., antradienis
Populiari LRT laida „Labas rytas, Lietuva“ pravėrė duris į šimtamečių knygų lobyną, kuris saugomas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Senosiomis knygomis entuziastingai besidominti vyresn. metodininkė-tyrėja Milda Kvizikevičiūtė tikina, kad kiekviena knyga apsupta neįtikėtinų istorijų. Rugsėjo pabaigoje Nacionalinė biblioteka pristatė rubriką išskirtinių knygų mėgėjams – „Retos istorijos“. Plačiau apie rubriką >>
Spalio 1-2 dienomis Vilniaus universitete ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Baltijos šalių paveldo tinklo (Baltic Heritage Network; BaltHerNet) jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras. Jame savo tyrinėjimus, vykdomus diasporos srityje, pristatė tyrėjos iš visų trijų Baltijos šalių.
Seminare dalyvavo dvi Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojos. Sakytinės istorijos žanru besidominti dr. Dalia Cidzikaitė perskaitė pranešimą „Oral histories of Lithuanian life in America“. Valdonė Budreckaitė pristatė tarptautinį projektą „Migration in the Arts and Sciences – A Europeana Migration Thematic Collection“, kuriame nuo 2017 m. dalyvauja Nacionalinė biblioteka.
Nevyriausybinė organizacija BaltHerNet įkurta Tartu (Estija) 2008 m. pradžioje. Lietuvos nacionalinė biblioteka, kaupianti lietuvių diasporos paveldą, jos veikloje aktyviai dalyvauja nuo pat pradžių. Neseniai pasirodė trečiasis 2018-ųjų BaltHerNet naujienlaiškis, kuriame pristatomi keli diasporos tyrėjams aktualūs įvykiai iš Lietuvos.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko istoriko Tomo Balkelio knygos „War, Revolution and Nation-Making in Lithuania, 1914–1923“ (Karas, revoliucija ir tautokūra Lietuvoje 1914–1923 metais), išleistos anglų kalba Oksfordo leidykloje 2018 metais, sutiktuvės.
Ši istoriko T. Balkelio parašyta knyga perteikia vieną svarbiausių Lietuvos istorijos laikotarpių. Autorius knygoje atskleidžia, kaip karas kūrė Lietuvos visuomenę ir nepriklausomą valstybę nuo pirmųjų Pirmojo pasaulinio karo dienų iki 1923 metų, kai liovėsi smurtas ir agresija Lietuvos ir Lenkijos pasienyje.
Knygos pristatymą moderavo istorikas dr. Alvydas Nikžentaitis, dalyvavo knygos autorius dr. T. Balkelis, istorikai Vytautas Plečkaitis ir Vytautas Petronis. Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje diskutuota apie Lietuvos tautokūrą”